Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ondato“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo arba be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių ginčas kilo dėl duomenų išrašams taikomo įkainio. Ieškovės teigimu, integracinėmis sąsajomis perduodamiems išrašams, nepriklausomai nuo jų formato, taikytinas „sistema–sistema“ būdu teikiamų išrašų 0,03 Eur įkainis, tačiau atsakovas PDF formato išrašams taikė elektronine forma teikiamų išrašų 1,50 Eur įkainį. Nuo 2024 m. gegužės 17 d. ieškovė raštais ginčijo taikomą įkainį ir prašė patikslinti sąskaitas, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas vienašališkai pakeitė Sutarties 12 priedą, nurodydamas, kad „sistema–sistema“ būdu duomenys teikiami XML formatu, o elektronine forma – PDF formatu. Ieškovė su šiuo pakeitimu nesutiko. Ieškovė apmokėjo ginčijamas sąskaitas, jos teigimu, siekdama išvengti Sutarties nutraukimo ir grėsmės veiklos tęstinumui. 2024 m. rugsėjo 5 ir 16 d. ji pareikalavo grąžinti dėl ginčijamo įkainio taikymo susidariusią permoką, tačiau atsakovas 2024 m. spalio 7 d. atsakymu savo pozicijos nepakeitė. Ieškiniu ieškovė prašo atlyginti nuostolius, o alternatyviai – grąžinti be teisėto pagrindo įgytas lėšas.

Pažymėta, kad ieškovė visas duomenų užklausas vykdo tik „sistema-sistema“ būdu ir tokiu būdu gauna visų formatų duomenis – t. y. tiek XML, tiek PDF formatu esančius duomenis atsakovas perduoda „sistema – sistema“ būdu. Ieškovė duomenis iš kitų posistemių (pvz., juridinių asmenų registro) taip pat gauna PDF formatu, pateikdama užklausas „sistema-sistema“ būdu, ir šios užklausos yra apmokestinamos pritaikant „sistema-sistema“ kainą. Todėl kiekviena ieškovės „sistema-sistema“ pateikta užklausa, nepriklausomai nuo duomenų perdavimo formato (PDF ar XML) turėtų būti apmokestinama taip, kaip yra nurodyta aktualios redakcijos JADIS sąrašo 7.6 punkte, t. y. 0,03 Eur.

Pažymėjo, kadangi duomenų perdavimas „sistema-sistema“ būdu visada yra elektroninis, JADIS sąrašo 7.5 punkto ir 7.6 punkto nustatytos kainos turi būti vertinamos kaip bendroji ir specialioji taisyklė. Perduodant duomenis elektroniniu būdu taikoma JADIS sąrašo 7.5 punkte numatyta kaina, nebent duomenys teikiami „sistema-sistema“ būdu. JADIS sąraše nėra apibrėžta sąvoka duomenų perdavimas „sistema-sistema“ būdu. Ieškovės vertinimu, JADIS sąrašo 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytos duomenų pateikimo kainos yra diferencijuojamos priklausomai nuo duomenų pateikimo būdo (ar duomenys teikiami „sistema-sistema“ būdu), tačiau ne nuo jų pateikimo formato.

Ieškovė perka duomenis iš atsakovo bendraujant informacinėms sistemoms be žmogaus įsikišimo, todėl toks duomenų perdavimo būdas atitinka duomenų perdavimo „sistema-sistema“ turinį. Atitinkamai, tokiam duomenų perdavimo būdui turi būti taikoma JADIS sąrašo 7.6 punkte numatyta kainodara. Tiek PDF, tiek XML ar JSON formato duomenys perduodami per tas pačias integracines sąsajas, o žmogaus vaidmuo apsiriboja sistemų sujungimu ir jų veikimo užtikrinimu. Atsakovo nurodomas didesnis žmogiškųjų išteklių poreikis PDF dokumentams formuoti nekeičia duomenų perdavimo būdo ir savaime nepagrindžia kitokio įkainio taikymo. Atsakovas nepagrindė, kuo žmogaus dalyvavimas perduodant PDF formato duomenis iš esmės skiriasi nuo jo dalyvavimo perduodant XML ar JSON formato duomenis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 patvirtintas Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašas (toliau – NTR sąrašas), įtvirtinantis atsakovo įkainius už nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų teikimo paslaugas, kurio 11¹ punkte eksplicitiškai įtvirtinta, kad atlyginimo dydis už duomenų teikimą „sistema-sistema“ būdu (kai yra teikiama per trečiųjų asmenų integracines sistemas tarp šių sistemų) yra tas pats nepaisant jų formato (t. y. nepaisant ar jie teikiami PDF, XML ar JSON formatu). Taigi tiek NTR sąrašo ir JADIS sąrašo nuostatų sisteminis aiškinimas atskleidžia, kad „sistema-sistema“ būdu teikiami duomenys yra apmokestinami pagal šiam būdui nustatytą įkainį, neišskiriant jokio konkretaus duomenų teikimo formato.

