Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis D. Š., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad skolos ir metinių palūkanų išieškojimams jokie senaties terminai nėra numatyti.

Pažymi, kad skolininkas skundą dėl antstolio veiksmų pavadino „dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo“, tačiau skundu jokio reikalavimo dėl areštuotos sąskaitos ir išieškotų lėšų nekelia. Be to, nuo antstolio patvarkymo, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos įkalinimo įstaigos sąskaitoje, surašymo (2022 m. kovo 3 d.) praėjo daugiau kaip 8 mėnesiai, todėl šio patvarkymo apskundimui suėjo CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas antstolio veiksmams skųsti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolis privalo šias lėšas areštuoti. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. CPK 668 straipsnyje nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog tai turi būti grynųjų pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pasisakė dėl analogiškų aplinkybių, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausias Teismas šioje nutartyje kaip tik konstatavo, kad išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Antstolio teigimu, toje byloje apygardos teismo sprendimas iš dalies buvo panaikintas, nes kasatorius nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant jam raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų, bet iš karto pradėtas skolos su vykdymo išlaidomis išieškojimas. Pareiškėjo skunde nurodytos klaidingos ir priešingos nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuotos aplinkybės. Be to, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 Lietuvos Aukščiausias Teismas suformavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę, t. y. skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas, taip pat nurodė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Paaiškina, kad iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gavo tik 2 įmokas: 2022 m. gegužės 23 d. – 8 Eur ir 2022 m. gegužės 27 d. – 1 Eur.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – išieškotojas, skolininkas bei antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK VI skyriaus normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ su jo pakeitimais (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindų, yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jų kvestionuoti antstolis neturi pagrindo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Antstolis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti tik nustatęs, jog yra akivaizdžios įstatyme reglamentuotos kliūtys jam priimti (CPK 651 straipsnis).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 430,49 Eur negrąžinto kredito, 515,68 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už bendrą priteistą 946,17 Eur sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, išieškojimo iš skolininko E. G. (E. G.) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ (išieškotojos teisių ir pareigų perėmėja vykdymo procese uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“) naudai. 2018 m. liepos 23 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-178-11613, kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, patikrinęs ir patvirtinęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Šis patvarkymas pareiškėjo nebuvo skundžiamas. Jis negali būti skundo objektu ir šiuo metu, nes pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315- 421/2017). Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, <...> visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, išskaitoma 20 procentų. Išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315- 421/2017, 40 punktas). Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo tik į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315- 421/2017, 32 punktas).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S22-7034 (toliau – Patvarkymas), kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 ir 736 straipsniais, areštavo skolininkui (pareiškėjui) priklausančias ir įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias 1 384,66 Eur dydžio lėšas, kas atitinka 967,17 Eur skolos, 185,48 Eur palūkanų ir 232,01 Eur vykdymo išlaidų, bei pareikalavo areštuotas lėšas, kurios patvarkymo dieną viršija vieną MMA, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o toliau išskaitas iš skolininko pajamų, gaunamų į įkalinimo įstaigos sąskaitą, vykdyti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad jeigu iš skolininko (pareiškėjo) turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Papildomai antstolis Patvarkyme pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Iš pareiškėjo teikiamo skundo galima suprasti, kad jis skundžia antstolio veiksmus, jam priimant Patvarkymą, teigdamas, kad jo pagrindu neteisėtai yra nurašomos visos lėšos, esančios jo vardu atidarytoje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje („skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos (piniginės lėšos) yra išieškomos asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija (jos) ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms“).

Teismas, vertindamas šį pareiškėjo teikiamo skundo faktinį pagrindą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, liudijančių jo nurodomas aplinkybes, kad remiantis Patvarkymu iš sąskaitos, jo vardu atidarytos įkalinimo įstaigoje, tam tikru laikotarpiu buvo nurašytos visos į ją patekusios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą antstoliui priėmus Patvarkymą, taip pat kitą 2022 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S22-7033 iš pareiškėjo iš viso buvo išieškoti 9 Eur: 8 Eur 2022 m. gegužės 24 d., 1 Eur 2022 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad išskaitymai buvo atlikti nesilaikant Patvarkyme nustatytos tvarkos: Patvarkymo gavimo dieną Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje buvo mažiau nei 1 MMA, bet piniginės lėšos (jų dalis) vis tiek buvo nurašytos, ir/ar vėliau išskaitos iš pareiškėjo sąskaitos įkalinimo įstaigoje buvo vykdytos nesilaikant Patvarkyme nustatytų išskaitų dydžių. Kadangi išskaitas pagal Patvarkymą vykdo ne antstolis, o Patvarkymą gavusi įkalinimo įstaiga – nagrinėjamu atveju Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, pagrįsti tokias aplinkybes pareiga tenka pareiškėjui. Jų įrodymais nepagrindus, tokios aplinkybės laikomos nenustatytomis (CPK 178, 185 straipsnis).

Kita vertus, bylose dėl antstolio veiksmų teismas tiria ne išskaitas antstolio Patvarkymo pagrindu vykdančios įkalinimo įstaigos, o antstolio Patvarkymo teisėtumo kontrolę. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas Patvarkymo turinį, nurodytą anksčiau, neturi pagrindo teigti, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų ar sudaro prielaidas išskaitas iš pareiškėjo sąskaitos, atidarytos įkalinimo įstaigoje, vykdyti ne teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų, kuris iš esmės yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėju, negali būti pripažįstamas pagrįstu.

Taip pat teismas negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad pareiškėjo skundą antstolis gavo 2022 m. lapkričio 14 d. Šiuo skundu pareiškėjas skundžia antstolio Patvarkymą, kuris yra priimtas 2022 m. kovo 3 d. Minėta, kad pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos. Todėl nagrinėjamu atveju Patvarkymas apskritai negali būti skundo dėl antstolio veiksmų objektu.

Pareiškėjas, skunde dėl antstolio veiksmų apeliuodamas į antstolio veiksmus, jam priimant Patvarkymą, kartu prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senačiai.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, kad CPK nėra numatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, išskyrus CPK nustatytus terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai privalo būti pateikiami vykdyti (CPK 606 straipsnis). CPK taip pat nenumato ir įstatyminio pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2468-173/2014, Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-474-853/2019). Taigi pareiškėjo skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomojoje byloje turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigęs senaties terminas, nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmestinas. Kaip teisingai pažymėjo antstolis, CPK 15 straipsnis reglamentuoja ne kokius nors senaties terminus, o vieną iš civilinio proceso principų – žodiškumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį raštą ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui. Antstolio veiksmai pripažintini teisėtais, o pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu. Kiti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti argumentai neturi reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.