Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loreta Bujokaitė, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir TAR2, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

įpareigoti atsakovą UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pašalinant iš sklypo pietvakarinės dalies atsakovo sukrautą smėlėtos žemės krūvą, esančią ieškinyje nurodytose koordinatėse: (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovą sutvarkyti Žemės sklypo dalį, kurioje sukrauta ši smėlėtos žemės krūva. Atsakovui nurodytu terminu nepašalinus smėlio krūvos bei nesutvarkius žemės sklypo dalies, kurioje ji sukrauta, skirti atsakovui 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

2014-09-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė nuosavybės teise įsigijo 0,1690 ha Žemės sklypo. 2021 m. liepos mėn. atsakovas Žemės sklype, pietvakarinėje sklypo dalyje, savavališkai sukrovė smėlėtos žemės krūvą bei tokiu būdu savavališkai užėmė ieškovei priklausančią Žemės sklypo dalį. Siekdama taikiai išspręsti susidariusią situaciją ieškovė keletą kartų žodžiu kreipėsi į atsakovo atstovą su prašymu pašalinti smėlėtos žemės krūvą. Analogiškas prašymas atsakovui buvo pateiktas raštu, tačiau atsakovas nesureagavo;

dėl atsakovo veiksmų nepagrįstai varžomos ieškovės teisės naudotis Žemės sklypu, varžomas jos interesas prižiūrėti nekilnojamąjį turtą. Atsakovui savavališkai užėmus pietvakarinę Žemės sklypo dalį ir sukrovus smėlėtos žemės krūvą, ieškovė neturi galimybės įdirbti šios Žemės sklypo dalies. Aplinkybę, jog Žemės sklypo pietvakarinė dalis yra neteisėtai užgrobta bei sukrauta smėlėtos žemės krūva, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus (toliau – NŽT) 2021-07-08 Žemės naudojimo patikrinimo aktas. NŽT atlikto patikrinimo metu dalyvavo ir atsakovo atstovas KAN1. Tai reiškia, kad atsakovas buvo tiesiogiai informuotas apie užfiksuotas aplinkybes ir objektyviai nustatytą faktą, bei patvirtina atsakovo žinojimą ir iš esmės pripažinimą, kad tokia situacija egzistuoja;

neteisėtus atsakovo veiksmus įrodo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2023-04-04 atsakymas Nr. AD5-6174, kuriame rašoma, kad atsakovas supylė smėlėtos žemės krūvą (pylimą), dėl ko buvo paveikta ieškovės nuosavybė, t. y. Žemės sklypo dalis buvo užpilta, pakeistas reljefas ir pakeltas vandens lygis;

atsakovas nepateikia įrodymų, jog smėlėtos žemės krūva buvo dar prieš ieškovei įsigyjant sklypą. 2012–2013 m. ortofotonuotraukos negali neginčijamai patvirtinti, kad tai būtent ta pati smėlėtos žemės krūva ir kad jos dydis bei vieta yra identiški dabartinei situacijai. Atsakovės pateikiamų ortofotonuotraukų seka patvirtina, kad smėlėtos žemės krūva buvo sukrauta tik po 2020 m.;

ieškinio reikalavimas yra aiškiai apibrėžtas: ieškovė reikalauja pašalinti nelegaliai, be jos sutikimo sukrautą smėlėtos žemės krūvą, tai ne tas pats, kas pakeisti reljefą. Aplinkos apsaugos teisės aktai numato pareigą pašalinti neteisėtus objektus ir atkurti gamtinę aplinką, kai aplinka buvo pažeista neteisėtais trečiųjų asmenų veiksmais. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato draudimą vykdyti intensyvius, galinčius žaloti aplinką darbus, tokius kaip gilus arimas, intensyvus žemės ūkinis panaudojimas ar reljefo formavimas. Tai nedraudžia sklypo priežiūros, pvz., žolės pjovimo, teritorijos tvarkymo, dekoratyvinių augalų ar krūmų sodinimo, žemės paviršiaus išlyginimo nedarant žalos gamtinei aplinkai. Atsakovas klaidingai nurodo, jog negatorinio ieškinio tenkinimui privaloma, kad žemės naudojimo pobūdis sutaptų su ieškovės paminėtu „žemės įdirbimu“. Toks reikalavimas nėra įtvirtintas CK 4.98 straipsnyje ar kituose teisės aktuose. Nuosavybės teisė yra platesnio pobūdžio, o savininko interesas yra teisėtas, kai jis negali nevaržomai tvarkyti savo turto;

nepagrįstas atsakovo teiginys apie smėlėtos žemės krūvos apsauginę funkciją. Jei toks tikslas egzistuotų, ši krūva turėtų būti teisėtai įrengta ir oficialiai pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose kaip hidrotechninis statinys. Atsakovas nepateikia dokumentų, įrodančių, kad smėlėtos žemės krūva buvo įrengta teisėtai;

ginčas kilo ir dėl to, kad po gretimame sklype atliktų žemės paviršiaus formavimo ir pakėlimo darbų, buvo pakeistas natūralus paviršinių vandenų nubėgimas, todėl kritulių ir tirpstančio sniego vanduo ėmė kauptis ieškovės sklype, trukdydamas įprastai naudotis Žemės sklypu ir sukeldamas žalą.

