Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Inai Jokst, Dominykui Klimaševskiui, Gitanai Jasilionienei, Jolantai Uždavinytei,

dalyvaujant ieškovei G. J., jos atstovui advokatui Dariui Ališauskui, atsakovui V. J., jo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, trečiajam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

1. ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.; priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymo įsiskolinimą 3 000,00 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausančio turto ieškinio sumai, kurią sudaro vienerių metų išlaikymo suma 3 600,00 Eur (300*12), ir išlaikymo įsiskolinimo suma 3 000,00 Eur, viso – 6 600,00 Eur. Konkretų turtą surasti ir aprašyti prašo pavesti antstoliui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra pilnametė, gyvena kartu su mama V. J. Atsakovas yra jos tėvas. Paaiškino, kad ieškovei reikalinga parama, išlaikymas, kadangi po pilnametystės 2020-2021 m. mokslo metais tęsė mokslus Riešės gimnazijoje, o po mokyklos baigimo įstojo studijuoti į VšĮ Socialinių mokslų kolegiją, dieninį skyrių. Nurodė, kad ji niekur nedirba, savų pajamų ar turto neturi. Šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje. Studijų grafikas yra pakankami įtemptas, todėl studijų ir darbo suderinti galimybių nėra. Iki kol sukako 18 metų, iš atsakovo gaudavo išlaikymą pagal 2006 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo sprendimą dėl tėvų santuokos nutraukimo. Šiuo sprendimu jai buvo priteistas išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį. Jai tapus pilnamete, išlaikymo išieškojimas pasibaigė. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas su ja visiškai nebendrauja, negali su juo susisiekti, todėl asmeniškai su juo susitarti dėl išlaikymo nėra galimybių. Taip pat, prieš kreipiantis į teismą, atsakovui siūlymą dėl išlaikymo mokėjimo tarpusavio sutarimo būdu siuntė advokatas, taip pat kreipėsi dėl privalomosios mediacijos. Į jokį kreipimąsi atsakovas nereagavo arba neatsiėmė jam siunčiamų pranešimų. Pažymėjo, jog ieškovei padeda tik mama V. J., pagal išgales teikia išlaikymą – perka maistą, rūbus, padengia kitas išlaidas (sveikatai, higienai, mokslui, laisvalaikiui, ryšio priemonėms, išlaiko būstą ir t.t.). Būtent mama apmokėjo pirmąjį mokestį už jos studijas. Studijų kaina metams sudaro 2 680,00 Eur, mokestis už vieną semestrą (pusę metų) – 1 340,00 Eur. Paaiškino, kad jos išlaikymui reikalingą sumą per mėnesį sudaro šios išlaidos: išlaidos maistui (namie ir kolegijoje ar mieste) – 300,00 Eur, išlaidos rūbams, avalynei – 75,00 Eur, mokslo ir profesinio pasirengimo priemonės – 25,00 Eur, išlaidos sveikatai, kosmetikai, higienai – 60,00 Eur, transporto išlaidos – 20,00 Eur, mobilus telefonas ir paslaugos – 30,00 Eur, laisvalaikis, poilsis – 30,00 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 20,00 Eur. Viso susidaro ne mažiau 560,00 Eur per mėnesį, neįtraukiant tokių išlaidų, kaip, pvz. gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, kurias pilnai dengia mama; kitos išlaidos, kurių negali sau leisti, bet būtų reikalingos, stiprinant sveikatą, siekiant karjeros, galimybių susirasti darbą ateityje ir pan. - sporto klubo mokestis, vairavimo kursų išlaidos ir pan. Ieškovės nuomone, atsakovas turėtų prisidėti ir prie išlaidų mokslui. Studijų kaina, padalijus metinį studijų mokestį iš 12 mėnesių, sudaro 220,00 Eur (2680/12=223,33). Taigi atsižvelgiant į atsakovo bei ieškovės mamos turtinę padėtį, atsakovas turėtų mokėti po 300,00 Eur išlaikymą per mėnesį.