- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-3725-880/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01470-2024-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, AB Citadele bankas (112021619)
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) IES1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Telšių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
Šalies argumentai
Atsakovė ATS1 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. K. ir V. K. mokant kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam vaikui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę ATS1. Prašymą grindė šiais argumentais:
Ieškovas nusprendė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų pakakti 400 Eur per mėnesį. Tokia suma kas mėnesį yra teikiama ir iki šiol. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą su prašymu labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, taip pat informuodama jį ir apie numatomas išlaidas, susijusias su vaikų sveikatos priežiūra ar jų parengimu naujiems mokslo metams. Tačiau ieškovas geranoriškai teikti didesnio išlaikymo nesutinka. Atsakovei nuo 2024 metų tenka didesnė išlaidų dalis išlaikant nepilnamečius vaikus. Išlaikyti vaikus atsakovei padeda artimieji.
Ieškovas nesilaiko 2025 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos, dėl to atsakovei ir toliau tenka didesnė atsakomybė ne tik nuolatinėje vaikų priežiūroje, tačiau ir finansinėje dalyje. Prašyme pateikė preliminarų, vienerių metų vidurkio, būtinųjų kasmėnesinių poreikių patenkinimo išlaidų skaičiavimą vienam vaikui. Ieškovas nebendraudamas su vaikais, išvengia papildomų išlaidų, todėl visa finansinė našta tenka atsakovei. Taip pat nurodė, kad atsakovė kasdien rūpinasi vaikų poreikiais ir priežiūra.
Atsiliepimas
Ieškovas su prašymu nesutiko. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Atsakovės pateiktas prašymas nėra tinkamai pagrįstas nei realiais abiejų vaikų poreikiais, nei abiejų tėvų turtine padėtimi. Atsakovė į vaikų išlaikymo išlaidas įtraukė daugybę pasirenkamų, epizodinių ir su jos pačios gyvenimo būdu susijusių išlaidų.
Vaikų išlaikymui ieškovas nuolat moka 400 Eur per mėnesį, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui. Be to, vaikams mokama valstybės išmoka. Nuo tada, kai pradėjo mokėti vaikų išlaikymui 400 Eur per mėnesį, ieškovo gaunamas atlyginimas nėra padidėjęs, todėl objektyviai neturi galimybės vien dėl atsakovės vienašališkai sudaryto išlaidų sąrašo padidinti išlaikymą iki 1 000 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo byloje priteisė iš ieškovo IES1 laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 360 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovę paskyrė nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad:
Atsiliepimas
Iš prašyme ir atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių, prie jų pateiktų priedų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos vidutiniškai per 2026 m. metus sudaro apie 2 004,44 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos vidutiniškai per 2026 m. metus sudaro apie 1 896,17 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi nekilnojamojo ir kito turto.
Žemesnės instancijos teismas
Preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, ieškovo savanoriškai teikiamo išlaikymo dydį, šalių nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį, vaikams mokamas valstybės išmokas darytina išvada, jog šiuo metu ieškovo savanoriškai teikiamas išlaikymas vaikams nėra pakankamas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl siekiant, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, sveikatai, ugdymui ir kt. bei siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-1081/2026 ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės ATS1 2026 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui IES1 dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo atmesti visiškai. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Nustatytas laikino išlaikymo dydis nėra pakankamai individualizuotas, neatitinka proporcingumo principo ir nustatytas tinkamai neįvertinus faktinės abiejų tėvų turtinės padėties bei ieškovo jau vykdomų finansinių įsipareigojimų.
Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės grynosios pajamos skiriasi tik 108,27 Eur, arba apie 5,7 proc. Esant iš esmės panašioms abiejų tėvų pajamoms, nėra pagrindo neproporcingai didesnę finansinę naštą perkelti vienam iš tėvų, neįvertinus visų kitų jo faktiškai vykdomų finansinių prievolių.