iš 2012-2013 m. ortofotonuotraukos matyti, kad smėlėtos žemės krūva buvo sklype prieš 2014-09-12, kai ieškovė įsigijo Žemės sklypą. Žemių krūva yra ieškovės sklypo sudėtinė dalis, todėl ieškovės nuosavybė negali sąlygoti jos nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu;

kadangi ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, turi įrodyti: kad ji yra turto savininkė, ir kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovė neįrodinėja savo teisių pažeidimo, tik deklaratyviai teigia, kad atsakovas sukrovė smėlėtos žemės krūva ant ieškovei priklausančios Žemės sklypo dalies. Iš 2018-2020 m. ortofotonuotraukos matyti, kad smėlėtos žemės krūva Žemės sklype buvo gerokai iki 2021 m. liepos mėn. Žemės krūvos sukrovimo laikas yra akivaizdžiai prasimanytas;

ieškovė neįrodė, kad atsakovas sukrovė smėlėtos žemės krūvą ieškovės Žemės sklype ir atsakovas neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį – ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovė neįvardijo ir neįrodinėja, kuo pasireiškia tariamas galimybių įdirbti žemę nebuvimas. Žemės sklypas yra žemė, ir jame esanti žemės krūva yra taip pat žemė, todėl yra akivaizdu, kad ieškovė turi galimybę tą žemę įdirbti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 2 punkte yra nustatytas draudimas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje (į kurią patenka Žemės sklypas) dirbti žemę. Pagal to pačio įstatymo 100 straipsnio 3 punktą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių. Ieškovė savo ieškiniu faktiškai reikalauja atsakovo pažeisti šias įstatymo nuostatas;

ieškovė nepagrindė, kad ji turi realių ketinimų įdirbti žemę, ieškovė yra pensinio amžiaus (jai yra (duomenys neskelbtini) metai), ji nėra ūkininkė, todėl ieškinio teiginiai apie tariamą jos teisių pažeidimą dėl „neturėjimo galimybių įdirbti žemę“ yra neįtikinami, Žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties. Žemės naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) patvirtina, kad ieškovės teisių pažeidimo nėra. Žemės sklypo dalyje sukrauta žemių krūva užtikrina ieškovės teisių apsaugą. Žemės sklypas yra šalia paviršinio vandens telkinių. Ta žemės krūva atlieka apsauginę funkciją – saugo ieškovės ir gretimus žemės sklypus nuo užliejimo;

NŽT 2021-07-08 patikrinimo akte Nr. 43ŽN-55-(14.43.73) tėra nurodyta, jog Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje sukrautas smėlis, nenurodyta, kad patikrinimo metu buvo konstatuotas neteisėtas sklypo dalies užėmimas. NŽT laikė save nekompetentinga nagrinėti klausimą dėl smėlėtos žemės krūvos, ir nurodė, kad nustatytos aplinkybės turi civilinio ginčo požymių. Aplinkos apsaugos departamento 2023-04-04 atsakyme Nr. AD5-6174 nėra teigiama, kad atsakovas suformavo pylimą ieškovės sklype. Ieškovė nesąžiningai nutyli, kad atsakyme nurodyta, jog atsakovas savo valdomame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė pylimą. Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą skundą, panaikino savo teritorinio padalinio (Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos) atsakovui surašytą privalomąjį nurodymą. Administracinė teisena, nesant administracinio nusižengimo požymių, buvo nutraukta – pažeidimų atsakovo veikloje nenustatyta;

ieškovės pozicija nenuosekli. Iš dubliko matyti, kad ieškovė neleistinai keičia ieškinio pagrindą – jau nebesieja savo teisių pažeidimo su neturėjimu galimybių įdirbti žemę, o sieja su trukdymu planuoti infrastruktūrą, kliudymu sklypą naudoti teritorijos tvarkymui, dekoratyviniam apželdinimui, vaikščiojimui, ir t.t. Ieškovė nepaaiškina, kodėl nuo 2021 m., kai žemės krūva ieškovės sklype neva buvo supilta, ieškovė apie 4 m. delsė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Toks delsimas patvirtina, kad iš tikrųjų žemės krūva ieškovei naudotis Žemės sklypu netrukdo ir yra priimtina.

NŽT 2021-07-07 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 43ŽN-55-(14.43.73.). Patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje sukrautas smėlis, tačiau Šalčininkų skyriui nėra žinoma, kada tiksliai šis smėlis buvo sukrautas. Apie patikrinimo rezultatus ieškovė informuota 2021-07-08 raštu Nr. 43SD-1675-(14.43.104.), kad patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, tačiau Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje sukrautas smėlis, atliktuose veiksmuose galimi civilinio ginčo požymiai;

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis 1,3053 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinė NŽT. Žemės sklypas suformuotas kaip kelio juosta. Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Žemės sklype yra nutiestas (arba planuojamas tiesti) vietinės reikšmės kelias Nr. Ge-16 „Pasienio ruožas“, einantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal žemės sklypo planą į sklypo ribas nepatenka nei ginčo gruntas, nei žuvininkystės tvenkinio kanalo dalis. Žemės sklypo planas buvo suderintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos. Dėl šių priežasčių NŽT neturi duomenų, leidžiančių konstatuoti tiesioginį ginčo grunto pašalinimo poveikį Lietuvos Respublikai priklausančiam Žemės sklypui;

