Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-2560-565/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
e2A-2560-565/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05029-2026-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
ATS1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2560-565/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05029-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.1.3.3.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I Slietuvos respublikos vardu2026 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 2 152,46 Eur skolos už patiektą elektros energiją ir (arba) su tuo susijusiais paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad užtikrino garantinį elektros energijos tiekimą ir (arba) teikė su tuo susijusias paslaugas nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ATS1. Atsakovui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas 2 152,46 Eur.

Atsakovas ATS1 atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) nuosavybės teise iki 2018 m. sausio 9 d. priklausė ATS1 ir L. K. 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Butas priklauso I. V. Antstolės Daivos Milevičienės 2021 m. gegužės 20 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. Butas gera valia perduotos I. V., surašytas iškeldinimo protokolas;

bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas nebuvo Buto savininkas. Buto savininkas nuo 2018 m. sausio 9 d. yra I. V. Ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo už į Butą tiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau Butas I. V. perduotas 2021 m. gegužės 14 d.;

Šalies argumentai

ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2021 m. spalio 31 d. Butui tiekta elektros energija be sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, užtikrinant garantinį elektros energijos tiekimą. Aplinkybė, kad Butui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo tiekta elektros energija nesudarius sutarties su atsakovu, yra pakankama atsirasti Buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Todėl ieškinys atmetamas, nustačius, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui;

Žemesnės instancijos teismas

ieškovė yra juridinis asmuo, vykdanti veiklą, susijusią su elektros energijos tiekimu, turinti išskirtinai didelę patirtį bylose dėl skolų už sunaudotą elektros energiją priteisimo, ieškovės ieškinį rengė profesionalus teisininkas – advokatas, teismo posėdyje ieškovę atstovavo UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ ginčų teisės teisininkė, teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovės atstovės dėmesį dėl atsakovo pareigos apmokėti sąskaitas už elektros energijos suvartojimą, tačiau ieškovės atstovė laikėsi pozicijos, kad visgi atsakovas yra subjektas, kuriam kyla pareiga apmokėti ieškovei už elektros energijos suvartojimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m spalio 31 d., todėl ieškovė turėjo visas galimybes įsivertinti tinkamo atsakovo į bylą įsitraukimą.

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, tai yra, kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Šiuo atveju savininkas informavo ieškovę, kas yra faktinis vartotojas, pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. Butą savavališkai buvo užėmęs atsakovas ir jo šeimos nariai. Taigi vartotojas buvo nustatytas;

pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir užkirto ieškovei teisę į jos pažeistų teisių gynybą;

teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Teismui nepasiūlius ieškovei pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui;

pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, jog teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovės atstovės dėmesį dėl atsakovo pareigos apmokėti sąskaitas už elektros energijos suvartojimą. Atkreipti dėmesį dėl pareigos apmokėti sąskaitas nėra tapatu pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes;

teismas, priėmęs ieškinį, prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje kaip atsakovus (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Todėl jau parengiamojoje civilinio proceso stadijoje teismas, vertindamas byloje nagrinėjamus klausimus ir kvalifikuodamas materialinius teisinius santykius, turi įvertinti teisinius ryšius, kurie sieja ginčo šalis su kitais asmenimis, kokį galimą poveikį priimtas sprendimas gali sukelti nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas sprendime nurodydamas, jog Buto savininkas I. V. turi atsakyti pagal ieškovės reikalavimą ir I. V. turi teisę reikalauti skolos iš faktiškai elektros energiją suvartojusių asmenų, sprendė dėl į bylą neįtrauko asmens teisių ir pareigų.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl skolos už patiektą elektros energiją priteisimo, nustatęs, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Butas). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog Butas nuo 2018 m. sausio 9 d. nuosavybės teise priklauso I. V. (įregistravimo pagrindas 2018 m. sausio 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki 2018 m. sausio 9 d. Butas nuosavybės teise priklausė atsakovui ir L. K.

Iš kartu su ieškiniu pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2026 m. vasario 11 d. matyti, kad skola už Butui patiektą elektros energiją yra 2 152,46 Eur (skola susidariusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė I. V. pranešimą suinteresuotiems asmenims, kuriame nurodoma, jog: I. V. nuosavybės teisė į Butą įregistruota 2018 m. sausio 9 d.; ankstesni buto savininkai ATS1 ir L. K. atsisakė geranoriškai atlaisvinti Butą ir iš jo atsikelti, todėl I. V. nėra ir negali būti atsakingas dėl Butui teikiamų komunalinių paslaugų ir kitų išlaidų atlyginimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-127-600/2020 nusprendė iškeldinti ATS1, L. K., T. G., V. G., su jiems priklausančiais daiktais iš I. V. nuosavybės teise priklausančio Buto. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-451-661/2021 sprendimo dalis dėl iškeldinimo palikta nepakeista. Civilinėje byloje yra antstolės Daivos Milevičienės 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-12-5669, kuriame nurodyta, jog 2021 m. gegužės 14 d. Butas gera valia perduotas I. V.

Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai.

Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis), o abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

Pagal EEĮ 44 straipsnio 1 dalį vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, užtikrinamas garantinis tiekimas EEĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Buitiniams vartotojams garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas pagal garantinio elektros energijos tiekėjo viešai skelbiamas garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygas, o kitiems vartotojams – persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi pagrindu (EEĮ 44 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Garantinio tiekimo kaina buitiniams ir kitiems vartotojams apskaičiuojama taikant skirtingus įstatyme nustatytus koeficientus (EEĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vartotojai, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, atsiskaito su asmeniu, atliekančiu garantinio tiekimo funkciją, už garantinį tiekimą (EEĮ 44 straipsnio 5 dalis).

Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

Nagrinėjamu atveju Butas iki 2018 m. sausio 9 d. priklausė atsakovui, nuo 2018 m. sausio 9 d. Buto savininku jau buvo I. V. Ieškovė 2026 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. spalio 31 d. I. V. deklaravo rodmenis ir pasirašė sutartį su energijos skirstymo operatoriumi. Iki tol ieškovė atliko garantinį elektros energijos tiekimą, kadangi nebuvo pasirašytos sutarties su nepriklausomu tiekėju.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo, ar atsakovas naudojosi Butui patiekta elektros energija iki jo iškeldinimo / ar vis tik už skolos laikotarpiu Butui patiektą elektros energiją, vadovaujantis elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykių teisiniu reglamentavimu, yra atsakingas I. V. Teismas 2026 m. balandžio 21 d. sprendime nurodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. spalio 31 d.) atsakovas nebuvo Buto savininkas, todėl ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir užkirto ieškovei teisę į jos pažeistų teisių gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Dėl teismo veiksmų, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą (CPK 45 straipsnis)

Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktas). Taigi būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

Kita vertus, CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CPK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).

Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019 25 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020 33 punktas).

Byloje nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už patiektą elektros energiją spręsti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie tai, kad Buto savininkas nuo 2018 m. sausio 9 d. yra byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvaujantis asmuo I. V. Minėta, jog iki 2018 m. sausio 9 d. Butas nuosavybės teise priklausė atsakovui ir L. K. Skola (2 152,46 Eur), kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovė, yra susidariusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-127-600/2020 esančio antstolės Daivos Milevičienės 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-12-5669 matyti, jog 2021 m. gegužės 14 d. Butas gera valia perduotas I. V., surašytas iškeldinimo protokolas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys tokia apimtimi, kokia yra pareikštas, buvo pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis), tačiau vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, prieš atmesdamas ieškinį, teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė turėjo visas galimybes įsivertinti tinkamo atsakovo į bylą įsitraukimą, nes yra juridinis asmuo, vykdanti veiklą, susijusią su elektros energijos tiekimu, turinti išskirtinai didelę patirtį bylose dėl skolų už sunaudotą elektros energiją priteisimo, taip pat, kad teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovės atstovės dėmesį dėl atsakovo pareigos apmokėti sąskaitas už elektros energijos suvartojimą.

Pažymėtina, jog išklausius 2026 m. balandžio 20 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, jog teismas, laikydamasis CPK 45 straipsnio reikalavimų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos, pasiūlė ieškovės atstovei netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atkreipti dėmesį dėl atsakovo pareigos apmokėti sąskaitas buvimo/nebuvimo nėra tapatu pasiūlymui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė teismo posėdžio metu buvo atstovaujama UAB Ignitis grupės paslaugų centro ginčų teisės teisininkės, pirmosios instancijos teismo nuo šios pareigos neatleidžia.

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepasiūlė ieškovei pakeisti atsakovo, o tinkamo atsakovo(-ų), turinčio(-ių) pareigą atsakyti pagal ieškovės reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Nustačius nurodytus esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Konstatavus teisinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgdamas į jų esmę, nepasisako, nes grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl ginčo situacijos teisinio vertinimo, kadangi toks vertinimas turi būti atliktas tik tinkamai nustačius byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje ir kokia apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Burdulienė