Galimybė teikti duomenis PDF formatu „sistema-sistema“ būdu yra aiškiai įtvirtinta ieškovės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje ir 2022 m. gegužės 19 d. Sutarties pakeitime. Sutartyje yra nustatyta, kad duomenys ieškovei yra teikiami Registrų centro naudojant saityno paslaugą RC_BROKER (Sutarties 13.1 punktas), t. y. sistema – sistema priemonė. Sutarties 2 priedo 6.12 punktu pakeistas nurodant metodo GetData grąžinamus duomenis, aiškiai nurodant Response Data, string aprašymą 43 : „XML ar PDF formato duomenų rinkinys, užkoduotas BASE64, detalizuotas kiekvienos paslaugos aprašyme (priedai 4-10 ir 12 prieduose) arba klaidos pranešimas”, t. y. pačiame „sistema-sistema“ sistemos aprašyme nurodyta, kad RC sistema Ondato sistemai gali duomenis grąžinti tiek XML, tiek PDF būdu (duomenis grąžinant žmogui neskaitoma forma – užkoduojant juos BASE64 formatu, kurį iškoduoti gali tik kompiuteris. Sutarties 12 priede patikslintos ActionType lauko reikšmės – kodai, kuriais Ondato sistema turi kreiptis į Registrų centro RC_Broker sistemą norint gauti duomenis, pagal kuriuos labai konkrečiai įvardijama, kad duomenų išrašas gali būti perduodamas PDF formatu „sistema-sistema“ būdu. Ieškovė naudoja būtent šitas 437-440 ActionType reikšmes. Taigi, ieškovė naudojasi saityno RC_BROKER paslauga (web service) ir pagal atsakovo nustatytas taisykles gauna ir PDF formato duomenis „sistema-sistema“ būdu.

Atsakovo atliktas Sutarties 12 priedo pakeitimas pažeidžia šiuo metu galiojančius teisės aktus. JADIS sąraše nustatant užmokesčio už atsakovo teikiamus duomenis dydžius nėra išskiriamas duomenų perdavimo formatas. Priešingai, skirtingi užmokesčių dydžiai yra taikomi priklausomai nuo to, kokiu būdu duomenys perduodami, tuo tarpu atsakovo taikoma interpretacija, kad JADIS sąraše neva yra įtvirtinta, kad duomenų teikimas PDF formatu yra duomenų perdavimas galimas tik „elektroniniu būdu“ nepaisant to, kad ieškovei jis perduodamas „sistema-sistema“ būdu, neatitinka teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Atsakovo atliktas 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimas apriboja ieškovės galimybes teisėtai Sutarties pagrindu gauti duomenų išrašus PDF formatu „sistema-sistema“ būdu ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Visi susitarimai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pagal CK 6.157 straipsnį yra niekiniai ir negalioja, todėl pakeitimas naikintinas.

Nesilaikydamas JADIS sąraše imperatyviai nustatytų atsakovo paslaugų įkainių dydžių ir ieškovei išrašydamas sąskaitas už suteiktas paslaugas taikant ne JADIS sąrašo 7.6 punktą, o 7.5 punktą, atsakovas pažeidė imperatyvias JADIS sąrašo nuostatas bei Sutarties 23 punktą, nustatantį atsakovo paslaugų kainos apskaičiavimo mechanizmą. Atsakovo veiksmai tiesiogiai prieštaravo JADIS sąraše imperatyviai nustatytoms kainų taikymo taisyklėms ir turėjo tiesioginę įtaką atsakovo ieškovei išrašomų sąskaitų dydžiui, - taikant ne 0,03 Eur paslaugos įkainį, o 1,50 Eur įkainį. Ieškovė už suteiktas paslaugas permokėjo daugiau, nei turėjo sumokėti tinkamai taikant JADIS sąraše įtvirtintas taisykles. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai taikant JADIS sąraše nustatytus paslaugų įkainius, dėl ko ieškovė už jai suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau, nei turėjo sumokėti, ieškovė patyrė 87 222,45 Eur žalos (nuostolių) (ieškinio reikalavimai patikslinti 2025 m. vasario 3 d. pareiškimu (DOK-17511)).