tikslinga visapusiškai įvertinti ieškovės pasirinkto nuosavybės teisių gynimo būdo galimą poveikį gretimiems žemės sklypams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino negatorinio ieškinio sąlygas ir nepagrįstai susiaurino savininkės teisių pažeidimo sampratą. Ieškovė įrodinėjo, kad Žemės sklypo dalyje be jokio teisinio pagrindo yra atsakovo supilta smėlėtos žemės sankaupa, kurią teismas įvardijo pylimu. Atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis svetima žeme savo ūkinei veiklai ir tvenkinių sistemos apsaugai, nes nėra servituto, sutarties ar kito teisėto pagrindo. Teismas, suteikdamas prioritetą subjektyviai vertinamai „pylimo“ apsauginei funkcijai, ignoravo fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą. Tai, kad atsakovas ir teismas ginčo objektą kvalifikavo kaip „apsauginį pylimą“, savaime nesukuria atsakovui teisės naudotis ieškovės žeme ir nepanaikina pareigos pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą;

savininko teisė naudotis daiktu neapsiriboja vien arimu, sodinimu ar kita ūkine veikla, o apima teisę laisvai vaikščioti, tvarkyti, prižiūrėti, formuoti estetinį aplinkos vaizdą, naudoti visą žemės sklypo plotą ir savo nuožiūra spręsti dėl jo paskirties, nepatiriant svetimo asmens sukurto fizinio barjero. Todėl teismo argumentas, kad pakrantės apsaugos juostoje ūkinė veikla yra ribojama ir dėl to pylimas ieškovei netrukdo, yra klaidingas;

specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatytos gamtos ir vandens telkinių apsaugai, o ne tam, kad gretimo sklypo savininkas ar ūkinę veiklą vykdantis asmuo įgytų teisę neatlygintinai užpilti svetimą žemę gruntu ir naudoti ją savo gamybinių objektų ar tvenkinių sistemos apsaugai. Ribojimas savininkui arti žemę, sodinti augalus ar vykdyti kitą veiklą tokioje zonoje nereiškia, kad savininkas netenka teisės reikalauti, jog jo sklypas būtų atlaisvintas nuo svetimų objektų. Ieškovė neprivalo įrodinėti, kad užimta sklypo dalis turi savarankišką ekonominę vertę. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad savininkas neprivalo įrodinėti atsakovo elgesio neteisėtumo ar kaltės. Įrodžius savininko teisę ir teisių pažeidimą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 ir 2025-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Atsakovui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad egzistuoja teisėtas pagrindas tokiam objektui būti svetimame sklype. Kliūties buvimo faktą patvirtino NŽT bei Aplinkos apsaugos departamento surinkta medžiaga. Įrodžius nuosavybės teisę ir faktinį trukdymą, teismas privalėjo konstatuoti pažeidimo neteisėtumą ex officio, o ne reikalauti iš ieškovės papildomai įrodinėti atsakovo kaltę ar jo veiksmų techninį neteisėtumą. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą dėl sklypo užliejimo priežasčių, kai ieškovė nereiškė deliktinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Hidrologinė ekspertizė, ar pylimas yra vienintelė ar pagrindinė užliejimo priežastis, nėra būtina tam, kad būtų konstatuotas savarankiškas nuosavybės teisės pažeidimas;

įrodymai paneigia teismo išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkama atsakovui. Aplinkos apsaugos departamento 2021-05-27 – 2021-06-11 apžiūros medžiaga sieja UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ su naujo tvenkinio įrengimu, kanalo praplėtimu, vandens lygio pakėlimu ir pylimo, patenkančio į Žemės sklypo pietvakarinę dalį, buvimu. Šias aplinkybes papildo NŽT patikrinimo aktas, kuriame konstatuotas Žemės sklypo dalies neteisėtas užėmimas ir smėlėtos žemės sankaupos buvimas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų LIU1 ir LIU2 parodymai;

teismas ignoravo tęstinį pažeidimo pobūdį ir nepagrįstai sureikšmino argumentą, kad ieškovė sklypą neva įsigijo jau su esama sankaupa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 konstatuota, jog aplinkybė, kad savininkas įsigijo žemės sklypą, kuriame jau buvo svetimi objektai, savaime nepaneigia jo teisės reikšti negatorinį ieškinį, nes nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi tol, kol objektai nėra pašalinti. Vien aplinkybė, kad neteisėtai sukurto objekto pašalinimas gali sukelti techninių ar ekonominių nepatogumų, savaime nereiškia, jog savininko teisė turi nusileisti pažeidėjo interesams;

atsakovas, kaip profesionalus rinkos dalyvis, atlikdamas kanalo valymo, gilinimo ir su tvenkinių sistemos eksploatavimu susijusius darbus ties žemės sklypų riba, negalėjo nežinoti savo naudojamos teritorijos ribų, privalėjo įvertinti žemės sklypų planus ir veikti taip, kad nebūtų pažeistos gretimo sklypo savininko teisės. Tokiomis aplinkybėmis grunto pylimas į ieškovės žemės sklypą negali būti vertinamas kaip atsitiktinė klaida ar sąžiningas suklydimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 išaiškinta, kad, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti nelabai aiškiai ar netinkamai, teismas, įvertinęs, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, turi taikyti proporcingas savininko teisių gynimo priemones, o kito savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu. Teismui pripažinus, kad ieškovės pasirinkto būdo įgyvendinimas reikalauja papildomo techninio balansavimo, teismas negalėjo apsiriboti ieškinio atmetimu, nes jo pareiga buvo parinkti veiksmingą savininkės teisių gynimo būdą arba, jeigu tam nepakanka bylos duomenų, grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti, o ne palikti pažeidimą neribotam laikui.

