- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1345-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09656-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama – credit“
- Atsakovas
- M. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ atstovo advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 308 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d., 60 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d., administravimo mokestį ir pelno palūkanas po 73,60 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. sausio 4 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 4968 įvykdymo, 75,50 Eur delspinigius už laiku negrąžintą kredito sumą ir kredito grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šalių sudarytos 2019 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4968 specialiojoje dalyje šalys susitarė, jog teisminiai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal kredito davėjo buveinės vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės IĮ „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4968 specialiojoje dalyje nustatyta, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal kredito davėjo buveinės vietą. Vadinasi, ieškinį atsakovui ieškovė reiškia vadovaudamasi CPK 32 straipsniu. Nors nagrinėjamu atveju sutarties sąlyga, pagal kurią pakeistas bendrasis teritorinis teismingumas, nustatyta kredito sutarties specialiojoje dalyje, tačiau iš sutarties turinio galima spręsti, kad ji yra standartinė, ieškovės parengta ir vartotojas (atsakovas) negalėjo daryti jai įtakos. Tą pagrindžia duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko, t. y. kad ieškovė, reikšdama reikalavimus, kylančius iš vartojimo paskolos teisinių santykių, ieškinius ir (ar) pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo reiškia išimtinai Kauno apylinkės teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, sudarydamas sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) yra ir deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad teismingumą nustatanti sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta ir suderėta, jog bylos iškėlimas ir nagrinėjimas pagal ieškovės buveinės vietą būtų tinkamesnė ginčų sprendimo vieta atsakovui (pvz., kad atsakovo turtinių interesų buvimo vieta yra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir pan.), kad pats atsakovas sutarties sudarymo metu išreiškė valią dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo. Nesant tokių duomenų, spręstina, kad vartojimo kredito sutarties nuostata dėl teismingumo yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
5. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo pakeitimo netaikytina, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Su reikalavimais atsakovui M. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, kylančiais iš 2019 m. sausio 4 d vartojimo kredito sutarties Nr. 4968, ieškovė turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovės IĮ „Aujama – credit“ atstovas advokatas V. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
6.1. Konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą vartotojo ieškinį, o ieškinio priėmimo stadijoje įvertinti sutarties sąlygos sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma (CK 6.228⁴ str. 5 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo nėra niekinė, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o priešingai – atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas.
6.2. Iš teismui pateiktos vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies matyti, kad šalys susitarė ir sutiko, jog visi ginčai, kylantys iš sutarties, bus nagrinėjami Kauno apylinkės teisme arba Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą. Imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio teismingumo šalys nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti ieškinį.
6.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši sąlyga nebuvo individualiai aptarta (suderinta) su atsakovu. Skolininkas individualiai patvirtino, kad jam visos sutarties sąlygos tikrai žinomos, jis jas perskaitė ir individualiai suderino (aptarė), su jomis sutinka. Todėl visiškai nesuprantama teismo išvada, jog sutarties sąlyga dėl teismingumo nėra individualiai aptarta ir suderinta su skolininku. Vadovaujantis teismo logika išeina, kad jeigu sutartį atspausdina kreditorius, tai jokia sąlyga nėra suderinta su skolininku, nes jis sutarties nerengė. Toks aiškinimas visiškai paneigia sutarties laisvės principą. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose esančią sąlygą dėl teismingumo ieškovas ir atsakovas aptarė (derino) individualiai, ji apskritai negali būti laikoma nesąžininga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas M. Ž. 2019 m. sausio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 4968. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė 1000 EUR dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo 2019 m. vasario 3 d. grąžinti kreditą, 61,60 EUR palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir 12 EUR administravimo mokestį. Šalių sudarytos 2019 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4968 Specialiojoje dalyje šalys susitarė, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos 2019 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 4968 specialiojoje dalyje nustatytą ginčų, kylančių iš šios sutarties, teismingumą Kauno apylinkės arba Kauno apygardos teismams, bei aplinkybę, kad vartotojo – atsakovo, gyvenamoji vieta nėra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, jog vartojimo kredito sutarties nuostata dėl teismingumo pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir kad šis ieškinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui, kitaip tariant, teismas nusprendė, kad šalių sutarties sąlyga dėl išimtinio teritorinio teismingumo yra nesąžininga.
11. Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtį reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p.).
12. Teismas rėmėsi prezumpcijų sąrašu ir sprendė, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga yra nesąžininga be atskiro įrodinėjimo. Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti. Viena vertus, įstatyme nustatyta prezumpcija gali būti paneigta bendra tvarka (CPK 182 str. 4p.). Kita vertus, nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Šioje byloje matyti, kad sąlyga dėl išimtinio teritorinio teismingumo yra įrašyta specialiojoje sutarties dalyje, todėl sutiktina su apelianto teiginiais, kad vartotojas negalėjo nežinoti šios sąlygos, nes specialioje dalyje buvo nurodyta ir gaunamo kredito suma, palūkanos, grąžinimo terminas, etc. Vadinasi, tik išsiaiškinus aplinkybes, kad sąlyga (ne)buvo individualiai aptarta, galima būtų spręsti dėl teismingumo sąlygos galimo nesąžiningumo.
13. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nurodytos aplinkybės dar nėra žinomos. Tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, prieštarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo nesąžiningumu, teismas, išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
14. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis panaikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.