Teismas nepakankamai įvertino faktinę šalių padėtį po gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovas išėjo iš šeimos gyvenamojo namo, kurio atsakovės pateiktame turto vertinime nurodyta vertė yra 274 000 Eur, ir paliko jame gyventi atsakovę su vaikais. Name taip pat liko baldai, buitinė technika ir kitas šeimos turtas, kurio byloje nurodyta vertė siekia apie 48 000 Eur. Atsakovės naudojimui buvo paliktas ir automobilis „Opel Astra“. Pats persikėlė gyventi į faktiškai tuščią vieno kambario butą, kurio vertė apie 25 000 Eur, todėl turėjo iš naujo susikurti gyvenamąją buitį. Ieškovas iki šiol moka su namu susijusią paskolą, gyvenamojo namo draudimą ir žemės mokestį. Šių mokėjimų netapatina su tiesioginiu vaikų išlaikymu, tačiau jie objektyviai mažina ieškovo disponuojamas pajamas ir kartu užtikrina būstą, kuriame faktiškai gyvena atsakovė ir vaikai.
Atsakovės argumentai dėl nepakankamų lėšų vaikų poreikiams turi būti vertinami atsižvelgiant į jos pačios finansinius sprendimus. Atsakovė prisiėmė finansinį įsipareigojimą ir įsigijo BMW automobilį, už kurį moka apie 400 Eur per mėnesį. Asmeninis sprendimas prisiimti tokio dydžio prievolę negali būti pagrindu šios finansinės naštos pasekmes netiesiogiai perkelti kitam tėvui didinant jo mokamą išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovės pateiktas vaikų poreikių apskaičiavimas taip pat kelia pagrįstų abejonių. Ji nurodo, kad vieno vaiko būtiniesiems poreikiams reikia 2 125 Eur per mėnesį, t. y. net 4 250 Eur abiem vaikams. Tačiau skundžiamoje nutartyje nenustatyta, kad tokios išlaidos faktiškai patiriamos ir yra būtinos. Teismas taip pat nenustatė konkretaus vieno vaiko realių mėnesinių poreikių dydžio, kokią jų dalį padengia valstybės mokamos išmokos, kokią dalį turi padengti atsakovė ir kokią – ieškovas.
Nėra aišku ir tai, kokiu konkrečiu skaičiavimu teismas nustatė 360 Eur dydį kiekvienam vaikui. Pats teismas pripažino, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šalių turtinė padėtis ir vaikų poreikiai vertinami tik preliminariai, o tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nustatyti tikrąją šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-1081/2026 nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Teismas, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, ieškovo savanoriškai teikiamo išlaikymo dydį, vaikų amžių ir poreikius, teismų praktikoje taikomą orientacinį išlaikymo dydį, konstatavo, kad ieškovo iki tol savanoriškai teikiamas po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas šiuo metu nėra pakankamas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Laikinas išlaikymo dydis yra skirtas užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą iki galutinio ginčo išsprendimo, o ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl išlaikymo dydžio. Ieškovui turi būti akivaizdu, kad tokio dydžio išlaikymo iš jo nepakaks baigiant santuokos nutraukimo bylos procesą ir jį įtvirtinant galutiniame procesiniame sprendime.
Pažymi, kad pats apeliantas neginčija savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovo teiginiai, kad jis persikėlė į visiškai tuščią butą, turėjo jį iš naujo įsirengti ir dėl to patyrė didelių išlaidų, neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Ieškovo teiginys, kad išsikeldamas paliko visiškai tvarkingas sąlygas name, taip pat neatitinka faktinės situacijos. Didžioji dalis su namu susijusios finansinės naštos tenka atsakovei. Byloje pateikti duomenys apie jos mokamas komunalines, būsto priežiūros, remonto ir kitas su namu susijusias išlaidas. Ieškovo nurodyta informacija apie atsakovės automobilio paskolos įmoką taip pat nėra tiksli – byloje pateiktais banko dokumentais patvirtinta, kad mėnesinė paskolos įmoka sudaro 253,54 Eur, o ne apie 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – buto nuotraukas, susirašinėjimą su ankstesniu buto gyventoju dėl buto perdavimo ir šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su vaikais ir bendravimo vietos bei sąlygų.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nepateikė prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus, nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo ir neargumentavo, kodėl jų pateikimas pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus teisėtas ir pagrįstas, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikiami nauji įrodymai nepriimami.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
Ieškovas 2026 m. spalio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skundžiamos nutarties.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto 2026 m. spalio 21 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, nustatė, kad juose dėstomi papildomi nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, kuriais iš esmės papildomas atskirasis skundas. Kadangi atskirojo skundo padavimo terminas yra pasibaigęs, o apeliaciniame procese nenumatyta galimybė teikti papildomus procesinius dokumentus, kuriais būtų tęsiamas šalių apsikeitimas argumentais, apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.1921, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti laikiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė prašė iš ieškovo priteisti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 500 Eur. Pirmos instancijos teismas tenkino atsakovės prašymą iš dalies, priteisė po 360 Eur išlaikymą kiekvienam iš vaikų. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neindividualizavo priteisto išlaikymo dydžio, nėra aišku kaip teismas nustatė kiekvienam vaikui po 360 Eur išlaikymo dydį, nenustatė konkretaus vieno vaiko realių mėnesinių poreikių dydžio.
Su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Sutiktina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kaip apskaičiavo laikino išlaikymo dydį. Tačiau pirmos instancijos teismas nurodė, kad vertino šalių turtinę padėtį, ieškovo savanoriškai teikiamo išlaikymo dydį, šalių nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį, vaikams mokamas valstybės išmokas. Remdamasis aukščiau nurodytu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu ieškovo savanoriškai teikiamas išlaikymas vaikams nėra pakankamas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį skyrė 400 Eur, t. y. kiekvienam po 200 Eur. Tokį dydį atsakovas laikė kaip pakankamą nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovas tiek atsakovė gauna darbo pajamas, turi nekilnojamojo ir kito turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 1 153 Eur arba 846 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 129,50 Eur per mėnesį. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Taigi orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai išlaikymo pareigos vykdymui, yra 423 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos (846 Eur / 2), o atskaičius šią išmoką – 358,25 Eur per mėnesį (846 Eur – 129,50 Eur / 2).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog preliminariai ieškovo teikiamo išlaikymo dydis nėra pakankamas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Iš pirmiau nurodytos teismų praktikos matyti, kad orientacinis vieno vaiko išlaikymo dydis yra viena minimali mėnesinė alga, todėl, iš jos atskaičius vaikui mokamą išmoką ir likusią sumą padalijus abiem tėvams lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų tenkanti išlaikymo dalis sudaro apie 360 Eur per mėnesį. Taigi, preliminariai ieškovo teikiamas 200 Eur išlaikymas vienam vaikui yra nepakankamas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nors atsakovė, pateikdama prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, detalizavo vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas juos vertino tik preliminariai ir dėl jų pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Nes išsamus vaikų poreikių ir juos pagrindžiančių įrodymų vertinimas atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės, o šioje proceso stadijoje sprendžiama, kokio dydžio laikinas išlaikymas būtinas vaikų poreikiams užtikrinti bylos nagrinėjimo metu.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino jo turimų finansinių įsipareigojimų susijusių su išsikraustymu iš namo, mokamų paskolos įmokų ir mokesčių taip perkeldamas ieškovui didesnę finansinę naštą; teismas nevertino atsakovės turimų įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė pati. Išsamus šalių finansinių įsipareigojimų pobūdžio, jų pagrįstumo ir įtakos kiekvieno iš tėvų galimybėms teikti išlaikymą vertinimas bus atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje išsamiai nevertindamas šalių finansinių įsipareigojimų, nepažeidė laikino išlaikymo nustatymą reglamentuojančių teisės normų.
Dėl bylos baigties
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto (atsakovo) IES1 atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.