NŽT prašo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika. Nurodo, kad:

2021-07-07 atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo konstatuota, jog Žemės sklypo dalyje yra sukrautas smėlis, tačiau patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kada tiksliai jis buvo supiltas, kokio masto darbai buvo atlikti bei kas konkrečiai juos atliko. Patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

Atsakovas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

ieškovė turėjo įrodyti ne tai, kad jos Žemės sklypo dalyje be jokio teisinio pagrindo yra svetimas fizinis objektas, o tai, kad buvo pažeistos jos teisės. Ieškovė turėjo nurodyti, kokie atsakovo veiksmai arba neveikimas lemia tai, kad ji negali naudotis savo daiktu pagal paskirtį. Ginčo pylimas yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, kurioje veikla yra draudžiama. Ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, kad pažeidžiama teisė laisvai vaikščioti, tvarkyti, prižiūrėti, formuoti estetinį aplinkos vaizdą, naudoti visą Žemės sklypo plotą ir savo nuožiūra spręsti dėl jo paskirties nepatiriant svetimo asmens sukurto fizinio barjero – ieškovė savo teisių pažeidimą grindė neturėjimu galimybės įdirbti pylimo užimamos Žemės sklypo dalies. Žemės sklypo ruoželis nėra aptvertas tvora, todėl ieškovė gali tuo žemės ruoželiu laisvai vaikščioti, jį tvarkyti, prižiūrėti, formuoti estetinį aplinkos vaizdą, naudoti visą Žemės sklypo plotą;

ieškovė klaidina teismą – Aplinkos apsaugos departamento 2021-05-27 – 2021-06-11 apžiūros medžiaga yra dėl atsakovo veiksmų jo paties žemės sklype, o ne dėl atsakovo veiksmų ieškovės sklype. Aplinkos apsaugos departamento 2023-04-04 atsakyme Nr. AD5-6174 nėra teigiama, kad atsakovas suformavo pylimą Žemės sklype. Ieškovė nesąžiningai nutyli, kad atsakyme tėra nurodyta, kad atsakovas Sklype Nr. 2, kuris buvo atsakovo valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė pylimą. Nėra pagrindo teigti, kad Aplinkos apsaugos departamento apžiūros medžiaga būtent atsakovą sieja su naujo tvenkinio įrengimu, kanalo praplėtimu, vandens lygio pakėlimu ir pylimo, patenkančio į ieškovės sklypo pietvakarinę dalį, buvimu. NŽT 2021-07-08 patikrinimo akte tėra nurodyta, jog Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje sukrautas smėlis, nenurodyta, kad buvo konstatuotas neteisėtas sklypo dalies užėmimas. Liudytojų LIU1 ir LIU2 parodymai nepatvirtino, kad atsakovas supylė gruntą Žemės sklype, kad pylimas atsirado po kanalo gilinimo darbų, kad jie matė techniką ir vykdomus darbus prie kanalo, po kurių atsirado supiltas gruntas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 nurodytu atveju buvo nustatyta, kad žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo dar iki tol, kol tos bylos ieškovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Iki ieškovei įsigyjant Žemės sklypą, jis priklausė valstybei, o šio ginčo pylimas buvo įrengtas dar 1960-1963 m. Byloje nėra duomenų, kad valstybė, kaip ankstesnis šio sklypo savininkas, būtų turėjusi pretenzijų dėl pylimo Žemės sklype. Nėra pagrindo teigti, kad Žemės sklypo savininko subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo dar iki tol, kol ieškovė įgijo nuosavybės teisę. Ieškovė Žemės sklypą jau su jame esančiu pylimu įsigijo savo noru, tai yra jos nuosavybė, todėl dabar ji neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijas;

nuosavybės teisė nėra absoliuti. Siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, yra galimi atitinkami savininko teisių ribojimai. Reikalavimas pašalinti iš Žemės sklypo pylimą neabejotinai pažeistų ieškovės ir TAR2 bei gretimuose sklypuose gyvenančių žmonių teises ir teisėtus interesus;

ieškovė bylos esmės neatskleidimu laiko tai, kad pirmosios instancijos teismas ne taip, kaip jai norėtųsi, išsprendė patikslinto ieškinio su alternatyviu reikalavimu priėmimo klausimą, tačiau toks procesinio klausimo išsprendimas nelaikytinas bylos esmės neatskleidimu. Nors teismas ieškovės alternatyvaus reikalavimo dėl 10 000 Eur priteisimo nepriėmė, tačiau 2026-03-10 nutartyje įvertino, kad reikalavimas dėl 10 000 Eur priteisimo negali būti negatorinio ieškinio dalyku;

vandens lygio mažinimas ir kitos priemonės turėtų būti vykdomos TAR2 atžvilgiu. TAR2 dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl teismo sprendimu jo atžvilgiu minėtos asmens teises ribojančios priemonės negalėjo būti pritaikytos, o jį patraukti atsakovu ieškovė atsisakė. Ieškovės minimas vandens lygio mažinimas ir kitos priemonės yra įrodinėjimo dalykas – turi būti įrodymais pagrįsta, kiek konkrečiai reikia mažinti vandens lygį, kokios konkrečiai kitos priemonės turi būti taikomos. Teismas neturi inžinerinių, hidrotechnikos, ar statybos srities žinių. Teismo funkcija nėra sugalvoti ieškovės minimą jos pasirinkto teisių gynimo būdo įgyvendinimo „papildomą techninį balansavimą“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo įsigijimo pagrindas – 2014-09-12 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6782. Žemės sklype esančius pastatus IES1 įsigijo 2008-08-08 pirkimo-pardavimo sutartimi.

