Kauno apygardos teismo nutartis

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo M. Ž. 1 000 Eur skolą, 308 Eur pelno palūkanas, po 61,60 Eur kas mėnesį pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. birželio 4 d. iki kredito grąžinimo dienos, 60,50 Eur delspinigius, 12 Eur administravimo mokestį ir 569,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 13,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. sausio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kita sutarties šalis – kredito gavėjas sutartyje nurodytas atsakovas M. Ž.. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma – 1 000 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,95 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 137,27 proc., kredito terminas – 30 dienų, grąžinimo data – 2019 m. vasario 3 d., bendra vartojimo kredito kaina – 73,60 Eur, palūkanos, skaičiuojamos iki prievolės pagal sutartį įvykdymo (pelno palūkanos) – 61,60 Eur per mėnesį, administravimo mokestis, skaičiuojamas iki prievolės pagal sutartį visiško įvykdymo – 12 Eur per mėnesį, delspinigiai – 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos. Pagal sutartį ieškovė 2019 m. sausio 4 d. į atsakovo M. Ž. vardu UAB „Paysera LT“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur. Ši sąskaita buvo nurodyta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovui perduota ir negrąžinta paskola, taip pat prašė priteisti palūkanas, delspinigius ir administravimo mokestį, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė sutartyje. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovas, prašydamas atmesti kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus, kylančius iš sutarties, nurodė, kad sandoris buvo sudarytas nesant jo valios išraiškos, jis sutarties nesudarė ir pinigų negavo. Tą jo vardu neteisėtai padarė trečiasis asmuo. Taip pat nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos yra per didelės, viršija 15,75 proc., pažymėjo, kad delspinigiai pagal įstatymą negali viršyti 5 proc. metinio dydžio.

6. Spręsdamas dėl to, ar ginčo kreditas buvo paimtas esant atsakovo valiai ir ar atsakovas gavo pinigus pagal sutartį, teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, su atsakovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad teismo įsitikimu, atsakovas neįrodė, jog sudarant sandorį neegzistavo jo valia sutarčiai sudaryti ir kad pinigai jam nebuvo perduoti. Atsakovas aplinkybei, kad ne jis yra sutarties šalis, pateikė vienintelį įrodymą – VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2019 m. kovo 27 d. pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris nei patvirtina, nei paneigia atsakovo įrodinėjamų aplinkybių. Į bylą buvo išreikalauti duomenys dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, taip pat duomenys, susiję su sąskaita, į kurią buvo pervestas kreditas pagal sutartį. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. sausio 7 d. rašto Nr. 2377 teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas gavus duomenų apie tai, kad panaudojus M. Ž. asmens duomenis, apgaule internetu 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d. iš UAB „Sostinės kreditai“ buvo paimtos 500 Eur, 350 Eur ir 150 Eur paskolos, taip pat kad 2019 m. sausio 4 d. iš IĮ „Aujama-credit“ buvo paimta 1 000 Eur paskola ir kad jas paėmė A. Ž.. A. Ž. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir 2020 m. balandžio 14 d. pateikė 2020 m. kovo 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11478-19. Iš pateikto nutarimo teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika. Duomenų apie tai, kad nutarimas būtų panaikintas ir (ar) užbaigtame tyrime būtų priimti kitokie procesiniai sprendimai, atsakovas į bylą nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į nenuoseklius atsakovo paaiškinimus. 2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra siuntęs trečiajam asmeniui savo paso nuotrauką, kuria jis pasinaudojo jo vardu paimdamas kreditą. Apie tai, kad yra savo vardu atidaręs ir suteikęs naudotis trečiajam asmeniui lažybų bendrovėje atidarytą sąskaitą, paaiškinimų nedavė. Tačiau UAB „Paysera LT“ pateikus į bylą fotonuotraukas, kuriose yra atsakovas ir kurios buvo pateiktos sąskaitos atidarymo metu, atsakovas savo paaiškinimus papildė aplinkybėmis apie tai, kad prieš kokius 4-5 metus darė fotonuotrauką, kurią panaudojo atidarant sąskaitą lažybų bendrovėje. Galiausiai, tik teismui paklausus, ar kada nors yra ėmęs kreditą trečiojo asmens prašymu trečiojo asmens naudai, atsakovas patvirtino ir tai, kad 2014-2015 metais trečiojo asmens prašymu buvo paėmęs kreditą, kurį perdavė trečiajam asmeniui ir kurį trečiasis asmuo grąžindavo jam dalimis. Kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius tarpusavyje ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame procesiniame dokumente teismas įvertino ir atsakovo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. parodymus, kad atsakovas nežinojo apie UAB „Paysera LT“ sąskaitas, jomis nesinaudojo.

