Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-2540-640/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2S-2540-640/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01743-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
P. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2540-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01743-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, kuriuo nesutiko su antstolės Elenos Miliauskienės priverstinio vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos vykdymu bei piniginių lėšų priverstiniu išieškojimu iš pareiškėjo banko sąskaitos.

Pareiškėjas teismo prašė panaikinti antstolės patvarkymus, skubiai taikyti lėšų, būtinų pragyvenimui, įstatymų nuostatas; pripažinti, kad yra grobiama gyvenimo nūdiena ir ateitis bei nedelsiant stabdyti / uždrausti pareiškėjo persekiojimą; panaikinti apribojimus disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis ir įpareigoti antstolę skubiai grąžinti pavogtas lėšas. Skundu pareiškėjas taip pat prašė taikyti smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo priemones, užtikrinančias disponuoti pas atsakovę turimomis / pavogtomis lėšomis pragyvenimui; sustabdyti antstolės vykdomus išieškojimų veiksmus; priteisti iš antstolės turtinę žalą; atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2026 m. gegužės 19 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Teismas nenustatė proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą, o pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė

Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, nes skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paskiriant skundo priėmimo klausimą spręsti kitam teisėjui. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti antstolės Elenos Miliauskienės turtą, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas / nebereikalingas.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas.

Atskirasis skundas netekinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2026 m. gegužės 2 d. jo parengtą pranešimą dėl apygardos teismų šališkumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas apelianto įrodymas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, pateiktą įrodymą atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tai reiškia, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai atsiranda tik tada, kai antstolis pateikto skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą. Pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, jis teismui turi pateikti tiek patį skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo, tiek ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai pačiai antstolei ir antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 510 straipsnio 3 dalyje. Šių aplinkybių apeliantas nenurodė nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o nesant duomenų apie antstolės neveikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas dėl identiškų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jau pasisakė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1279-640/2026 ir pakartotinai nurodo, jog bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė