Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Silvai Gailiūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, - paskirta galutinė 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 2 metams 6 mėnesiams uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 9 d.; automobilio „VOLVO V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. kovo 6 d., apie 19.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, E. A. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-4733-1011/2025, įsiteisėjusiu 2026 m. sausio 22 d., pagal kurį pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus 6 mėnesius bei Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2026 m. vasario 2 d. pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, tyčia vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2026 m. kovo 6 d., apie 19.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,23 promilių etilo alkoholio koncentraciją, t. y. nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisės yra atimtos, taip pat automobilis buvo neįregistruotas, nedraustas ir neatlikta techninė apžiūra, dėl vairavimo neblaiviam neprisipažino, teigė, kad vairavo blaivus. Parodė, kad 2026 m. kovo 6 d. apie 19.00 val., automobiliu „Volvo V70“, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ir važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo po vakarykščio vakarėlio, kur pas draugą gėrė stipriuosius gėrimus - degtinę, tekilą, bet jautėsi tikrai blaivus. Kelionės metu buvo sustojęs autobusų stotelėse, vieną kartą ieškojo mobilaus ryšio telefono, radęs telefoną, per kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos atvažiavo lengvasis automobilis ir sustojo. Kokios markės buvo automobilis, kokie valstybiniai numeriai – nepastebėjo, buvo tamsu. Kitą kartą sustojo norėdamas įsitikinti, ar jį tikrai seka, nes automobilis, stovėjęs iš paskos, pajudėjo kartu su juo. Važiavimo metu jis nuo jo atitrūko ir važiavo pas savo draugą. Važiavo nepastoviu greičiu, kartais viršydamas greitį ar jį sumažindamas, galvojo, kad didindamas greitį galės nuo jo atitrūkti ir pabėgti, nes buvo be teisių, išsigando, kad jį seka. Privažiavęs draugo gyvenamąją vietą sustojo šalia jo namo, šalikelėje, išlipo iš automobilio. Tuo metu atėjęs draugas atsisėdo už jo automobilio vairo, buvo sutarę, kad jis nevažiuotų į kiemą, nes buvo šlapia, galėjo užbuksuoti, todėl draugas pats įvažiavo į savo kiemą. Persėdęs į keleivio pusę pasiėmė automobilyje buvusį 200 ml talpos „Bajorų“ buteliuką degtinės, 40 proc. stiprumo, atsidarė skardinę alaus ir vienas, automobilio viduje per 10 minučių visą alkoholį išgėrė. Netrukus, maždaug po 10 minučių atvažiavo policija. Negali paaiškinti kodėl paskui jį važiavęs automobilio vairuotojas nurodė, kad matė jį neadekvačiai vairuojant ir išvažinėjant į priešingą eismo juostą, nes tuo metu girtas nebuvo. Nors važiuojant incidentų nebuvo, pripažino, kad dėl kreivos vairo traukės ir plikų padangų mėtė mašiną, todėl išvažiuodavo į priešingą eismo juostą, vieną kartą vos neįvažiavo į griovį, bet kad priešprieša važiuojantys automobiliai turėjo išvažiuoti į kelkraštį, norėdami su juo prasilenkti, taip nebuvo. Pripažino, kad vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nes norėjo jį parduoti. Nesutinka, kad automobilį vairavo neblaivus, mano, kad jo iškvėptame ore galėjo būti likutinis alkoholio kiekis nuo nakties išgertuvių, nors su policijos pareigūnų nustatytu 2,23 promilių neblaivumu sutinka. Patvirtino, jog žinojo apie priimtą baudžiamąjį įsakymą ir atimtą teisę vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. I. parodė, kad 2026 m. kovo 6 d., vakaro metu, automobiliu „Audi S Q5“, viena su vaiku, važiavo iš Vilniaus į Šalčininkus. Važiuojant keliu į Šalčininkus, priešais ją važiavo vienas automobilis, o prieš jį automobilis „Volvo“. Pastebėjo, kai priešais važiuojantis automobilis „Volvo“ labai pavojingai manevruoja, nes, kitam automobiliui bandant jį lenkti, jis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas avarines situacijas. Suprato, kad kažkas yra negerai, arba vairuotojas yra išgėręs, arba galimai jam sutriko sveikata. Lenkti minėtą automobilį buvo pavojinga, nes jeigu automobilis būtų išvažiavęs į kairę pusę, būtų galėjęs atsitrenkti į jos vairuojamą automobilį, į tą pusę, kur sėdėjo vaikas. Bijojo ir stabdyti automobilį, buvo viena be vyro, todėl nusprendė važiuoti nors ir lėtai, bet iš paskos, visa tai vyko šalia Totorinės kaimo. Tuomet vairuotojas pradėjo greitėti, kelis kartus vos nenuvažiavo į griovį, kirto ištisinę liniją, važiavo į kairę, visiškai nesiorientavo kelyje, važiavo priešpriešine kelio juosta tarp priešprieša atvažiuojančių mašinų, priešprieša važiuojantys automobiliai turėjo pristabdyti ir nuvažiuoti nuo kelio į kelkraštį, kad jį praleistų. Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) paskambino įsitikinus, kad vairuotojui tikrai yra kažkas negerai su sveikata arba reikalingi pareigūnai, kad patikrintų neblaivumą. Automobilio Volvo vairuotojas važiavo nepastoviu greičiu, nes važiuodama 90 km/h greičiu negalėjo jo pavyti, kartais sumažindavo greitį iki 40 km/h, kur leistinas greitis 90 km/h. Kelis kartus buvo sustojęs stotelėje, kelyje ties moteliu „Sandy“. Ji sustodavo kiekvienoje stotelėje kaip ir vairuotojas, jis sustodavo priekyje, ji gale, laikėsi atokiau dėl saugumo. Vėliau vairuotojas nusuko nuo pagrindinio kelio į kaimus, į kairę pusę žvyrkeliu. Kai pareigūnai ją pasivijo, dešinėje pusėje prie namo pamatė stovintį tą patį automobilį Volvo atviromis durimis. Automobilyje tuo metu nieko nebuvo. Kas buvo už vairo ir kiek asmenų buvo automobilyje pasakyti negali, nematė, nes visą laiką važiavo iš paskos. Kai pareigūnai įsuko vidun ir apšvietė kiemą, tuomet pastebėjo, kad ten buvo daugiau nei vienas žmogus;

teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad su kaltinamuoju E. A. susitarė pirkti jo automobilį „Volvo“. Sutarė laiką, kada jis galės atvaryti mašiną iki jo, taip pat sutarė, kad į kiemą nevažiuotų, kad neužklimptų, nes buvo šlapia. Kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad atvažiavo prie jo kiemo įvažiavimo. Priėjęs atsisėdo už vairo ir nuvažiavo prie garažo, automobilyje buvo apie dvi minutes. Jis išlipo, tuo tarpu E. A. susirinkinėjo savo daiktus, tai truko apie vieną minutę, kai pamatė, kad prie namų atvyko policijos pareigūnai, kurie paklausė kas vairavo automobilį ,,Volvo V70“. Ką kaltinamasis darė automobilyje nematė. Kai E. A. atvažiavo, nekreipė dėmesio į jo būseną, ar jis buvo blaivas ar ne. Nematė, kad E. A. vartotų alkoholį, kai jie abu sėdėjo automobilio viduje. Su E. A. buvo sutarę, kad šis jam parduos automobilį, o jis jį parveš atgal namo;

neblaivumo nustatymo 2026 m. kovo 6 d. akte užfiksuota, kad E. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) negali. E. A. nurodžius, kad alkoholį vartojo kelias minutes prieš pūtimą, alkotesterio prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0118, pirmuoju tikrinimu 19.27 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.50 val. - 2,28 promilių neblaivumas. E. A. pasirašyti atsisakė;

įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros 2026 m. kovo 6 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra lengvasis automobilis Volvo V70, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), prie medinio ūkinio pastato. Teritorija yra laisvo priėjimo bei privažiavimo nuo pagrindinės Bitininkų g. Teritorija neaptverta, jokių vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Šalia Volvo automobilio stovėjo dar keli automobiliai. Automobilis Volvo V70 buvo su matomais kėbulo apgadinimais dešinėje pusėje bei su apgadintu šoniniu langu ant priekinių dešinės pusės durelių. Apžiūros metu automobilio salono viduje ant vairuotojo sėdynės gulėjo juodos spalvos kuprinė, ant galinės sėdynės - juodos spalvos rankinė. Automobilio bagažinėje buvo pastebėti įvairūs daiktai: maišas ir kiti smulkūs automobilio reikmenys. Jokių butelių nuo alkoholinių gėrimų nepastebėta;