NŽT pagal ieškovės 2021-05-07 skundą 2021-05-31 priėmė sprendimą atlikti neplaninį ieškovei priklausančio Žemės sklypo naudojimo patikrinimą. NŽT 2021-07-07 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 43ŽN-55-(14.4.73), kuriame nurodė, kad Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje sukrautas smėlis. Žemės sklypo savininkė informavo, kad smėlį sukrovė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Nustatytos aplinkybės turi civilinio ginčo požymių. Už Žemės sklypo pietvakarinės ribos iškastas kanalas, galimai pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai LIU2 ir LIU1 2021-05-27 – 2021-06-11 atliko žemės sklypų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą dėl galimai neteisėtai įrengto žuvininkystės tvenkinio ir sukelto vandens, įrengiant pylimą, vandens nuvedimo kanale. Apžiūros akte nurodė, kad: i) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ papildomai įrengė apie 1,5 ha ploto žuvininkystės tvenkinį (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Naujai įrengtas tvenkinys ribojasi su anksčiau įrengtais tvenkiniais Nr. G-23 ir Nr. G-24; ii) sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkių, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ šalia vandens iš tvenkinių nuvedimo kanalo įrengė pylimą ir sukėlė vandens lygi kanale, todėl sukilo gruntinio vandens lygis gretimuose žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) ir jų dalis buvo užlieta. Inspekcijos teritorinis skyrius akte nurodė, kad bendrovė neatliko poveikio aplinkai vertinimo. Atlikus poveikio vertinimo procedūras bus galima spręsti ar tvenkinio įrengimui reikalingas statybos leidimas taršos leidimo koregavimas ir kiti veiksmai. Nurodė, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktus, įpareigojančius žemės sklypų savininkus vykdyti ūkinę veiklą taip, kad nebūtų pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir gyventojų teisėti interesai, bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą.

Aplinkos apsaugos departamento 2023-04-04 rašte Nr. AD5-6174 nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atliko veiksmus, dėl kurių buvo suformuotas pylimas ir pakeltas vandens lygis, o tai sukėlė užliejimą gretimame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovės sklypas). Departamentas įvertinęs visas aplinkybes panaikino Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-04-15 UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ privalomąjį nurodymą Nr. (18.3)-PN-294 ir administracinė teisena, nesant administracinio nusižengimo požymių, buvo nutraukta.

Ieškovė 2024-07-16 kreipėsi į atsakovo atstovą TAR2 su prašymu atlaisvinti Žemės sklypą iki 2024-08-15. Pažymėjo, kad jeigu nebus ieškovės reikalavimas nebus įvykdytas, ieškovė kreipsis į teismą dėl neteisėto Žemės sklypo užvaldymo, taip pat dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo.

pylimas, suformuotas iš vietinio grunto 1960-1965 m. rengiant vandens padavimo kanalą, atitinka keliamus techninius ir teisinius reikalavimus, įskaitant 20 m. apsaugos zonos nustatymą aplink akvakultūros tvenkinius;

vadinamoji „smėlėtos žemės krūva“ yra neatskiriama pylimo konstrukcijos dalis, todėl laikytina pylimo segmentu, o ne savarankiška žemių krūva;

pašalinus pylimo dalį, nurodytą pagal patikslintame ieškinyje pateiktas koordinates, būtų pašalintos esminės pylimo konstrukcijos dalys. Pylimo likučiai funkciškai nebegalėtų sulaikyti vandens. Pylimas įgriūtų ir sukeltų šias pasekmes: nusektų dalis tvenkinių, nutrūktų jų funkcinė veikla; vanduo užlietų gretimus žemės sklypus; vanduo nepateiktų į dalį tvenkinių, sugriūtų visa tvenkinių sistema; tikėtinas masinis žuvų kritimas, dalis ūkinės produkcijos būtų sunaikinta;

ūkis įkurtas pelkėtoje teritorijoje su durpiniu substratu, kuris didina pylimų pralaidumą. Šiose vietose susiformavusi augalija (krūmai, švendrės, pelkinių augalų bendrijos) sudaro tinkamas sąlygas gausiai paukščių populiacijai perėti. Pašalinus pylimo segmentą ir sutrikdžius hidrologinį režimą, dalis perėjimo vietų būtų sunaikinta, todėl kiltų tiesioginė žala biologinei įvairovei;

pašalinus pylimo dalis pagal patikslinto ieškinio koordinates, galima žala ūkiui: nuostoliai dėl žuvų praradimo, neužaugintos žuvies vertė sudarytų apie 500 000 Eur metinių apyvartinių lėšų, papildomai būtų pažeisti hidrotechniniai statiniai, kurių atstatymas reikalautų reikšmingų investicijų.

Dėl ieškovės kaip Žemės sklypo savininkės teisių pažeidimo

Byloje pareikštas negatorinis ieškinys CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra išaiškinta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-403/2026).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai nėra ginčijama apeliaciniame procese, kad ieškovės Žemės sklype yra pylimas, kuris užima 74 kv. m Žemės sklype, kurio plotas 0,1690 ha (arba 1 690 kv. m). Faktas nustatytas, remiantis ieškovės pateikta Sklypo schema (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pažymėtomis smėlėtos žemės krūvos koordinatėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai pagrindė ir nustatė reikšmingą faktą, kad ieškiniu prašomas pašalinti gruntas yra ne savarankiška žemės krūva, o šalia vandens padavimo kanalo suformuotas pylimas, kurio dalis įsiterpia ir į ieškovės Žemės sklypą, kurio pagrindinė funkcija – apsauga nuo užliejimo ir vandens iš aplinkos patekimo į žuvininkystės tvenkinius.