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, besimokydama gimnazijoje, turėjo subjektinę teisę į pilnamečio vaiko išlaikymą. Akivaizdu, jog ieškovė dėl pasiruošimo baigiamiesiems egzaminams, dėl papildomų nepatogumų, esant pandemijai (COVID-19) neturėjo realios galimybės gauti draudžiamąsias pajamas. Tačiau, atsakovui nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ji dėl išlaikymo nesikreipė į tėvą (atsakovą). Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas bendravo. Atsakovo nuomone, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. 09 mėn. iki 2021 m. 08 mėn. yra nepagrįstas noru praturtėti atsakovo sąskaita, o ne iš blogos materialinės padėties. Nurodė, kad atsakovas augina nepilnametę dukrą L. J. (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga nepilnametis A. J. (duomenys neskelbtini). A. J. yra atsakovo žmonos D. J. sūnus, tačiau atsakovas lėšas skiria ir jam. Abiems vaikams per mėnesį išlaikymui atsakovas privalo skirti apie 500,00 Eur (250x2). Nurodė, kad atsakovo turtas, įskaitant transporto priemones –7 846, 00 Eur. Atsakovas žemės sklype ūkininkauja: augina žąsis, antis, kalakutus, ožkas. Atsakovas draudžiamųjų pajamų laikotarpyje nuo 2018-03-03 - 2021-03-02 neturi. Atsakovas gyvena savo tėvų A. ir M. J. name. Tėvai yra senyvo amžiaus (73 m.). Tėvas A. J. yra neįgalus. Atsakovas privalo ir teikia paramą tėvų išlaikymui. Taigi atsakovas neturi fizinės galimybės teikti ieškovei išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovas įsiskolino ieškovei už laikotarpį kol ji mokėsi baigiamojoje gimnazijos klasėje, jis turėtų būti po 50,00 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo dydžio periodu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pasisakė, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie jos visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimą (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas), sąžiningą pareigos mokytis vykdymą. Nurodė, jog į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes apie išlaidas maistui, rūbams, avalynei, sveikatai, kosmetikai, higienai, transporto išlaidoms. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog teisę įgyti vairuoti automobilį, ieškovė turėtų realizuoti savo lėšomis. Atsakovo vertinimu, kokybiškas laisvalaikio praleidimas būtinas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos laisvalaikio išlaidoms patenkinti kiekvieną mėnesį būtina 30,00 Eur suma. Ieškovė nurodo, jog laisvalaikiui ir poilsiui skirianti 30,00 Eur per mėnesį nors akivaizdu, kad realiai tam ji skiria daug didesnę sumą, kaip keliones i Austriją, Ispaniją ir pan. Taip pat visiškai jokiais įrodymais nepagrįstos ieškovės nurodomos „nenumatytos išlaidos“, kurios sudaro 20,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai per mėnesį reikia nemažiau 560,00 Eur. Atsakovas pripažįsta, jog ieškovės patiriamos 1 340,00 Eur išlaidos už sesiją yra pagrįstos. Tačiau, jas atsakovas galėtų kompensuoti iš dalies, atsižvelgiant į savo turtinę padėtį, nepadarydamas žalos savo nepilnamečiams vaikams.

5. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Tėvų turtinė padėtis (antroji kriterijų grupė) nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes: ar tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; ar, priteisus išlaikymą, iš esmės nepablogės paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. J. yra atsakovo V. J. ir trečiojo asmens V. J. duktė. V. J. ir V. J. santuoka nutraukta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Nutraukus santuoką, ieškovė liko gyventi su motina. Teismo sprendimu ieškovės išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas mokant periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (87,00 Eur) iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini) Atsakovas išlaikymą teikė.

8. Šiuo metu, kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 6 d. VĮ Socialinių mokslų kolegijos ir studentės G. J. studijų sutarties Nr. 09/21-1461, ieškovė studijuoja VĮ Socialinių mokslų kolegijoje, valstybės nefinansuojamų studijų dieniniame skyriuje. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė registruotų savo vardu autotransporto priemonių taip pat neturi.

9. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji negauna jokių išmokų, savarankiškų pajamų neturi, nes turi dalyvauti paskaitose, todėl neturi galimybės dirbti, studijų grafikas yra įtemptas. Nurodė, kad ją išlaiko mama, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad apmokėti mokslus padėjo seneliai, kuriems pinigus už mokslus turės grąžinti. Taigi ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžia tuo pagrindu, kad jai reikalinga parama, ji mokosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnė nei 24 metų.

10. Atsakovas teigia, kad, jo vertinimu, ieškovės grafikas nėra įtemptas, o dieninę studijų formą ji pasirinko pati, užuot pasirinkusi vakarines studijas tam, kad galėtų dirbti. Be to, atsakovas įrodinėjo, jog ieškovės mokslo pasiekimai nelaikytini pažangiais. Šį argumentą grindė į bylą pateiktais duomenimis apie mokykloje praleistas pamokas ir, jo vertinimu, žemus mokymosi rezultatus.

11. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Analogiškai ir studijuojant aukštojoje mokykloje pažangus mokymasis siejamas su sąžininga pareiga mokytis ir įgyti profesiją, akademinių skolų neturėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

12. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ieškovė mokykloje turėjo patenkinamus mokymosi rezultatus, ji laikė valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, biologijos, geografijos bei visus juos išlaikiusi sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą. Iš byloje pateiktų duomenų apie mokymąsi aukštojoje mokykloje taip pat matyti, kad ieškovės rezultatai yra patenkinami ar net geri. Duomenų apie tai, jog ieškovė turėtų akademinių skolų byloje nėra. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės mokymasis laikytinas pažangiu.

13. Pasisakant dėl pirmosios kriterijų grupės pagal aptartą teisinį reglamentavimą (žr. sprendimo 6 punktą), nustatyta, kad ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje, pagal pateiktus į bylą duomenis matyti, kad ji išlaiko egzaminus, taigi ieškovė deda pastangas pasirūpinti savo studijomis. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškovė mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bei tai, jog ieškovė deda aktyvias pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, tačiau dėl objektyvių priežasčių – intensyvaus studijų grafiko mokantis dieniniame skyriuje savęs išlaikyti ieškovė negali – ieškovę išlaiko jos motina, sutiktina su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovei reikalinga finansinė parama iš atsakovo.

14. Teismo vertinimu, atsakovo teismo posėdžio metu akcentuotos aplinkybės, kad ieškovė nebegyvena su motina, o gyvena nuomojamame bute, taip pat tai, kad atostogavo užsienyje ir laisvalaikį leidžia kavinėse (klubuose), nepaneigia padarytos išvados, jog ieškovei reikalinga finansinė parama iš atsakovo.

15. Vertinant ieškovės tėvų turtinę padėtį (antroji kriterijų grupė), nustatyta, kad ieškovės motina V. J., nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. iš UAB „Liviko“ per mėnesį gavo apie 889,71 Eur pajamų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, trečiajam asmeniui V. J. priklauso automobilis TOYOTA AVENSIS, pirmos registracijos data – 2009 m. gegužės 29 d., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

16. Atsakovas, bylos duomenimis, turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, transporto inžinieriaus specialybę, tačiau atsakovas šiuo metu ūkininkauja. Tai patvirtina byloje esantis ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. 0151270. Jo pajamos pagal byloje pateiktas pajamų deklaracijas bei ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. sudaro apie 78,00 Eur per mėnesį. Iš VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės – FORD TRANSIT/TOURNEO, pirmos registracijos data - 2004 m. rugpjūčio 18 d., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TAURIGA TAURAS B 704S, pirmos registracijos data – 2014 m. balandžio 9 d., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą – L. J., gim. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtinta V. J. ir D. J. sudaryta taikos sutartis, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei L. J. mokant kas mėnesį po 250,00 Eur periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Be to, atsakovo tėvas A. J. yra neįgalus. Tai pagrindžia į bylą pateiktas A. J. neįgaliojo pažymėjimas. Atsakovas nurodė, kad jis teikia paramą savo tėvų išlaikymui, turi rūpintis sergančiu tėvu, o taip pat atsiliepime nurodė, jog skiria lėšas ir žmonos D. J. nepilnamečiam sūnui A. J.

