- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-127-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- L. K.
sekretoriaujant Odetai Bielskytei,.
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovams L. K., l. K. ir T. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K., L. K. ir T. G. ir V. G. bei panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą šiame bute; 2) priteisti solidariai iš atsakovų L. K., L. K. ir T. G. ieškovo naudai 32 000 Eur nuostolių; 3) priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 11 d. įvykusio viešojo aukciono būdu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės įregistruotos 2018 m. sausio 10 d.
1.2. Ieškovas naudotis įsigytu butu negali, nes bute be teisinio pagrindo gyvena atsakovai ir atsisako geranoriškai butą atlaisvinti. Atsakovams nenurodžius teisėto pagrindo, kuriam esant jie naudojasi butu, bei policijos pareigūnams paaiškinus, kad iškeldinti iš buto jie gali tik esant teismo sprendimui dėl asmenų iškeldinimo, ieškovas prašo atsakovus iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto.
1.3. Ieškovas reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad jam priklausantis butas yra Vilniaus miesto centre, yra paklausus jį nuomoti, atsakovams atsisakant išsikelti iš šio buto, ieškovas negali šio nekilnojamojo turto išnuomoti. Nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais buvo apribota ieškovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, o šių neteisėtų veiksmų laikotarpiu ieškovas būtų galėjęs nekilnojamąjį turtą perimti ir išnuomoti, taip gaunant nuomos pajamas, pripažintina, kad yra atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, pasireiškiančios per negautas pajamas, priežastinis ryšys; ieškovui tokiu atveju yra priteisiamos realios pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. grynasis pelnas (mėnesio dydžio nuomos mokestis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015).
1.4. Ieškovas nurodo, kad pats gyvena ne Vilniuje, todėl butą būtų nuomojęs. Prašydamas priteisti patikslintą 32 000 Eur nuostolių sumą, prašo įvertinti tai, kad atsakovai atsisakė gera valia išsikraustyti iš ieškovui priklausančio buto bei ieškovo į butą neįleidžia, todėl tiksliai įvertinti patirtų nuostolių ieškovas negali ir prašo vadovautis ieškovo pateikta informacija apie tokio tipo buto (buto vietą, plotą, kambarių skaičių) nuomos rinkos kainas, t.y. kad nuomos kaina per mėnesį yra ne mažiau 1000 Eur. Nuostolių suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 9 d.
1.5. Taip pat reiškiamas reikalavimas panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimą nurodytu adresu, nes atsakovai pasikeitus buto savininkui patys neinicijavo savo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
2. Atsakovai L. K. ir L. K. su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti (e/b popierinio priedo 7-9 lapai). Nurodo, kad butas, iš kurio ieškovas siekia iškeldinti atsakovus, priklausė atsakovams. Antstolis 2017 m. lapkričio 10 – gruodžio 11 d. vykusių pirmųjų varžytynių metu pardavė šį butą ir 2018 m. sausio 9 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-55-344, kuriuo nuosavybės teisės į atsakovų turtą perėjo ieškovui.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime atsakovai pabrėžė, kad atsisako išsikelti iš buto, nes yra įsitikinę, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas bus pripažintas negaliojančiu ab initio ir taikyta restitucija.
2.2. Atsakovai nurodo, kad reiškiant reikalavimą dėl iškeldinimo privalu vadovautis ne savininkų teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis), o specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju atsakovai pažymi, kad yra reiškiamas reikalavimas iškeldinti ir nepilnametį asmenį, t.y. vaiką, o tai yra vertinama kaip teisės į būsto neliečiamybę pažeidimas. Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos.
2.3. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, atsakovų vertinimu, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl turi būti atmestas. Ieškovo pateikti įrodymai dėl ginčo būsto nuomos kainos negali būti vertinami kaip patikimi.
2. Kitas atsakovas atsiliepimo nepateikė.
3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovams, apie teismo posėdį juos informavus civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir iki teismo posėdžio negavus prašymo dėl bylos nagrinėjimo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palakė ieškinį ir prašė tenkinti pagal patikslintus reikalavimus. Papildė, kad ieškovas yra ginčo buto savininkas, kurio teisės naudotis butu yra apribotos dėl atsakovų veiksmų, procesas yra užsitęsęs dėl atsakovų kaltės. Atmetus atsakovų reikalavimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovai buto neatlaisvino, o atsikirtimą į ieškinį grindžia deklaratyviais teiginiais. Ieškovas vieną kartą bandė pateikti į butą, bet atsakovai jam iškvietė policiją. Daugiau ieškovas į butą nėjo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas.
5. Byloje nustatyta, kad 199,18 kv. m. ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-55-344 pagrindu priklauso ieškovui.
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad atsakovų reikalavimas pripažinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2854-567/2019 buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-507-464/2020).
7. Atsakovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta faktą, kad gyvena ginčo bute ir nesutinka geranoriškai iš jo išsikelti (LR CPK 187 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota juridinių faktų dėl atsakovų teisės naudotis ginčo turtu.
Dėl ieškovo reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo
8. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ginčo buto savininkas - ieškovas, gindamas savo teises naudotis jam priklausančiu butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus iš buto. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi turtu ir ieškovas savo nuožiūra negali juo naudotis.
9. Aplinkybę, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu – butu (duomenys neskelbtini), patvirtina pačių atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės bei argumentai (CPK 187 straipsnis), taip pat pateikti įrodymai – antstolės Gretos Žutautės 2018 m. sausio 30 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus apžiūrėti ginčo buto, prie buto durų atvyko L. K. (asmens tapatybė nustatyta pagal asmens pateiktus asmens tapatybės dokumentus) ir nurodė, kad iš buto išsikraustys tik kai bus išduotas vykdomasis raštas dėl iškeldinimo.
10. CK 6.612 straipsnyje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąsias patalpas, t. y. įsikėlę į jas be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Vadinasi, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuriuo atmesti atsakovų reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovai nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ginčo bute nuo 2018 m. sausio 9 d. atsakovai gyvena neteisėtai (LR CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo yra pagrįstas, teisėtas ir įrodytas, todėl reikalavimas iškeldinti atsakovus tenkinamas (LR CK 4.98 straipsnis). Atsakovų nurodyti argumentai, kad bute gyvena ir nepilnametis vaikas, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ieškinio tenkinimo, nes nepilnamečio asmens gyvenamąja vieta turi pasirūpinti jo tėvai (globėjai). Duomenų, patvirtinančių teisėtą naudojimąsi ginčo butu, teismui T. G. nepateikė (CPK 121, 178 straipsnis). Kiti atsakovų argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai detaliai teismas jų neaptaria.
11. Ieškovo reikalavimas dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo yra paliktinas nenagrinėtu, nes turto savininkas savarankiškai turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaravimo duomenų pakeitimo ar naikinimo. Tokią išvadą sąlygoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, numatanti, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Duomenų, kad ieškovas savarankiškai kreipėsi dėl deklaravimo duomenų pakeitimo / panaikinimo ir jo prašymas nebuvo tenkintas, teismui nepateikta, todėl toks prašymas teismine tvarka nenagrinėtinas (LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nuostolių atlyginimo
12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 32 000 Eur patirtus nuostolius už laikotarpį, kuriuo negalėjo naudotis butu dėl atsakovų kaltės, t.y. nuo 2018 m. sausio 9 d. Nurodo, kad nuostolius apskaičiavo imdamas buto nuomos mokesčio per mėnesį vidutinę kainą, apskaičiuotą įvertinus rinkoje vyraujančių analogiškų butų rinkos nuomos kainas. Šį reikalavimą ieškovas įrodinėja su pradiniu ieškiniu pateikta 2018 m. vasario 27 d. bendrovės Real Estate Capital išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad 199,18 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), paklausa turto nuomos rinkoje yra labai didelė, yra trūkumas didesnių plotų butų. 2018 m. vasario 6 d. tos pačios bendrovės pažymoje nurodyta, kad nurodyto buto nuomos kaina rinkoje per mėnesį 2018 m. vasario 6 d. galėtų siekti apie 1000 Eur per mėnesį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismui ieškovas pateikė UAB Novus Real Estate 2020 m. rugsėjo 8 d. pažymą apie galimą ginčo buto nuomos rinkos kainą, kurioje nurodyta, kad vertinamo turto aprašymas – 199,18 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis – gyvenamoji, statybos metai – 1940 m., baigtumas 100 proc., verčių zona 57.2, ir tokio buto nuomos rinkos kaina pagal pateiktą NTR centrinių duomenų išrašą galima (tikėtina) kaina yra 1200 Eur per mėnesį.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butą ieškovas įsigijo 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. 2018 m. sausio 30 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad faktinių aplinkybių konstatavimo dieną, t.y. 2018 m. sausio 20 d., vienas iš bute rastų atsakovų L. K. informavo, kad iš buto išsikels tik pagal vykdomąjį dokumentą dėl iškeldinimo ir po derybų leido tik nufotografuoti bute įrengtų skaitiklių rodmenis.
14. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus dėl ginčo buto nuomos rinkos kainos nustatyta, kad ginčo buto nuomos rinkos kaina nuo 2018 iki 2020 m. svyruoja nuo 1000 Eur per mėnesį iki 1200 Eur per mėnesį. Ieškovas negali butu naudotis nuo 2018 m. sausio 9 d., ir 2018 m. sausio 20 d. vienas iš atsakovų atvykus prie buto patvirtino, kad butu naudotis negalės. 2020 m. liepos 28 ieškovas patikslino reikalavimus ir paprašė priteisti 32 000 Eur nuostolių, t.y. negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 9 d. skaičiuojant po 1000 Eur per mėnesį už buto nuomą rinkos kaina. Teismo skaičiavimu, imant ieškovo nurodytą vieno mėnesio nuomos kainą 1000 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. liepos 28 d. (reikalavimų patikslinimo dienos) susidaro ne 32 000 Eur suma, o 30 709,68 Eur (30 mėnesių ir 22 dienos).
15. Įvertinus teismui pateiktus įrodymus dėl ginčo turto galimos (tikėtinos) nuomos rinkos kainos, įvertinus buto vietą (Vilniaus miesto centras), buto plotą, nurodytą verčių zoną, į kurią patenka ginčo butas, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovo nurodoma 1000 Eur nuomos kaina už šio buto nuomą būtų gauta, t.y. nurodyta buto nuomos kaina vertinama kaip reali. Atsakovų argumentai, kuriuos iš dalies patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės dėl buto būklės (bute matosi ant grindų ir sienų likę pėdsakai anksčiau stovėjusių baldų ir kabėjusių paveikslų, išjungtas atidarytas tuščias šaldytuvas, buto pastogė neįrengta, prikrauta įvairiausių daiktų, statybinių medžiagų likučių, matosi kiauras stogas), sąlygoja išvadą, kad butą tinkai paruošus nuomai, reali gautina nuomos mokesčio suma būtų didesnė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, nesutikdami su nurodyta buto nuomos kaina, turėdami advokatą, galėjo realizuoti teisę teikti teismui įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus įrodymus, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Dėl nurodyto teismas byloje esamus įrodymus vertina vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsakovams nesutinkant su ieškovo pateiktais įrodymais dėl ginčo buto rinkos kainos, jiems perėjo pareiga paneigti ieškovo pateiktų įrodymų teisingumą. Atsakovų argumentai, kad butas buvo prastos būklės, kuri įtakotų buto nuomos rinkos kainą, vertinami atsakovų nenaudai, nes byloje nekilo ginčo, kad bute gyveno atsakovai, kurie butu ir naudojosi ir neleido ieškovui butu naudotis. Teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo už nurodytą laikotarpį yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovai neturėjo teisinio pagrindo naudotis ieškovui priklausančiu butu nuo 2018 m. sausio 10 d., (LR CK 6.246 straipsnis), gyvenimas po 2018 m. sausio 9 d. bute betarpiškai priklausė tik nuo atsakovų valios, vienok, atsakovai iš buto neišsikraustė ir gyveno be teisinio pagrindo (LR CK 6.248, 6.247 straipsniai), dėl ko ieškovas nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 liepos 28 d. (patikslintų reikalavimų dienos) patyrė nuostolius negauto nuomos mokesčio pavidalu (LR CK 6.249 straipsnis). Atsakovų atsakomybė ieškovo atžvilgiu solidari (LR CK 6.6 straipsnis).
16. Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies, numatančių, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas sumą, kurią mokėti praleistas terminas, pagrindu, palūkanas priteisiant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2018 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkintų reikalavimų dalyje, t.y. priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis 691 Eur žyminio mokesčio, t.y. po 230,33 Eur iš kiekvieno (CPK 88, 93 straipsniai).
18. Teismo patirtos 39,16 Eur išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 13,05 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovus L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti solidariai iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 30709,68 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 691 Eur bylinėjimosi išlaidų
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Ieškovo reikalavimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39,16 Eur teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.