Taip pat byloje yra nustatytos ir kitos svarbios bylai aplinkybės, kad Žemės sklypas suformuotas 2014-04-18 m. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110)-539 ir iki jo pardavimo momento priklausė Lietuvos valstybei, o patikėjimo teise jį valdė NŽT. Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo plotas – 0,1690 ha, iš kurių: užstatyta teritorija – 0,1245 ha, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) – 0,0445 ha. Žemės sklypui, taikomos šios specialiosios sąlygos: Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zona. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Žemės sklypui pirmą kartą buvo nustatytos 2014-04-18 sprendimu ir galiojo nuo Žemės sklypo suformavimo momento.

Apeliantė iš esmės neteikia argumentų, kuriais prieštarautų ir neigtų byloje nustatytą faktą, kad ieškiniu prašomas pašalinti gruntas yra šalia vandens padavimo kanalo suformuotas pylimas, kurio pagrindinė funkcija – apsauga nuo užliejimo ir vandens iš aplinkos patekimo į žuvininkystės tvenkinius. Nors apeliantė pylimo, apsauginio pylimo sąvoką rašo kabutėse, tačiau argumentų, kurie kritikuotų ir paneigtų teismo išvadą dėl pylimo buvimo neteikia. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pakartotinai pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų nevertina ir remiasi padaryta išvada, kad Žemės sklype ieškinyje nurodytose koordinatėse yra supiltas pylimas. Taip pat apeliantė neteikia jokių argumentų ir dėl kito pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovei priklausiančiam Žemės sklypui galiojo specialiosios paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos sąlygos, iš esmės draudžiančios bet kokią ūkinę veiklą, todėl ieškovė nuo Žemės sklypo įsigijimo buvo saistoma nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, ribojančių jos galimybę užsiimti žemės ūkio veikla, įskaitant žemės įdirbimą, augmenijos auginimą pakrantės apsaugos juostos zonoje. Pirmosios instancijos teismo išvada sprendime yra pagrįsta detalia Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakarančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2001-11-07 aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo analize.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, suteikdamas prioritetą subjektyviai vertinamai „pylimo“ apsauginei funkcijai, ignoravo fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą. Tai, kad atsakovas ir teismas ginčo objektą kvalifikavo kaip „apsauginį pylimą“, savaime nesukuria atsakovui teisės naudotis ieškovės žeme ir nepanaikina pareigos pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vien fakto, kad savininkui priklausančioje nuosavybėje yra atlikti veiksmai be savininko sutikimo ar įtvirtinti tam tikri draudimai, nustatymas savaime nėra savininko teisių pažeidimo konstatavimas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Pažeistos teisės yra pripažįstamos tokiu atveju, kai neteisėtai apribojamos arba atimamos asmeniui įstatymais ar sutartimis suteiktos konkrečios galimybės, padaroma žalos arba sudaromos kliūtys jomis naudotis. Galimos įvairios aplinkybės, kai tam tikrų veiksmų atlikimas be savininko sutikimo ar uždraudimas savininkui tam tikrus veiksmus atlikti yra pateisinamas ir nesudaro savininko teisių pažeidimo. Tokiais be savininko valios atliktais veiksmais gali būti laikomi Žemės sklypui draudimai, nustatyti pagal jam taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad kiekvienu atveju turi būti taikoma fundamentali nuosavybės teisės apsauga. Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškinta, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Kita vertus, subjektinės teisės, tai yra savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti įstatymais ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemonės ir kt.), arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Taigi tam tikri pagrįsti nuosavybės teisės suvaržymai yra galimi ir pripažįstami konstitucinės teisės doktrinoje.

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Apeliantė pagrįstai teigia, jog jos kaip savininkės teisė pasireiškia taip pat ir teise laisvai vaikščioti, prižiūrėti, formuoti estetinį aplinkos vaizdą ir pan. Visos teisės, kurios nėra ribojamos dėl nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, priklauso ieškovei. Turi būti sutikta su apeliantės teiginiu, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis svetima žeme savo ūkinei veiklai ir tvenkinių sistemos apsaugai, nesant servituto, sutarties ar kito teisėto pagrindo. Tačiau kartu pažymėtina, kad šis argumentas neprieštarauja anksčiau išdėstytiems argumentams dėl nuosavybės teisės apimties ribojimo pagrindų.