Teismui nenustačius pagrindo ieškovei priteisti jo patirtą žalą (atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę), būtina kartu įvertinti ir kitos CK įtvirtintos subsidiarios teisių gynimo priemonės – be teisėto pagrindo įgytų lėšų grąžinimo – taikymo galimybę. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo institutui pritaikyti nustatytos sąlygos. Atsakovas praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų ir ieškovės sąskaita, nėra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui, taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ieškovė nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos bei negali apginti pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

Grįsdamas savo poziciją, atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išvada, kad atlyginimo dydžiai apskaičiuoti laikantis Aprašo reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip JADIS valdytojos, 2024 m. rugsėjo 19 d. raštą, kuriame atkreiptas dėmesys į skirtingas JANGIS duomenų teikimo sąnaudas, priklausomai nuo jų formato, ir pažymėta, kad Registrų centras negalėtų savo sąskaita dengti didesnių PDF išrašų teikimo sąnaudų.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimo atsakovas nurodė, kad Sutarties 14 punktas suteikia jam teisę vienašališkai keisti jos prieduose nustatytas duomenų teikimo ir naudojimo sąlygas bei duomenų struktūrą. Atnaujinant Sutarties 12 priedą buvo tik patikslinti paslaugų pavadinimai, o pačios paslaugos, jų teikimo procesas ir atlyginimo dydžiai nepasikeitė. Todėl, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo šį pakeitimą pripažinti negaliojančiu.

Atsakovo pateiktuose sąnaudų skaičiavimuose išskirti duomenų teikimo būdai, tačiau neišskirtos ir nepagrįstos konkrečios automatinio PDF formavimo bei perdavimo sąnaudos. Taip pat nepaaiškinta, kuriai kategorijai priskirtas PDF perdavimas „sistema–sistema“ būdu per RC_BROKER. Atsakovo pateikti duomenys nepagrindžia teiginio, kad PDF formavimas ir perdavimas turėtų būti gerokai brangesnis nei XML ar JSON.

Komunikacija su Ryšių reguliavimo tarnyba nepatvirtina, jog ši institucija pritarė atsakovo pasirinktam duomenų perdavimo būdų aiškinimui ar vertino skirtingų formatų sąnaudas. Ieškovė neginčija JADIS sąraše nustatytų kainų teisingumo ar pagrįstumo, tačiau kelia klausimą, ar atsakovas pasirenka teisingą įkainį. Ryšių reguliavimo tarnybos išvada dėl įkainių apskaičiavimo nekeičia teisės akto nuostatų ir nepatvirtina atsakovo pasirinktos jų interpretacijos.

Kainas vienodinančios taisyklės nebuvimas JADIS sąraše savaime nereiškia jų diferencijavimą pagal formatą. Tokia išvada būtų galima tik esant bendrąją diferencijavimo taisyklę nustatančiai teisės normai, kurios atsakovas neįvardijo. Teisingumo ministerijos lydraštis dėl Registrų atlyginimo dydžių sąrašo pakeitimo nėra teisės aktas ir negali pakeisti JADIS sąrašo kainų. Ieškovės teigimu, Registrų atlyginimo dydžių sąrašo pakeitimu buvo paaiškinta jau egzistavusi taisyklė, o ne nustatyta išimtis. Tai patvirtina ir atsakovo teisėkūros procese išreikšta pozicija, kad papildomas reguliavimas perteklinis, nes duomenų formatas nėra susietas su jų pateikimo būdu ir „sistema–sistema“ įkainis taikomas nepriklausomai nuo formato.

Atsikirsdama į argumentą dėl nuostolių atsiradimo rizikos prisiėmimo, ieškovė nurodė, kad neturėjo objektyvios galimybės atsisakyti vykdyti savo prievoles. Sąskaitų neapmokėjimas ar dalinis apmokėjimas būtų sudaręs pagrindą nutraukti Sutartį, o duomenų gavimas būtinas paslaugoms galutiniams gavėjams teikti. Ieškovė nuosekliai ginčijo įkainį ir reikalavo grąžinti permoką, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ar veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika CK 6.242 straipsnio 3 dalies prasme.