18. Teismas pažymi, kad nors byloje esančiais duomenimis atsakovo gaunamos pajamos yra apie 78,00 Eur per mėnesį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes gauti didesnes pajamas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų, jam būtų nustatytas tam tikras darbingumo lygis, nėra. Be to, atsakovas yra įgijęs transporto inžinieriaus specialybę, todėl tai suteikia didesnes galimybes darbo rinkoje. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas nurodo, jog jis išlaiko senyvo amžiaus tėvus, rūpinasi jais, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas patiria papildomas išlaidas teikiant išlaikymą tėvams, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų paskirtas tėvų globėju (rūpintoju). Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog sutuoktinės sūnui A. J. taip pat skiria lėšas, tačiau byloje nėra duomenų apie vaiko biologinį tėvą, biologinio tėvo skiriamą išlaikymą ar kitas aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti ar paneigti atsakovo prievolę teikti išlaikymą sutuoktinės sūnui A. J..

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, byloje nenustatyta, jog jam pačiam reikalinga nuolatinė parama (globa), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nekilnojamojo turto bei savo vardu registruotų transporto priemonių bei atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

20. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006); visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012), tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ šiuo metu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 730,00 Eur (apie 530,00 Eur atskaičius mokesčius).

22. Atsakovas teigia, kad jo teiktas iki ieškovės pilnametystės išlaikymas (teismo sprendimu nustatytas 300,00 Lt, t. y. apie 87,00 Eur) tenkino ieškovės, dar buvusios nepilnamete, poreikius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei tapus pilnamete jos kasmėnesiniai poreikiai padidėjo 3 kartus (nuo 87,00 Eur iki 300,00 Eur). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės poreikiams šiuo metu pakaktų 90,00 Eur per mėnesį paramos.

23. Teismas pažymi, kad vien tik faktas, jog ieškovės motina nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, savaime nereiškia, kad atsakovo teiktas išlaikymas ieškovės poreikiams užtikrinti buvo pakankamas. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad dabar, ieškovei tapus pilnamete, 90,00 Eur per mėnesį parama ieškovei iš atsakovo būtų pakankama.

24. Remiantis ieškovės nurodomu išlaidų jos poreikiams tenkinti sąrašu, per mėnesį reikalinga apie 560,00 Eur suma kasdieniams poreikiams tenkinti bei parama sumokėti įmokoms už mokslus. Taigi bendrai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur per mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

25. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta jai reikalinga išlaikymo suma per mėnesį – kiek per didelė ir ne visai atitinka ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie jos būtinas bei patiriamas išlaidas. Teismas pažymi, kad reikšmingos faktinės aplinkybės išlaikymo dydžiui nustatyti ir išlaikymui priteisti vertinamos išlaikymo priteisimo (teismo sprendimo priėmimo) momentu.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės motina teikia išlaikymą ieškovei, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas, dirbdamas, būdamas sveikas, turėdamas nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pusės minimalaus atlyginimo dydžio išlaikymo, daro išvadą, jog ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymas, mokėtinas po 265,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus.

27. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti priteisiamas. 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 jis konstatavo, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

30. Kaip minėta, pri­tei­siant iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti, pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), bei suformuotą teismų praktiką (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-259/2004; Teis­mų prak­ti­ka 22, p. 13–22).

31. Pažymėtina, kad remiantis 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., minimali mėnesinė alga buvo 607,00 Eur neatskaičius mokesčių (apie 448,00 Eur atskaičius mokesčius). Remiantis 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 642,00 Eur neatskaičius mokesčių (apie 468,00 Eur atskaičius mokesčius).

32. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) Taigi (duomenys neskelbtini) jai suėjo 18 metų. Iš byloje pateikto brandos atestato matyti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. baigė vidurinio ugdymo programą. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo, ieškovės išlaikymui atsakovas buvo įpareigotas mokėti po 300,00 litų (87,00 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės.

33. Kaip nurodė ieškinyje ieškovė, sulaukus pilnametystės atsakovas įstatymų nustatytos pareigos teikti išlaikymą nevykdė. Atsakovas šios aplinkybės neneigia.

