- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-544-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04710-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- E. O.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. O. paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 14 d. 12.35 val. iki 2021 m. vasario 15 d. 15.05 val., dvi paros, prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir E. O. nustatyta galutinė 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 15 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, E. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 260 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. O. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 14 d., apie 11.45 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais E. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde E. O. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį, taikyti laidavimą, neskirti baudos, sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės — teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą iki 1 metų bei konfiskuotino automobilio vertės sumą priteisti pagal pateiktą eksperto išvadą, arba, netenkinus minėto prašymo, esant transporto priemonės savininkės prašymui, konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nesutinka, laiko jį neteisingu ir apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
2.2. Apeliantas prašo dar kartą įvertinti visas bylos aplinkybes ir taikyti jo atžvilgiu laidavimo institutą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė laidavimo instituto ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltininkas iš pradžių savo kaltės nepripažino, o tai padarė tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Pasak apelianto, prisipažinti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Jis po įvykio buvo išsigandęs, bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą bei darbą, todėl kaltės nepripažino, tačiau tai padarė vėliau. Tuo pačiu apeliantas skunde pažymi, jog visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką, ir prižada ateityje laikytis įstatymų, būti drausmingu bei atidžiu vairuotoju. Be kita ko, teismui nurodė, jog dirba ir charakterizuojamas teigiamai. Po įvykio padarė išvadas, todėl savo noru kreipėsi į VŠĮ „Svarbus žingsnis“ ir išklausė 4 akademinių valandų mokymą dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų žalos. Apeliantas taip pat savo noru kreipėsi į UAB „Asperus“, todėl jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymo kursas nuo priklausomybės alkoholiui.
2.3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai suabejojo jo ir motinos tarpusavio pasitikėjimu. Jis nurodo, kad kai tik buvo paleistas iš areštinės apie šį įvykį papasakojo motinai. Motina nežinojo apie įvykius, kurie nutiko užsienyje, nes apeliantas buvo jaunas, todėl manė, kad geriau jai apie tai nepasakoti ir nekelti neigiamų emocijų. Dar nurodo, kad įvykis užsienio valstybėje nutiko seniai, todėl neturi įtakos dabartinei situacijai. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad jo motina T. O. galėtų būti paskirta laiduotoja, nes ji labai geras, nuoširdus ir vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Motina apeliantui visada padeda išspręsti visas problemas, kurios nutinka gyvenime, nes gerai pažįsta savo sūnų.
2.4. Pasak apelianto, teismas posėdžio metu klaidingai nurodė, jog jis yra teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą esant neblaiviam. Didžiojoje Britanijoje jis buvo teistas ne už minėtą nusikaltimą, o už kitas nusikalstamas veikas. Be kita ko, teismui buvo pateikta pažyma, kuri įrodo, kad apeliantas Lietuvoje teistas nebuvo. Apelianto nuomone, jis yra teisiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl teismas turėtų vadovautis duomenimis, kurie gauti iš Lietuvos Respublikos duomenų bazių.
2.5. Apeliantas nors neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su paskirtu 2 metų terminu, akcentuodamas, kad sprendžiant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę. Apeliantas pažymi, jog nuo gyvenamosios vietos iki darbo jam tenka važiuoti apie 12 kilometrų, viešojo transporto susisiekimas tarp šių vietovių nėra patogus, todėl iki įvykio į darbą vykdavo automobiliu bei veždavo kitus darbuotojus.
2.6. Apelianto teigimu, nors BK 72 straipsnio 1 dalyje numatytas turto konfiskavimas, tačiau nekonfiskavus transporto priemonės teismas gali skirti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VŠĮ „Emprikis“ neapžiūrėjo transporto priemonės, nors automobilis eismo įvykio metu buvo ženkliai apgadintas, todėl automobilio vertę nustatė ženkliai per didelę, neadekvačią, neatitinkančią protingumo bei teisingumo kriterijų. Prašo konfiskuotino automobilio piniginę vertę nustatyti pagal pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą, o netenkinus tokio prašymo - konfiskuoti automobilį, nes automobilio savininkas yra pateikęs sutikimą raštu.