VĮ Registrų centras dar iki Sutarties sudarymo viešai skelbė, kad „sistema–sistema“ būdas reiškia duomenų teikimą automatizuotam apdorojimui skirtais XML ir JSON formatais. Ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus verslo subjektas, turėjo viešai prieinamą informaciją apie duomenų teikimo būdus ir įkainius. Interneto paaiškinimais nebuvo siekiama susiaurinti teisingumo ministro nustatytos kainodaros, tačiau pateiktas atsakovo oficialus išaiškinimas, ką konkrečiai reiškia „sistema–sistema“ būdas. Sąvokų neapibrėžimas JADIS sąraše nepaneigia skirtinguose jo papunkčiuose reglamentuojamų būdų skirtumo.

Atsakovas pažymėjo, kad pats bendravimas tarp sistemų per RC_BROKER vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau tai nesuponuoja JANGIS duomenų teikimo „sistema–sistema“ būdu JADIS sąrašo prasme. XML savaime neturi vizualizacijos galimybių, todėl gavėjo informacinė sistema turi duomenis papildomai apdoroti, kad jie būtų panaudoti konkrečiam tikslui. PDF formatu kliento sistemai pateikiamas oficialus registro tvarkytojo išrašas. Vien sistemų bendravimas per RC_BROKER nereiškia, kad PDF išrašai gali būti teikiami už XML ar JSON duomenų formato kainą.

Pažymėta, kad jo 2020 m. lapkričio 20 d. rašto teiginį apie duomenų formato nesusiejimą su pateikimo būdu ieškovė aiškina atsietai nuo konteksto. Raštu pateikta nuomonė dėl Registrų atlyginimo dydžių sąrašo pakeitimo projekto, o ne dėl ginčo santykius reglamentuojančio JADIS sąrašo. Be to, minėtas teiginys, atsakovo teigimu, buvo išsakytas apie XML ar JSON, o ne PDF duomenis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas prieštarauja savo ankstesnei pozicijai.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. už pagal Sutartį teikiamą JADIS dalyvių posistemio duomenų išrašą XML ar JSON formatu taikys „sistema–sistema“ atlyginimo dydžius, o už PDF išrašą – elektroninės formos atlyginimo dydžius.

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką tiek apmokėdama sąskaitas faktūras, tiek tęsdama sutartinius santykius, todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas negalimas. Vien ieškovės raštai dėl nesutikimo su JADIS sąrašo nuostatų taikymu ir reikalavimai grąžinti permoką nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Atsakovas sutiko, kad VĮ Registrų centras gali užsiimti komercine veikla, tačiau pažymėjo, jog šiuo atveju pagal Sutartį teikiamų duomenų įkainiai apibrėžti norminiame administraciniame akte – JADIS sąraše, o pats atsakovas nėra privatus juridinis asmuo. Todėl palaikė poziciją, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju šalims nesutariant dėl nurodytų nuostatų aiškinimo, pašaliniai asmenys, skaitantys minėtas nuostatas (ir nesant jokių kitų jas paneigiančių nuostatų), labiausiai tikėtina, suteiktų būtent tokią prasmę, jog JANGIS duomenys PDF formatu teikiami ir atitinkamai apmokestinami būtent „sistema-sistema“ būdu. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad Sutarties ir jos 12 priedo sąlygos nėra aiškios, šie neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakovo, parengusio jos sąlygas, nenaudai.