kitų objektų apžiūros protokolo 2026 m. kovo 23 d. duomenimis, apžiūros objektas - skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 92468338077, skambu io prad ia_ 2026-03-06 19_05_55), pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė - 14.21 min. Užfiksuota, kaip pranešėja paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu operatorei praneša apie galimai girtą vairuotoją, kuris važiuoja dideliu greičiu, stabdo be reikalo, pavojingai manevruoja išvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Pranešėja policiją taip pat informuoja apie pavojingai važiuojantį Volvo automobilį;

kitų objektų apžiūros 2026 m. kovo 20 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra policijos pareigūnų 3 (trys) „body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „export-mk2yq“, užfiksuota kiemo teritorija, kurioje stovi trys transporto priemonės: juodos spalvos „Audi“, pilkos spalvos „Volvo“ ir baltos spalvos krovininis automobilis. Prie „Volvo“ galinės dalies stovi vyras (E. A.), apsirengęs tamsiais drabužiais, rankoje laiko telefoną. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūno pokalbis su dviem vyrais, E. A. ir T. S.. Policijos pareigūnai aiškinasi aplinkybes kas vairavo automobilį Volvo. Vaizdo įraše „export-nxrnx“, policijos pareigūnai aiškinasi aplinkybes kas vairavo automobilį Volvo. Alkoholio kiekio matuokliu E. A. patikrinamas neblaivumas, pirmu pūtimu nustatomas 2,23 promilės neblaivumas. Vaizdo įraše „export-dwfj3“ antrą kartą E. A. nustatomas 2,28 promilės neblaivumas.

Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes E. A. žinodamas, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Nors kaltinamasis savo kaltės, kad vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, būdamas neblaivus nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai E. A. pasitvirtino.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. kovo 6 d., apie 19.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V70“, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,23 promiles neblaivumą. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (nuvaryti draugui automobilį, kurį norėjo parduoti). Nenustatyta, kad E. A. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: E. A. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina liudytojos V. I. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad prieš ją vairavęs automobilis „Volvo“ visiškai nesiorientavo kelyje, itin pavojingai manevravo, nuolat kėlė avarines situacijas, ne kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o priešais jį važiuojantys automobiliai turėjo pristabdyti ir važiuoti kelkraščiu, kad galėtų su juo prasilenkti. Liudytoja taip pat neturėjo jokios galimybės jį saugiai aplenkti, nes jeigu automobilis būtų išvažiavęs į kairę pusę, būtų galėjęs atsitrenkti į jos vairuojamą automobilį, į tą pusę, kur sėdėjo mažametis vaikas, todėl lenkti minėtą automobilį buvo pavojinga. Liudytoja apibūdino ir kitus kaltinamojo neadekvačius ir pavojingus manevrus kelyje – greičio keitimą (t. y. vairuotojas tai viršydavo greitį, tai sulėtindavo greitį iki 40 km/h, kur leistinas greitis 90 km/h), kelis kartus vos nenuvažiavo į griovį, ne kartą buvo sustojęs autobusų stotelėse. Dėl tokio vairuotojo pavojingo elgesio liudytoja net buvo priversta skambinti BPC 112 ir sekti automobilį iki pat galo. Liudytojai važiuojant iš galo ir sekant kaltinamojo automobilį, pagal jo vairavimą ir manevrus jai susidarė įspūdis, kad jį vairuoja stipriai girtas žmogus. Liudytoja kaltinamojo nepažįsta, neturi jokio tikslo jį apkalbėti bei duoti melagingus parodymus, taigi pagrindų šiais liudytojos parodymais netikėti nenustatyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir V. I. skambutis BPC 112, kuriuo paskambinusi pranešėja informavo apie girtą vairuotoją, kuris važiuoja dideliu greičiu, stabdo be reikalo, pavojingai manevruoja išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, vairuotojo važiavimą apibūdindama kaip tragišką, kad greit gali įvykti avarija, jai buvo baisu dėl kitų gyvybės. Kalbėdama su pareigūnais telefonu ne kartą apibūdino, kad vairuotojas vairuoja girtas. Taip pat ir policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad E. A. pradžioje teigė, kad transporto priemonės nevairavo, kad automobilį vairavo kitas žmogus, taigi, bendraudamas su policijos pareigūnais kaltinamasis kėlė skirtingas versijas apie tai, kas vairavo automobilį, nors vėliau proceso metu pripažino, kad vairavo būtent jis. „Body“ įrašuose taip pat užfiksuota, kad T. S. patvirtino, jog iki jo atvažiavo būtent pats E. A.. Kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad E. A. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu - 2,28 promilių neblaivumas. Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobilio apžiūros metu jokių butelių nuo alkoholinių gėrimų nepastebėta, nors kaltinamasis teigė, kad vartojo alkoholį būtent automobilio viduje ir buteliai liko automobilyje. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo T. S. parodymai, kad jo akivaizdoje E. A. alkoholio nevartojo. Kaltinamasis neneigia vairavimo fakto, tačiau neigia vairavęs automobilį neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vieną kartą vos neįvažiavo į griovį, o išvažiavimą į priešingą eismo juostą grindė tuo, kad vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nes dėl kreivos vairo traukės ir plikų padangų mėtė mašiną. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apie technines problemas su automobilio vairu neminėjo, kaltinamojo teigimu apie automobilio technines problemas jo niekas neklausė. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo iškarto tik atvažiavęs, automobilio viduje išgėrė 200 ml talpos „Bajorų“ buteliuką degtinės, 40 proc. stiprumo ir alaus, butelius paliko automobilyje, tačiau jokių butelių automobilio viduje apžiūros metu rasta nebuvo. Sutiktina su prokurorės nuomone, kad kaltinamojo iškelta versija, kad tokį kiekį alkoholio suspėjo išgerti vienas per tokį trumpą laiką, nes policija atvažiavo labai greitai, kelia abejonių. Pastebėtina ir tai, kad toks išgertas alkoholio kiekis per 5 ar 10 minučių po vartojimo nepakiltų iki 2,32 promilių. Taigi, šios aplinkybes paneigia kaltinamojo versiją, kad jis vairavo blaivus, o alkoholį neva išgėrė tik atvažiavęs pas T. S. iki pareigūnų atvykimo. Teismo nuomone, toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis pripažino, kad apie priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), žinojo. Taigi, nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos parodymai, tiek tarnybinių pranešimų duomenys, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose, fotolentelėse užfiksuota informacija, tiek neblaivumo nustatymo akto parodymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, Probacijos tarnybos pateikti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, 243 straipsnis); nors E. A. prisipažino padaręs BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, jokio nuoširdaus gailesčio neišreiškė, todėl lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 243 straipsnyje inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra nevedęs, dirbantis, administracinių nusižengimų registro duomenimis daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskutinius pažeidimus padarė 2026 m. liepos 4 d., 2026 m. birželio 12 d. (važiavo be bilieto), 2026 m. birželio 9 d. (nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio), prieš tai net 5 kartus baustas už įvairių KET taisyklių nesilaikymą, iš ko matyti, kad kaltinamasis sistemiškai daro pažeidimus, susijusius su vairavimu (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, neįregistruotą ir neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, taip pat du kartus sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitus automobilius, vieną kartą iš eismo įvykio vietos pasišalino), kaltinamasis 2025 m. spalio 5 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,43 promilių girtumas (t. y. vos nesiekė baudžiamosios atsakomybės ribos), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu teistas ir pagal BK 281¹ str. už vairavimą neblaiviam, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams iki naujo analogiško nusikaltimo padarymo, naudodamas tą patį automobilį Volvo V70, įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis, kadangi paskirta bauda ankstesniu nuosprendžiu dar nėra sumokėta. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis už vairavimą neblaiviam yra baustas ir administracine tvarka, vairavimas neblaiviam yra jo susiformavusio nusikalstamo elgesio veikimo modelio dalis, kaip minėta aukščiau, kaltinamojo piktybiškumą nesilaikyti teismo paskirtų įpareigojimų, rodo ir tas faktas, kad nepasibaigus jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminui, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje, taigi akivaizdu, jog dabartinis nusikalstamas kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas priešingas įstatymams veikimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir nesistengia keisti gyvenimo būdo, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, nes kitos, švelnesnės bausmės skyrimas pažeistų padarytos nusikalstamos veikos teisingumo principus bei skatintų E. A. nebaudžiamumo jausmą, kai už šiurkščius ir tyčinius įstatymo pažeidimus skiriamos bausmės, kurios negali jo pataisyti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Visos nustatytos byloje aplinkybės rodo, kad E. A. jokių išvadų dėl savo gyvenimo būdo nepadarė, jo nekeičia ir nekeis. Tikėtina, kad kaltinamojo tokį elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą ir tai formuoja neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. Trumpalaikis laisvės atėmimas užtikrins saugumą keliuose ir iš jų baudžiamojo įstatymo nustatytam laikotarpiui eliminuos kaltinamąjį, kaip nedrausmingą ir pavojingą vairuotoją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirta pakankamai švelni bausmė, bauda, kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, kad kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, negerbia teismo pasitikėjimo, kuris suteikė galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl, tiek teismo, tiek prokurorės nuomone, tik kaltinamojo izoliavimas nuo laisvės, gali jį sustabdyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirtinas 30 (trisdešimties) parų areštas, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje - 10 (dešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamasis, suteikto jam paskutinio žodžio metu prašė sušvelninti siūlomą bausmę, motyvuodamas tuo, kad turi mažametį vaiką, galėtų sumokėti baudą, užtikrindamas, kad daugiau tikrai tai nepasikartos. Teismo nuomone, vien tai, jog kaltinamasis augina mažametį vaiką, nesudaro pagrindo skirti kaltinamojo norus atitinkančią bausmę. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neįvertina, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas viršijantis baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingą 1,51 promilės ribą, be to, vairavo žinodamas, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Taigi toks kaltinamojo elgesys kelyje nebuvo atsitiktinis, o sąmoningas, tyčinis ir neabejotinai pavojingas eismo saugumui, kad už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirta pakankamai švelni bausmė, bauda, kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, jis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, negerbia teismo pasitikėjimo, kuris suteikė galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl už idealia sutaptimi padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę pagrindo nebuvo ir nėra.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu E. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą. Prokurorė prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi E. A. šiuo nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda ir E. A. skirtina subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir 50 MGL dydžio (2 500 Eur) dydžio bauda.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. kovo 6 d. 19.25 val. iki 2026 m. kovo 7 d. 13.43 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad E. A. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų, galinčių turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, turintis ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam nustatytinas 4 (ketverių) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. balandžio 3 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės - automobilio „VOLVO V70“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „VOLVO V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuota pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, nesant galimybės antrą kartą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, taikytina BK 72 straipsnio 5 dalis ir išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „VOLVO V70“ vidutinė kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1 420 Eur. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktas). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Byloje pateikta 2025 m. spalio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios duomenimis pardavėjas M. D. pirkėjui E. A. pardavė transporto priemonę „VOLVO V70“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur. Be to, transporto priemonė 2003 m. laidos, yra masinės gamybos, todėl mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo ženkliai padidėti, be to, automobilio apžiūros metu nustatyti kėbulo apgadinimai dešinėje pusėje, apgadintas šoninis langas ant priekinių dešinės pusės durelių. Be to, į bylą pateiktame Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vyriausiosios specialistės rašte nurodyta, kad minėta transporto priemonė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 13 d. Turto pripažinimo atliekomis aktu Nr. 10-IL-2654 buvo pripažinta nerealizuotina, todėl 2026 m. balandžio 9 d. pakvitavimu perduota UAB „Ruvis“ sunaikinimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog transporto priemonės „VOLVO V70“ vertė yra 300 Eur, kuri išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. kovo 7 d. nutarimais paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu paskirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; iii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės 2026 m. kovo 9 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. kovo 9 d. iki 2026 m. rugsėjo 9 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės „Volvo V70“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudotis ir disponuoti, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 9 d.

Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti aukščiau minėtų kardomųjų priemonių. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 10 (dešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio (2 500 Eur) bauda ir E. A. skirti galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 6 d. 19.25 val. iki 2026 m. kovo 7 d. 13.43 val. 1 (vieną) parą.

Išaiškinti E. A., kad 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta iki 2027 m. sausio 22 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-4733-1011/2025 pagal 2025 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“.

E. A. išaiškinti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50, 51 straipsniu, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656216), atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. A. atvykimo į areštinę dienos, o neatvykus – nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – keleivinio automobilio „Volvo V70“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Išaiškinti E. A., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-709-1196/2026). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. kovo 7 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu paskirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės 2026 m. kovo 9 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (transporto priemonė „Volvo V70“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pratęstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 9 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.