7. Teismas, spręsdamas ar ieškovė turi teisę į visas sumas, prašomas priteisti iš atsakovo, nustatė, kad atsakovui pagal sutartį 1 000 Eur paskola buvo perduota, pervedant ją į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą UAB „Paysera LT“. Nurodė, kad byloje įrodymų, jog 1 000 Eur ieškovei buvo grąžinti, nepateikta. Pagrindinė kredito gavėjo prievolė pagal sutartį, atitinkančią vartojimo kredito sandorio požymius, buvo nustatytu terminu ir tvarka grąžinti suteiktą paskolą, sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas įmokas. Kadangi pagal byloje esančius įrodymus šio savo įsipareigojimo atsakovas tinkamai neįvykdė, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš jo negrąžintą 1 000 Eur kreditą laikė pagrįstu ir tenkintinu. Taip pat teismas nurodė, jog neturi pagrindo pripažinti nepagrįstu ieškinio reikalavimo dėl pelno palūkanų, apskaičiuotų tiek iki ieškinio parengimo, t. y. 308 Eur, tiek ir pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio parengimo iki kredito visiško grąžinimo, t. y. po 61,60 Eur kas mėnesį, todėl šį reikalavimą taip pat tenkino. Teismas, nustatęs, kad atsakovas negrąžino ieškovei kredito laiku, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsniu, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei delspinigius, tačiau šį ieškovės reikalavimą tenkino tik iš dalies. Nurodė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75,50 Eur delspinigius, apskaičiuotus už negrąžintą kredito sumą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (1 000 Eur×0,05 proc. × 151 dienos). Tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. vasario 3 d. nebuvo mokėjimo prievolės pažeidimo, nes terminas, kada paskola turėjo būti grąžinta, suėjo 2019 m. vasario 3 d. Todėl delspinigius ieškovei už 30 dienų sumažino ir ieškovei iš atsakovo priteisė delspinigius už 121 dienų, t. y. 60,50 Eur. Teismas nepritarė atsakovo argumentui, kad prašomi delspinigiai yra per dideli, nes tokį dydį kaip tinkamą ir priimtiną nustatė pačios šalys.

8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 60 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą nuo kredito suteikimo iki ieškinio parengimo (2019 m. birželio 4 d.) ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. birželio 4 d. iki kredito grąžinimo dienos, teismas nustatė, kad atsakovas turėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį iki 2019 m. vasario 3 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas pateikė ieškovei paraišką pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Todėl teismas sprendė, jog atsakovui neišreiškus valios pratęsti sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą. Sutarties administravimo mokestis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad sutartis bus įvykdyta tinkamai (sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 papunktis). Nurodė, kad tokiu atveju administravimo mokestis nuo 2019 m. vasario 3 d., kai atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, yra susijęs su neigiamų pasekmių (netesybų) dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pritaikymu atsakovui. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteisti delspinigiai ir palūkanos, kurios amortizuoja ieškovės dėl atsakovo tinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsirandančius neigiamus padarinius, ir pažymėjo, jog tokiu atveju jokios kitos netesybos ir mokesčiai už sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei negali būti taikomi.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas išreiškė valią sudaryti vartojimo kredito sutartį, ir gavo pinigus pagal ją. Nors ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nutrauktas, tačiau šiuo metu yra pateiktas skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, o trečiasis asmuo A. Ž., ikiteisminiame tyrime buvęs įtariamuoju, apklausoje yra pripažinęs, kad pasinaudojo M. Ž. duomenimis, jo vardu atidarytoje sąskaitoje paėmė 1 000 Eur kreditą iš ieškovo. Paskolos sandoris yra dvišalis, taigi atsakovas M. Ž. turėjo atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, šiuo atveju tai padaryta nebuvo, kadangi atsakovas su ieškovu jokių sutarčių nesudarinėjo ir neturėjo valios sandorį sudaryti.