34. Teismas pažymi, kad ieškovė paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių (nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.). Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus nepasibaigia, jeigu jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Nagrinėjamu atveju ieškovė mokykloje mokėsi iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. (brandos atestato išdavimo). Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti pilnametę dukrą laikotarpiu, kai ji jau buvo baigusi vidurinį mokslą ir dar nebuvo sudariusi sutarties su aukštąja mokykla dėl studijų aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovei atsirado teisė į išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.

35. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydžiu laiko 224,00 Eur sumą į mėnesį (t. y. pusę minimalios mėnesinės algos) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir atitinkamai 234,00 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. (kas atitinka teismų praktiką, žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-864/2019), priteisia ieškovės naudai iš atsakovo 2 534,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

36. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).

37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 251 straipsnio 1-3 dalys numato, jog ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia byloje yra.

38. CPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

39. Atsakovas savo baigiamosios kalbos metu pateikė prašymą išdėstyti mokėjimą kuo ilgesniam terminui, jeigu teismas jį priteistų.

40. Teismas, spręsdamas atsakovo pateiktą prašymą, pažymi, kad viena vertus, toks prašymas buvo pateiktas ne laiku. Atsakovas suformulavo prašymą po šalių paaiškinimų, įrodymų tyrimo, t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, savo baigiamojoje kalboje. Taigi ieškovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl atsakovo pareikšto prašymo ir į tokį prašymą atsikirsti. Taip pat pažymėtina, kad teismas negali remtis netirtais argumentais.

41. Antra vertus, atsakovo prašymas dėl sprendimo išdėstymo netenkintinas iš esmės, t. y. teismas byloje nustatė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, ūkininkauja, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dėl ko turi galimybes gauti didesnes pajamas.

42. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nedirba pagal specialybę ir jis pats renkasi, kuo jam dirbti ir kaip gyventi. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas, turėdamas galimybes, sąmoningai nesiekia gauti didesnių pajamų, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, sudaranti prielaidas išdėstyti sprendimu priteistą skolą. Taigi atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, prieš baigiamąsias kalbas pateikė prašymą dėl patirtų 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas prašė šių įrodymų neprijungti prie bylos medžiagos, nes įrodymai pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas pateiktus dokumentus bei prašymą priėmė į bylą.

46. Teismas pažymi, kad nors prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo ir prašymą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti anksčiau. Apmokėjimas be kita ko yra ir už 2022 m. rugsėjo 7 d. po pertraukos vykusį teismo posėdį, apie kurį ieškovė iš anksto negalėjo žinoti. Be to, atsakovas, susipažinęs su pateiktu prašymu ir tai pagrindžiančiais dokumentais, turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų bylinėjimosi išlaidų savo baigiamosios kalbos metu, tačiau nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas nesavalaikius pateiktus įrodymus apie patirtas 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. Ieškovė iš viso byloje patyrė 2 320,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Atsakovas iš viso sumokėjo 1 500,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

48. Teismas, įvertinęs šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo šalių atstovai, skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos.

49. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. vienas ieškinio reikalavimas patenkintas 88 proc. (dėl periodinių išmokų), o kitas ieškinio reikalavimas patenkintas 84 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo), taigi ieškinys tenkintas 86 proc., į šalių pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 995,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi įskaičius mokėtinas sumas, atsakovas turi sumokėti ieškovei 1 785,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Valstybei iš atsakovo priteistina 127,71 Eur žyminio mokesčio už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą ir iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (300,00 Eur x 12 = 3 600,00 Eur; 3 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 81,00 Eur; 3 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 67,50 Eur; (81,00 Eur + 67,50 Eur) x 86 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

51. Teismas byloje patyrė 13,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

52. Ieškovei tenkanti atlyginti teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, todėl iš ieškovės nepriteistina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

53. Sprendimą priėmus, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 265,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 534,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 785,20 Eur (tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 127,71 Eur (šimtą dvidešimt septynis eurus 71 ct) žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) bei 11,54 Eur (vienuolika eurų 54 ct) pašto išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.