Visgi, kaip teisingai pastebi atsakovas, ir tai detaliai aprašyta teismo sprendime, byla turi būti nagrinėjama pagal procesiniuose dokumentuose pateiktą ieškinio pagrindą. Ieškovė ieškinyje savo teisių pažeidimą grindė neturėjimu galimybės įdirbti pylimo užimamos žemės sklypo dalies, 2026-01-09 patikslinime papildomai nurodė, kad pylimas sudaro barjerą natūraliam paviršinio vandens nutekėjimui ir dėl šios priežasties nuolat užliejamas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjimo pareikšto ieškinio pagrindą ir nenustatė, to apeliantė ir neginčija, kad ieškovės teisė pažeidžiama dėl negalėjimo įdirbti žemę, kadangi Žemės sklypui galioja specialiosios paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos sąlygos, iš esmės draudžiančios bet kokią ūkinę veiklą. Taip pat pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antrą ieškinio faktinį pagrindą dėl pylimo įtakos vandens kaupimuisi Žemės sklype ir šį argumentą atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu pakeitė poziciją bei savo teisių pažeidimą siejo ne su pylimo buvimu, o su Žemės sklypo užliejimu, kurio priežastis, ieškovės teigimu, yra kanalo praplėtimas, vandens lygio pakėlimas besiribojančiame sklype bei kitoje kelio pusėje įrengtas naujas didelis tvenkinys. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti argumentų, kurie pateikiami apeliaciniame skunde, kad ginčo žemės supylimas trukdo ieškovei laisvai vaikščioti ir formuoti aplinkos vaizdą. Apeliaciniame procese teismas yra ribojamas ankstesniame procese teiktų argumentų ir tikrina ne ginčo apskritai, o tik apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, turi būti pastebėta, jog žemės sankaupa yra labai neaukšta, pagal pateiktas nuotraukas matyti, kad gausiai apžėlusi augmenija, nėra aptverta, todėl nėra aišku, kokiu būdu trukdoma ieškovei įgyvendinti apeliaciniame skunde aprašytas teises.

Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendime yra detaliai pagrindęs, kodėl kaip ieškovės teisių pažeidimą nagrinėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes – galimumą dirbti žemę bei vandens kaupimąsi, o ne ieškovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl kanalo praplėtimo, vandens lygio pakėlimo besiribojančiame sklype bei kitoje kelio pusėje įrengto naujo didelio tvenkinio. Apeliaciniame skunde ši teismo išvada neginčijama, tačiau pateikiami jau nauji teisių pažeidimo elementai. Taip pat apeliaciniame skunde nėra teikiami argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais nebuvo nustatytas pažeidimas pagal ieškovės 2026-01-09 patikslinime papildomai nurodytą aplinkybę, kad pylimas sudaro barjerą natūraliam paviršinio vandens nutekėjimui ir dėl šios priežasties nuolat užliejamas žemės sklypas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, kas yra antra būtina sąlyga CK 4.98 straipsnio taikymui.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo teisingumo

Apeliantė pažymi, kad teismas iš jos reikalavo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai supylė kliūtį ir ši kliūtis sukėlė neigiamus padarinius. Tuo teismas nukrypo nuo nusistovėjusios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės negatorinio ieškinio bylose. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą dėl Žemės sklypo užliejimo priežasčių, nors ji nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Oficialūs duomenys – Aplinkos apsaugos departamento 2021-05-27 - 2021-06-11 apžiūros medžiaga būtent UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkį“ siejo su naujo tvenkinio įrengimu, kanalo praplėtimu ir pylimo, patenkančio į Žemės sklypo pietvakarinę dalį, buvimu.

Kaip jau buvo aptarta, negatorinį ieškinį pareiškęs asmuo turi įrodyti, kad yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos atsakovo veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės teisių pažeidimo pagal jos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, jog ieškovė nuolat keičia faktinį pagrindą dėl to, koks jos teisių pažeidimas yra padarytas, jau aptarta, kad procesiniuose dokumentuose nurodė negalėjimą dirbti žemę bei užliejimą dėl pylimo buvimo, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme – užliejimą dėl su tvenkinių pertvarkymu susijusių aplinkybių, o ne dėl pylimo buvimo, o apeliaciniame skunde teigia, jog negali pasivaikščioti ir tvarkyti aplinkos. Dėl ieškovės pozicijos prieštaringumo, kai ieškovė ir reiškia reikalavimą dėl pylimo pašalinimo, nurodydama, jog dėl to užliejamas Žemės sklypas, ir kartu nurodo, kad pylimas jai netrukdo, o Žemės sklypas užliejamas dėl tvenkinių pertvarkymo, iš esmės nėra įmanoma išnagrinėti šalių ginčo, nes ieškinio reikalavimas nesusijęs su faktinėmis aplinkybėmis ir paskutine ieškovės pozicija. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl teisių pažeidimo, ryšium su Aplinkos apsaugos departamento 2021-05-27 - 2021-06-11 apžiūros medžiaga, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ susietas su naujo tvenkinio įrengimu, kanalo praplėtimu ir pylimo, patenkančio į Žemės sklypo pietvakarinę dalį, buvimu, nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos procese, todėl dėl jų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, o dėl to, kad nebuvo įrodytas jos teisių pažeidimas pagal procesinių dokumentų argumentus. Teismas pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius jos, kaip daikto savininkės teisių pažeidimo, teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo veiksmų, susijusių pylimo įrengimo teisėtumu. Bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka teismų praktiką. Apeliacinio skundo argumentai rodo, jog ieškovės teikiami motyvai neatitinka skundžiamo teismo sprendimo turinio.

Apeliantės argumentai dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio ignoravimo bei argumentų, jog ieškovė Žemės sklypą įsigijo su jau esama sankaupa, nėra aktualūs ginčo sprendimui, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne šių argumentų pagrindu. Teismas pasirėmė specialisto KAN2 paaiškinimais bei šios nutarties 17 punkte aprašytos 2025-09-05 išvados argumentais, spręsdamas dėl ginčo sankaupos vertinimo kaip pylimo, tačiau pylimo statuso apeliantė neginčija.

