Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-34763-1077/2026, pagal PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų ir dėl antstolės Daivos Milevičienės nušalinimo, suinteresuotas asmuo - antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

įpareigoti antstolę Daivą Milevičienę jos priimtą 2026 m. liepos 17 d. patvarkymą (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas) Nr. S-26-12-19385 pateikti skolininkui PRS1;

nušalinti antstolę Daivą Milevičienę ; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Antstolė Daiva Milevičienė 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-26-12-23343 nutarė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, skundą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nenusišalinti nuo vykdomųjų bylų bei klausimą dėl antstolės nušalinimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

atsisakyti priimti pareiškėjo PRS1 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų.

atmesti pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl antstolės Daivos Milevičienės nušalinimo.

Teismas nurodė, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas skundą pateikė antstolei, prašydamas įpareigoti antstolę Daivą Milevičienę jos priimtą 2026 m. liepos 17 d. patvarkymą (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas) Nr. S-26-12-19385 pateikti skolininkui PRS1. Antstolė, atmesdama pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad šis ginčo nurodymas skolininkui buvo išsiųstas skolininko naudojamo elektroninio pašto adresu nurodymo priėmimo dieną, be to, skolininkui pateikus skundą, jam 2026 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytinai buvo įteiktas prašomas dokumentas.

Teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet antstolė Daiva Milevičienė pareiškėjui jau pateikė skundu prašomą pateikti dokumentą, t. y. 2026 m. liepos 17 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-12-19385, konstatuotina, kad šiuo atveju neliko skundo dėl antstolio veiksmų objekto. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nušalinimo teismas nurodė, jog pareiškėjas nušalinimą antstolei grindžia išimtinai aplinkybėmis, kad, pareiškėjo vertinimu, antstolė jam nebuvo laiku pateikusi susipažinti 2026 m. liepos 17 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-12-19385. Pareiškėjo teigimu, tai rodo akivaizdų antstolės šališkumą ir neveikimą pagal įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad tik tam tikrų procesinių veiksmų (ne)atlikimas ir prašymų išsprendimas ne taip, kaip tikisi pareiškėjas, nėra pagrindas nušalinimui. Kitokių duomenų, kurie pagrįstų CPK 65 straipsnyje nurodytus nušalinimo pagrindus, pareiškėjas nenurodė ir nu6alinimo pagrindo neįrodė (CPK 178 straipsnis).

panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais pagrindiniais argumentais.

Teismas, nepriėmęs nagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundo dėl antstolės neveikimo, skundžiama nutartimi neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškimo dėl antstolės nušalinimo, nes pareiškimas dėl antstolės nušalinimo pareikštas skunde, kurio teismas nepriėmė ir yra skundo sudėtinė dalis. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimas dėl antstolės nušalinimo nagrinėtinas po nurodyto skundo dėl antstolės neveikimo priėmimo nagrinėti teisme.

Teismas nepagrįstai sumažino nušalinimo pagrindų apimtį, nes nušalinimas buvo grindžiamas ne vienu patvarkymu, bet eile pareiškėjo argumentų:

pažeisdama teisės normų reikalavimus antstolė nepateikė 2026 m. liepos 17 d. patvarkymo;

persiųsdama teismui pareiškėjo preliminarų skundą dėl 2026 m. liepos 17 d. patvarkymo, antstolė patvarkymo nepateikė teismui; klaidino teismą, jog pateikė skundžiamą patvarkymą skolininkui; teismui nepateikė visos privalomos medžiagos.

sutikusi su 2026 m. liepos 3 d. pareiškėjo prašymu ir 2026 m. liepos 7 d. patvarkymu nustačiusi skolininkui 3 134,94 EUR mėnesines LDS dydį banko sąskaitoje, skolininkui nepateiktu 2026 m. liepos 17 d. patvarkymu nustatė skolininkui 468 EUR mėnesinį LDS dydį, pažeisdama CPK nuostatas.

Teismas nevertino antstolės nušalinimui prejudicinį ryšį turinčio fakto, kurį nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-32251-842/2026.

Nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo dėl antstolės nušalinimo, nepriėmęs skundo nagrinėti byloje, nemotyvavo kodėl viršijo proceso leistinas ribas – priėmė sprendimą dėl skundo reikalavimo nepriėmęs pateis skundo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėjas padavė 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškimą dėl antstolės nušalinimo, kuriuo pareiškė pirmus du materialiuosius reikalavimus ir vieną procesinį reikalavimą:

1) įpareigoti antstolę Daivą Milevičienę jos priimtą 2026 m. liepos 17 d. patvarkymą (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas) Nr. S-26-12-19385 pateikti skolininkui PRS1;

2) nušalinti antstolę Daivą Milevičienę;

3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pirmąjį materialinį reikalavimą atsisakė priimti, antrąjį – atmetė.

Pareiškėjas atskiruoju skundu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skundžia teismo nutartį argumentuodamas tuo, jog teismas, nepriėmęs skundo, neturėjo teisės nagrinėti reikalavimo dėl antstolio nušalinimo. Su šiais teiginiais nesutiktina.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pasisakė dėl abiejų pareiškėjo materialiųjų reikalavimų. Teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasisakyti dėl abiejų materialinių reikalavimų, nes teismas privalo išspręsti visus pareikštus reikalavimus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti antstolę patvarkymą pateikti pareiškėjui atsisakė priimti, negali būti vertinama, jog teismas atsisakė priimti visą skundą ir nebeturėjo teisės nagrinėti antrojo skundo reikalavimo – spręsti klausimo dėl antstolės nušalinimo. Iš skundžiamos nutarties turinio ir rezoliucinės dalies matyti, jog teismas atskirai nagrinėjo kiekvieną iš pareiškėjo reikalavimų ir kiekvieno iš jų atžvilgiu priėmė savarankiškus sprendimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą nagrinėti abu pareiškėjo skundo materialiuosius reikalavimus bei atsisakymas priimti skundą dalyje dėl įpareigojimo pateikti pareiškėjui patvarkymą, negali būti vertinamas kaip atsisakymas priimti skundą pilna apimtimi, apribojančiu teismo teisę pasisakyti dėl reikalavimo dėl antstolės nušalinimo.

Kitų argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas nepateikė, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Antstolio nušalinimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja CPK 636 straipsnio nuostatos, o CPK 637 straipsnyje nustatyta antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 636 straipsnio, nei CPK 637 straipsnio nuostatose nenumatyta, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo arba atsisakymo jį nušalinti būtų skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu ir neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 612 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1286-590/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1425-430/2018, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1032-254/2015, 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1201-259/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1288-232/2019, 29 punktas ir kt.).

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog apelianto atskirojo skundo dalis, paduota dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl antstolio nušalinimo, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl antstolio nušalinimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Nutraukus procesą šioje dalyje, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su antstolės nušalinimo teisėtumu ir pagrįstumu nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl antstolio nušalinimo.

Atmesti apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.