1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir neapklausęs A. Ž.. Atsakovui teismo paprašius jį pakeisti kitu atsakovu A. Ž. ir ieškovui tam prieštaraujant, teismas įtraukė A. Ž. į teismo procesą trečiuoju asmeniu, tačiau A. Ž. taip nei karto teismo posėdyje ir nepasirodžius, o atsakovui prašant jį apklausti, teismas nutarė posėdį tęsti. Atsakovo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tyrimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, trečiojo asmens ikiteisminiame tyrime duoti parodymai rodo, kad atsakovas neėmė kredito iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. atidarant sąskaitą, į kurią buvo pervestas kreditas pagal sutartį, atsakovo tapatybė buvo nustatyta nuotoliniu būdu. UAB „Paysera LT“ 2019 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 2306-2019 paaiškino, kad sąskaita buvo atidaryta nuotoliniu būdu, sąskaitos atidarymo metu buvo pateiktas M. Ž. pasas. Tapatybė buvo patikrinta nuotoliniu būdu, klientui pateikus Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką bei savo nuotrauką su dokumentu, kuri irgi buvo pateikta per sistemą. UAB „Paysera LT“ 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr.0392/2020 pateikė kliento M. Ž. asmens identifikacijos dokumento (paso) nuotrauką, taip pat asmens su asmens dokumentu fotonuotrauką. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pateiktoje nuotraukoje, kurioje jis laiko pasą, yra jis. Nors atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nuotraukas darė savo telefonu trečiasis asmuo prieš 4-5 metus, nes jos buvo reikalingos atidarant sąskaitą lažybų bendrovėje, tačiau šių atsakovo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovas neteikė įrodymų, kad nurodomu laikotarpiu (prieš 4-5 metus) jo vardu iš tikrųjų buvo atidaryta sąskaita lošimų bendrovėje, kad tokios sąskaitos atidarymui buvo panaudotos į bylą pateiktos fotonuotraukos ir asmens dokumentas.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašo nustatė, kad į sąskaitą, į kurią ieškovė išmokėjo kreditą pagal sutartį, atsakovas yra atlikęs lėšų pervedimus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad tokią sąskaitą turi ir ja realiai naudojasi, tačiau lėšų pervedimo aplinkybių paaiškinti negalėjo. Be to, į UAB „Paysera LT“ turimą sąskaitą atsakovas ne tik atlikdavo pavedimus, bet tokie pavedimai buvo daromi ir į kitą atsakovo vardu atidarytą kredito įstaigos sąskaitą. Lėšų pervedimo iš savo sąskaitos į kitą atsakovo vardu atidarytą sąskaitą aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip paneigiančias atsakovo paaiškinimus, kad šią sąskaitą atidarė ne jis ir kad apie šią sąskaitą jis nieko nežinojo, ja nedisponavo. UAB „Paysera LT“ pateikė fotonuotraukas, pagal kurias buvo patikrinta sąskaitą atsidarančio asmens tapatybė, o atsakovas patvirtino, kad jose yra jis, nuotraukoje atsakovas laiko savo asmens dokumentą.

2.5. Pirmosios instancijos teismas iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio nustatė, kad apklausiamas trečiasis asmuo parodė, jog UAB „Paysera LT“ sąskaitas atidarinėjo atsakovas ir trečiasis asmuo, nors sąskaitomis daugiausiai naudojosi trečiasis asmuo, atsakovui apie jų egzistavimą buvo žinoma, sąskaita buvo reikalinga lošimams. Trečiasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus taip pat parodė, kad apie visas atsakovo vardu paimtas paskolas, įskaitant ginčo kreditą, atsakovas žinojo. Šiame rašytiniame įrodyme užfiksuotos aplinkybės dera su atsakovo paaiškinimais atsakant į klausimą apie lošimus. Nors atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad lošimai buvo vienkartinio pobūdžio, tačiau tokie atsakovo paaiškinimai neatitinka ikiteisminiame tyrime užfiksuotų aplinkybių atsakovo ir trečiojo asmens akistatos metu. Sąskaitos paskirtis – lošimams paaiškina, dėl kokių priežasčių iš AB SEB banko sąskaitos į UAB „Paysera LT“ sąskaitą, į kurią buvo pervestas ir kreditas pagal sutartį, atsakovas darė itin mažos vertės pavedimus. Be to, iš byloje esančios UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. iš esmės tuo pačiu metu (sekundžių skirtumu) atsakovas iš savo turimos AB SEB banko sąskaitos, kuria, kaip nurodė pats, naudojasi ir šiuo metu, pervedė 0,01 Eur ir 25 Eur, o po minutės atliekamas 25,10 Eur pavedimas į UAB „T. S.“ sąskaitą. Pervedimai tarp įvairių atsakovo sąskaitų, įskaitant nurodytą AB SEB banko sąskaitą, buvo nevienkartiniai, pavedimai buvo daromi ir tą dieną, kai iš ieškovės buvo paimtas kreditas pagal sutartį.

2.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esant neginčijamiems įrodymams, kad pinigai pagal sutartį buvo pervesti į atsakovo vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis atsikerta į ieškinio reikalavimus. Atsakovas bylą vedė per atstovą (profesionalų teisininką), be to, tai, kad pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus į ieškinį, turi atsakovas, atsakovui asmeniškai buvo išaiškinta ir rengiantis bylą nagrinėti teisme parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau be pranešimo apie ikiteisminį tyrimą, kuris šiuo metu yra nutrauktas, nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju ir pranešimo apie įtarimą jokie kiti įrodymai į bylą daugiau nebuvo teikiami.

2.7. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs. 2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra siuntęs trečiajam asmeniui savo paso nuotrauką, kuria jis pasinaudojo jo vardu paimdamas kreditą. Apie tai, kad yra savo vardu atidaręs ir suteikęs naudotis trečiajam asmeniui lažybų bendrovėje atidarytą sąskaitą, paaiškinimų nedavė. Tačiau po to, kai UAB „Paysera LT“ pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose yra atsakovas ir kurios buvo pateiktos sąskaitos atidarymo metu, atsakovas savo paaiškinimus papildė nurodydamas, kad prieš kokius 4-5 metus darė fotonuotrauką, kurią panaudojo atidarant sąskaitą lažybų bendrovėje. Teismui paklausus atsakovo, ar kada nors jis yra ėmęs kreditą trečiojo asmens prašymu trečiojo asmens naudai, atsakovas patvirtino ir nurodė, kad 2014-2015 metais trečiojo asmens prašymu buvo paėmęs kreditą, kurį perdavė trečiajam asmeniui ir kurį trečiasis asmuo grąžindavo jam dalimis. Kaip nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame procesiniame dokumente buvo įvertinti ir atsakovo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. y. parodymai, kad atsakovas nežinojo apie UAB „Paysera LT“ sąskaitas, jomis nesinaudojo.

2.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo sudaryta nuotoliniu būdu pervedant kredito sumą į jo asmeninę sąskaitą. Todėl aplinkybės, susijusios su galimu suteikimu teisės naudotis savo asmens duomenis ir prisijungimais prie sąskaitos trečiajam asmeniui, liečia išimtinai atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio teisinius santykius ir jų vykdymą. Tuo atveju, jei tarp atsakovo ir trečiojo asmens iš tiesų egzistavo kokie nors susitarimai, kurie ieškovui nebuvo, nėra ir negalėjo būti žinomi tiek kredito paėmimo metu, tiek šiuo metu, iš principo negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti pasinaudodamas įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais nukreipdamas atitinkamus reikalavimus trečiajam asmeniui ir tokiu būdu išspręsti savo bei trečiojo asmens galimus turtinius ginčus.