2.7. Dar skunde nurodo, kad tiek paskirta bauda, tiek ir automobilio vertę atitinkanti suma 5260 Eur yra neproporcinga, neadekvati ir ženkliai per didelė, nes jo atlyginimas yra minimalus, daugiau jokių pajamų neturi, tad sumokėti tokią didelę pinigų sumą neturi iš ko.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo E. O. apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskirti baudos, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų ir į valstybės biudžetą išieškoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę po eismo įvykio, o netenkinus minėtų prašymų, esant transporto priemonės savininkės prašymui, konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai pasisakė dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Teismas vertino, kad E. O. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus, tačiau sprendė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte - nėra pagrindo išvadai, kad jis nedarys nusikalstamų veikų. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad laiduotoja T. O. formaliai atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus, tačiau suabejojo jos galimybe daryti įtaką sūnaus elgesiui ir užtikrinti, kad E. O. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017)
Žemesnės instancijos teismas
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).
10. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. O. Lietuvos respublikoje neteistas, dirba, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jas įvertino ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei atsižvelgė, jog žala nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. O. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, jį sąlygojo byloje surinkti neginčytini įrodymai (liudytojų parodymai, specialisto išvada). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio vietoje E. O. nurodė, kad vairavo kitas asmuo, t. y. V. Š., apklausos įtariamuoju metu 2021 m. vasario 15 d. nurodė, kad automobilio nevairavo (2 t., b. l. 6-7), apklausos įtariamuoju metu 2021 m. birželio 18 d. kaltę pripažino (2 t., b. l. 14-15). Specialisto išvada, patvirtinusi, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės, nėra pluoštų iš tirti pateiktų V. Š. drabužių (striukės ir darbinių kelnių) (1 t., b. l. 41-43), buvo surašyta 2021 m. birželio 7 d. Visgi, svarbu paminėti, kad laidavimo taikymui būtiną sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), teismas šiuo atveju nustatė, todėl ji plačiau neaptariama.
11. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. O. yra neteistas, o aptardamas jo teistumo duomenis užsienyje pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas 2007 m., atsižvelgė į veikos pobūdį - vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, ir šiuos duomenis vertino tik tuo aspektu, ar galima daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apklausus E. O. teismo posėdžio metu, jis kategoriškai neigė, jog Anglijoje yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, neigė, kad užsienyje jam buvo atimta teisė vairuoti. Tačiau iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo (2 t., b. l. 20-22) akivaizdu, kad E. O. Didžioje Britanijoje yra padaręs nusikalstamas veikas, kurių viena - vairavimas esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Be kita ko, jis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 24), tame tarpe už tai, kad būdamas neblaivus 2019-02-16 16,37 val. atvykus GMP medikams įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, atvykus policijos pareigūnams, jų ir kitų žmonių akivaizdoje toliau keikėsi, tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. O. nėra linkęs laikytis įstatymų, prisiimti pasekmes už savo veiksmus ir nėra pagrindo manyti, kad E. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, atsižvelgia ir į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nors pastaroji aplinkybė yra nukreipta į ateitį, tačiau konkrečioje situacijoje turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo atveju nors nekelia abejonių teigiama T. O. asmenybė, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, T. O., pateikusi prašymą atleisti jos sūnų E. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik teisiamojo posėdžio metu sužinojo, kad jos sūnus gyvendamas Anglijoje buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nelaikytina esmine, sudarančia pagrindą E. O. nepripažinti tinkama laiduotoja, kaip kad vertino pirmosios instancijos teismas. Tačiau nustačius, kad nėra pagrindo manyti, kad E. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, BK 40 straipsnis E. O. atžvilgiu netaikytas pagrįstai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. O. pripažindamas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones dvejus metus (BK 68 straipsnis) bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Apeliantas neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad dvejų metų terminas yra per ilgas ir prašo jį trumpinti iki vienerių metų. Be kita ko, nuteistasis nesutinka su nustatyta automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte, kurią nuspręsta iš jo išieškoti į valstybės biudžetą.
Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino
14. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-2K-372-693/2018).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. O. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde kaip minėta neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teismas, nustatydamas E. O. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminą, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 2,35 promiles etilo alkoholio, kad kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dviejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju nustatytas terminas yra mažesnis nei vidurkis. Nuteistasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, visgi, nustatytas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas laikytinas proporcingu, padedančiu užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore rasta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apelianto padarytos veikos pavojingumą.
17. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistajam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (poreikis vykti į darbą, vežti bendradarbius, sudėtingas susisiekimas). Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels nuteistajam tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistajam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo terminą sutrumpinti iki minimalaus, teismas pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė E. O. ir jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir E. O. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, jam apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, t. y. 2 metams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. vasario 15 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas yra proporcingas, o pagrindo jį trumpinti nėra.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir nuspręsdamas išieškoti iš E. O. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę – transporto priemonę atitinkančią pinigų sumą – 5260 Eur, vadovavosi vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurią teismo posėdžio metu pateikė nuteistojo gynėja.
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad tokios sumos, t.y. 5260 Eur priteisimas yra neproporcingas, ši suma ženkliai per didelė ir nurodo, kad konfiskuotino automobilio vertė turi būti nustatoma pagal pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą.
21. Vadovaujantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).
22. Šioje byloje yra:1) VšĮ „Emprekis“ 2021 m. vasario mėnesio pažyma, kad automobilio „BMW X5“, pagaminto 2005 metais, vidutinė kaina su PVM, siekia 5760 Eur (t. 1, b. l. 65), 2) vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5260 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. O., būdamas neblaivus, vairavo kitam asmeniui V. Ž. priklausantį automobilį „BMWX5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkė žinojo ar turėjo pagrindo tikėtis, jog jis vairuos jam nepriklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kurios dydį nustatė tinkamai.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjos pateikta vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5260 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VšĮ „Emprekis“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, o vertinimo ataskaitoje- konkrečios transporto priemonės vertė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
24. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės likutinė vertė po įvykio, kai automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo E. O. veiksmų padarinys, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Minimas automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje konfiskuotino automobilio vertė nustatoma pagal automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu, neatsižvelgiant į tai, kad įvykus eismo įvykiui automobilis sugadintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Todėl vadovautis byloje esančia 2021 m. balandžio 22 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta 1320 eurų transporto priemones rinkos verte po apgadinimo (2 t., b. l. 90), nėra pagrindo. Spręstina, kad automobilio sugadinimas buvo tiesioginis E. O. pavojingo nusikalstamo elgesio rezultatas, t. y. paties kaltininko nusikalstamų veiksmų pasekmė. Konfiskuotino turto vertės nustatymas pagal po nusikalstamos veikos padarymo jo pakitusios būklės vertę būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo bei neužtikrintų prevencinio šios priemonės tikslo (pvz., jeigu kaltininko panaudota nusikalstamai veikai daryti transporto priemonė iki sprendimo ją konfiskuoti priėmimo būtų nepataisomai sugadinta kito eismo įvykio metu ar kitu būdu, tokiu atveju kaltininkas išvengtų turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino automobilio vertė pagal vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad bylai reikšmingo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5260 Eur, yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją bei konkretaus automobilio vertę, todėl ja vadovautasi teisėtai ir pagrįstai. Teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo būdas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes vadovautasi konkrečios transporto priemonės rinkos verte.
25. Be kita ko, nuteistasis E. O. nurodo, kad byloje yra pateiktas transporto priemonės savininkės V. Ž. sutikimas dėl automobilio konfiskavimo ir pateikia alternatyvų prašymą automobilį konfiskuoti.
26. BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
27. Bylos duomenimis, kaip jau ir minėta, automobilis, kurį naudodamas E. O. įvykdė nusikalstamą veiką, priklauso V. Ž.. Nors byloje yra pateiktas transporto priemonės savininkės V. Ž. sutikimas dėl automobilio konfiskavimo, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius baudžiamąjame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, toks prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl baudos dydžio
28. Veika, numatyta BK 281¹straipsnio 1 dalyje, pagal įstatymo konstrukciją gali būti padaroma tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Šis straipsnis galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. Ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju iš pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam E. O. už 281¹straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta 75 MGL (3750 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 50 MGL (2500 Eur), t. y. minimalaus dydžio. Teismas skirdamas bausmę įvertino ne tik apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, todėl skirdamas bausmę ir nustatydamas bausmės rūšį pagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, t. y. visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti. Nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
29. 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5915 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 116,45 Eur už E. O. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-6935 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 107,45 Eur už E. O. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
30. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – E. O. dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, be to, turi atlyginti nuosprendžiu priteistą konfiskuotino automobilio vertę, sumokėti baudą, sprendžia, kad pažymose nurodytos sumos iš nuteistojo E. O. neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo E. O. nesuderinamas ir su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
E. O. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo E. O. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.