Dėl prioriteto teikimo pažeidėjo interesams

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė proporcingumo principą ir paliko ieškovę be jos teisių gynybos. Vien aplinkybė, kad neteisėtai sukurto objekto pašalinimas gali sukelti techninių ar ekonominių nepatogumų, savaime nereiškia, jog savininko teisė turi nusileisti pažeidėjo interesams. Atsakovas, kaip profesionalus rinkos dalyvis, atlikdamas kanalo valymo, gilinimo ir su tvenkinių sistemos eksploatavimu susijusius darbus ties žemės sklypų riba, negalėjo nežinoti savo naudojamos teritorijos ribų, privalėjo įvertinti žemės sklypų planus ir veikti taip, kad nebūtų pažeistos gretimo sklypo savininko teisės. Tokiomis aplinkybėmis grunto pylimas į ieškovės žemės sklypą negali būti vertinamas kaip atsitiktinė klaida ar sąžiningas suklydimas.

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės reikalavimo tenkinimo pasekmes ieškovės, TAR2 ir gretimuose sklypuose gyvenančių žmonių interesų apsaugai. Teismas, aptaręs įrodymus, nurodė, jog nekyla abejonių, kad pašalinus pylimą būtų užlietas ne tik ieškovės sklypas, bet gretimi sklypai, kelias. Pažymėjo, jog Specialisto išvadoje nurodyta, kad pašalinus pylimo dalį pagal ieškinyje nurodytas koordinates, būtų pašalintos esminės pylimo dalys konstrukcijos dalys ir pylimo likučiai funkciškai nebegalėtų sulaikyti vandens pylimas įgriūtų ir sukeltų tokias pasekmes: nusektų dalis tvenkinių ir nutrūktų jų funkcinė veikla; vanduo užlietų gretimus sklypus ((duomenys neskelbtini)); vanduo nepatektų į dalį tvenkinių; tikėtinas masinis žuvų kritimas, taip būtų sunaikinta dalis ūkinės produkcijos).

Apeliantė neginčija ir neteikia argumentų ir duomenų, kurie paneigtų teismo aptartus įrodymus, kurių pagrindu prieita išvados, tačiau apskritai laiko išvadą neteisinga ir pažeidžiančia proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada pagal sprendime aptartus įrodymus yra pagrįsta. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pati sutiko, kad pašalinus tik pylimą, jai kiltų neigiamos pasekmės ir būtų užlietas ne tik didelė dalis sklypo, bet ir namas. Tol, kol Specialisto išvada nėra paneigta ir nuginčyta atitinkamais įrodymais, o ne tik apeliantės nesutikimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pylimo dalies pašalinimo pasekmių laikyti teisinga. Daugiau nei akivaizdu, kad nustačius, jog dalies pylimo griovimas gali sukelti tokio masto neigiamas pasekmes, ieškinio reikalavimo tenkinimas negali būti laikomas proporcinga teisių gynimo priemone.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kyla ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo klausimas, ir pasiūlė ieškovei pateikti poziciją dėl kito galimo teisių gynimo būdo. Ieškovė šią teismo procesinę nuostatą įgyvendino ir pateikė patikslintą ieškinį su alternatyviu reikalavimu, tačiau teismas vėliau šį patikslinimą atsisakė priimti, o skundžiamame sprendime iš esmės pasinaudojo tuo, kad kitas gynimo būdas byloje nebuvo nagrinėjamas. Toks procesinis elgesys reiškia vidinį teismo prieštaringumą.

Pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovei pateikti poziciją dėl kito galimo teisių gynimo būdo. Teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir 2026-03-10 nutartyje konstatavo, kad priimtame nagrinėti ieškinyje ieškovė reikalavimo su gretinamame žemės sklype at liktais žemės paviršiaus formavimo ir pakėlimo darbais nesiejo ir su tuo kad po gretimame sklype atliktų žemės paviršiaus formavimo ir pakėlimo darbų buvo pakeistas natūralus paviršinių vandenų nubėgimas, todėl kritulių ir tirpstančio sniego vanduo ėmė kauptis ieškovės sklype, jį užmirkdydamas, trukdydamas įprastai naudotis sklypu ir sukeldamas žalą. Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu keičia ginčo pagrindą bei pareiškė naują reikalavimą priteisti 10 000 Eur piniginę kompensaciją, kas nėra negatorinis reikalavimas. Kadangi apeliantė teismo 2026-03-10 nutarties neteisėtumo neįrodinėja, apeliacinės instancijos teismas jos teisėtumo klausimu nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 išaiškinta, kad, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti nelabai aiškiai ar netinkamai, teismas, įvertinęs, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, turi taikyti proporcingas savininko teisių gynimo priemones, o kito savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu. Visgi, nagrinėjamu atveju, ieškovei nuolat keičiant ieškinio faktinį pagrindą, o galiausiai reiškiant reikalavimą dėl pylimo pašalinimo ir kartu sutinkant, kad tokiu būdu nėra apginamos ieškovės teisės, papildomai nurodant visiškai kitokių gynimo būdų reikalaujančias faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes dėl tvenkinių perplanavimo, teismui nebuvo galimybės suprasti ir pasiūlyti alternatyvų teisių gynimo būdą. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodomos ir su tvenkinių pertvarkymu susijusios aplinkybės, kurios yra pakankamai logiškos susidariusiai situacijai, tačiau taip pat nėra pasiūlomas joks galimas teisių gynimo būdas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinis skundas sprendimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas patyrė 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, juridinio asmens kodas 174901124, iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.