Šalių sudarytos Sutarties (po atliktų 2022 m. gegužės 31 d. pakeitimų) 14 punktas numatė, jog teikėjas (atsakovas) Sutarties 2-10 ir 12 prieduose nurodytas duomenų teikimo ir naudojimosi sąlygas, teikiamų duomenų struktūrą keičia vienašališkai; apie pakeistas Sutarties 2-10 ir 12 prieduose nurodytas duomenų teikimo ir naudojimo sąlygas, teikiamų duomenų struktūrą teikėjas informuoja gavėją (ieškovę) elektroniniu pašto adresu, nurodytu Sutarties XV skyriuje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, nei Sutartyje, nei teisės ir / ar poįstatyminiuose aktuose nebuvo numatyto skirtingo atsakovo teikiamų JANGIS duomenų apmokestinimo priklausomai nuo duomenų formato (o tik nuo būdo), į tai, kad, kaip konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu atlyginimo už JANGIS duomenų teikimą dydžiai ar jų kainodara nebuvo keičiami ir šiuo įsakymu papildyto JADIS sąrašo 4¹ bei 4² punktai negali būti vertinami kaip nustatantys atlyginimą už JADIS tvarkomų duomenų teikimą, į atsakovui suteiktą teisę vienašališkai keisti, be kita ko, Sutarties 12 priedo sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas, vienašališkai pakeisdamas Sutarties 12 priedo sąlygas (iš esmės susijusias su išaiškinimais dėl skirtingo duomenų formato apmokestinimo), nepažeidė ieškovės nurodomų imperatyvių teisės aktų normų (susijusių su tuo, kad pats atsakovas negali nustatyti / keisti savo paslaugų apmokestinimo). Teismo vertinimu, šią išvadą sąlygoja tai, kad nors nurodyti Sutarties 12 priedo pakeitimai ir lėmė kitokią atsakovo teikiamų paslaugų – šiuo atveju JANGIS, kainodarą, tačiau atsakovas vienašališkai nekeitė JADIS sąrašo nuostatų, reglamentavusių JANGIS duomenų apmokestinimą, nepažeidė jų nustatytos kainodaros, o iš esmės oficialiai išsprendė / raštiškai išaiškino praktikoje kilusius neaiškumus taikant ir nustatant atlyginimo dydžius už JANGIS išrašų teikimą „sistema-sistema“ būdu ir elektronine forma, teikiant duomenis skirtingais formatais.

Tolesni tiek atsakovo, tiek Teisingumo ministerijos veiksmai, priimant 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymą, prie jo teikiant 2024 m. lapkričio 26 d. lydraštį (kuris, teismo vertinimu, gali būti vertinamas kaip aiškinamasis raštas minėto įsakymo), parodė / patvirtino, jog apskaičiuojant duomenų rinkinio, teikiamo „sistema-sistema“ būdu (t. y. tokiu būdu, kai duomenys automatiniu būdu perduodami iš sistemos į sistemą kliento sukurtomis ir duomenų teikėjo pateiktomis duomenų teikimo taikomosiomis programomis), atlyginimo dydį, buvo įtrauktos tik tos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant duomenų rinkinį mašininiu būdu nuskaitomu (angl. machine readable) formatu; toks duomenų rinkinių teikimo būdas leidžia užtikrinti minimaliomis sąnaudomis grįstus JADIS (įskaitant JANGIS) duomenų rinkinių perdavimo atlyginimo dydžius (atlyginimo dydžius už duomenų rinkinių teikimą tokiu būdu patvirtino ir audito įmonė). Lydraštyje taip pat nurodyta, kad teikiant JADIS (įskaitant JANGIS) išrašus dokumento forma ar kitu formatu (ne mašininiu būdu nuskaitomu (angl. machine readable) formatu) elektroniniu būdu internetu ar kitais elektroninių ryšių tinklais, įskaitant atvejus, kai jie teikiami kitai informacinei sistemai, patiriamos didesnės sąnaudos, kurios įvertintos JADIS sąraše nustatant atitinkamus atlyginimo dydžius. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad tokie vėlesni tiek atsakovo, tiek Teisingumo ministerijos (valstybės institucijų, kurioms taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai) veiksmai nepaneigia nustatytų aplinkybių ir motyvų, jog iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimo nei Sutartyje, nei teisiniame reglamentavime (kuris pakeistas tik 2024 m. gruodžio 9 d.) nebuvo aiškiai numatyta, jog už JANGIS duomenų teikimą taikytina kainodara priklauso, be kita ko, ir nuo duomenų teikimo formato, todėl teismas iš esmės pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (Sutarties pakeitimo) taikė ieškovei netinkamą / neteisingą kainodarą, dėl ko sukėlė ieškovei žalą (nuostolius).

Atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. taikė ieškovei netinkamą / neteisingą kainodarą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, sumokėjusi atsakovo reikalautas sumas už duomenų teikimą nurodytu laikotarpiu (siekdama išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius), patyrė bendrą 52 130,61 (10 231,20 + 2,94 (už 2024 m. balandžio mėn.) + 10 589,88 (už 2024 m. gegužės mėn.) + 10 935,33 (už 2024 m. birželio mėn.) + 12 300,96 (už 2024 m. liepos mėn.) + 8 070,30 (už 2024 m. rugpjūčio mėn.; šioje dalyje teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d., t. y. diena po 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimo, buvo nedarbo diena, todėl mažai tikėtina, jog minėtą dieną buvo teikiamos užklausos ir pagal jas teikiami duomenys)) Eur žalą, tarp kurios ir atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 52 130,61 Eur žala už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. taikytą netinkamą / neteisingą kainodarą (CK 6.245-6.249, 6.251, 6.256, 6.263 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nors atsakovas, kaip buvo pripažinta ir šiame sprendime, teikdamas registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis, įprastai veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių – ieškovės ir atsakovo, buvo sudaryta komercinio pobūdžio sutartis dėl paslaugų teikimo, todėl laikytina, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai – sudarydamas ir vykdydama Sutartį atsakovas veikė/veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip privatus verslininkas, užsiimantis komercine veikla – teikdama paslaugas už atlyginimą, todėl jai šiuo atveju taikytinas būtent 6 proc. metinių procesinių palūkanų dydis.

Ieškovė patyrė byloje 41 396,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 753 (1 362 + 391) Eur žyminis mokestis ir 39 643,55 (20 801,68 + 12 646,83 + 6 195,04) Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ginčo pobūdžiu (ginčas kilo dėl netinkamo sutartinių santykių vykdymo, galimo teisinio reglamentavimo ydingumo), šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 20 000 Eur sumos (pažymėtina, kad ir ši suma viršija patvirtintus rekomendacinius maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, tačiau nustatoma įvertinus ginčo specifiškumą/sudėtingumą ir ieškovės atliktų veiksmų kiekį bei kokybę).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktiškai tenkinta apie 50 proc. ieškinio reikalavimų), todėl ieškovei iš atsakovo priteista 10 876,50 Eur ((20 000 Eur atlygintinos atstovavimo išlaidos + 1 753 Eur žyminis mokestis) x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atkreiptas dėmesys, kad vadovaujantis Aprašu ir Metodika, visos Registrų centro tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų paslaugos bei atlyginimo už jas dydžiai siejami su teikimo būdu – popierinis, elektroninis, „sistema-sistema“. Remiantis Metodikos 5 punktu vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad iš sistemos į sistemą kliento sukurtomis ir duomenų teikėjo pateiktomis duomenų teikimo taikomosiomis programomis perduodami duomenys, o ne dokumentai, kas ir sąlygojo duomenų teikimo būdo – „sistema-sistema“, kaip atskiro būdo įtvirtinimą teisės aktuose. Registrų centras dar 2020 m. rugpjūčio mėn. ir 2023 m. spalio 18 d. skelbė, kad sistema-sistema būdas reiškia, kad duomenys teikiami automatizuotam apdorojimui skirtais XML ir JSON formatais (angl. machine-readable). Atsakovas nepaskelbė siekdamas susiaurinti nustatytos kainodaros, tačiau pateikė oficialų išaiškinimą, ką reiškia „sistema-sistema“ būdas. Vien tai, kad JADIS sąraše neapibrėžtos minėtos sąvokos, nepaneigia fakto, jog būtent duomenų teikimo formatas (XML / JSON ar PDF) yra esminis kriterijus, kuris nulemia, koks JADIS sąraše reglamentuojamas atlyginimo dydis turi būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovės teisę užuot pasirinkus mažesnių atsakovo sąnaudų reikalaujantį duomenų XML formatą, gauti duomenis didesnių atsakovo sąnaudų reikalaujančiu ir vartojimui patogesniu PDF formatu, taikant 50 kartų mažesnį atlyginimo dydį (1,50/0,03 =50) nei numato teisės aktai.

Teismas, užuot taikęs sisteminį teisės aktų aiškinimą, subjektyviai pasirinko atsižvelgti į iki 2025 m. vasario 1 d. taikytą JADIS duomenų apmokestinimą, tačiau ignoravo, kad būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1405 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 763 „Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nustatytas specialus teisinis reguliavimas, kai Registrų centro tvarkomų registrų duomenys teikiami į trečiųjų asmenų sistemas per integracines sąsajas tarp šių sistemų, už tokių duomenų teikimą taikomas atlyginimo dydis už duomenų teikimą „sistema-sistema“ būdu, neatsižvelgiant į duomenų formatą. Viena vertus, šioje byloje ginčas kilo būtent dėl JANGIS, o ne dėl JADIS duomenų teikimo atlyginimo dydžio taikymo. Net jei JADIS duomenys kurį laiką buvo teikiami taikant duomenų gavėjams palankesnius atlyginimo dydžius, tai nėra pagrindas išvadai, kad atlyginimo už JANGIS duomenų teikimą dydžiai taikomi nepriklausomai nuo duomenų formato. Kita vertus, būtent NTR sąrašas buvo papildytas 11¹ punktu, numatant, kad Registrų centro tvarkomų registrų duomenys teikiami į trečiųjų asmenų sistemas per integracines sąsajas tarp šių sistemų, už tokių duomenų teikimą taikomas atlyginimo dydis už duomenų teikimą „sistema-sistema“ būdu, neatsižvelgiant į duomenų formatą. Vadinasi, JADIS sąraše nesant išimties dėl duomenų teikimo „sistema-sistema“ būdu, neatsižvelgiant į duomenų formatą, būtent duomenų teikimo formatas ir yra esminis kriterijus, nulemiantis atlyginimo už JANGIS duomenų ir dokumentų teikimą dydį.

Teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 1 d. teikimas patvirtina, kad egzistuoja takoskyra, skirtumas tarp perduodamų duomenų formatų (PDF ar XML), nuo ko priklauso ar kas įtakoja duomenų perdavimo būdą. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1405 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 763 „Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytą specialią ir tikslinę išimtį, todėl pagal tokį išaiškinimą Registrų centras patirtų ieškovės pilna apimtimi nepadengtas išlaidas už paslaugas, suteiktas pagal sudarytą Sutartį.

Sistemiškai vertinant Aprašą, Metodiką, NTR sąrašą, Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą, taip pat nutarimo pakeitimo priėmimo motyvus ir patį nutarimo pakeitimą, akivaizdu, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog JANGIS atveju teikiant duomenis „sistema-sistema“ būdu duomenų teikimo formatas yra esminis kriterijus, nulemiantis atlyginimo už JANGIS duomenų ir dokumentų teikimą dydį. Taigi „sistema-sistema“ būdu, atitinkamai taikant JADIS sąraše nustatytą atlyginimo dydį, gali būti teikiami JANGIS duomenys tik XML ar JSON formatu, o teikiant išrašus PDF formatu negali būti taikomas atlyginimo už duomenų teikimą „sistema-sistema“ būdu dydis.

Pagrindinis nutarimo pakeitimo dėl „sistema-sistema“ būdo priėmimo (teisės normos išleidimo tikslas) argumentas ir buvo tas, kad taikant atlyginimo už registrų duomenų teikimą „sistema-sistema“ būdu dydis nepriklausytų nuo to, kokiu formatu (PDF ar XML) yra teikiami duomenys per integracines sąsajas tarp sistemų. Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tiek JADIS, tiek JANGIS duomenys teikiami išrašais, t. y. išrašas yra standartinė duomenų teikimo forma, o JADIS sąraše formuluotė „išrašas“ yra naudojama tiek 7.4, tiek 7.5, tiek ir 7.6 punktuose kaip bendrinė, nors kiekviename iš papunkčių yra aptartas atskiras teikimo būdas – „popierine forma“, „elektronine forma“ ir „sistema-sistema“. Sprendžiant dėl to, koks atlyginimo dydis turi būti taikomas už JANGIS duomenų, dokumentų teikimą galutiniams gavėjams, remtis vien tik JADIS sąrašo 7.5 ir 7.6 punktų analize, pažodiniu aiškinimu, nevertinant viso Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. bei sistemiškai neanalizuojant ankstesnėje pastraipoje nurodytų teisės aktų, negalima, o tokia pirmosios instancijos teismo atlikta izoliuota analizė ir aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas.

Įsigaliojus Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo pakeitimui Registrų centras savo veiksmais (išrašytos sąskaitos-faktūros) patvirtino, kad Registrų centras laikosi teisinio reguliavimo dėl atlyginimo už duomenų teikimo „sistema-sistema“ būdu taikymo, o sistemiškai vertinant nustatytą teisinį reguliavimą dėl duomenų teikimo „sistema-sistema“ būdu ir Sutarties sąlygas analogiški šalims protingi asmenys nebūtų galėję kitaip vertinti Sutarties ir Sutarties pakeitimo nuostatų, kaip tik už JANGIS dokumentų PDF formatu teikimą taikant atlyginimo dydį už duomenų teikimą „elektronine forma“.

Iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. atlikto Sutarties pakeitimo „sistema-sistema“ būdu duomenys buvo teikiami XML formatu, o elektronine forma duomenys buvo teikiami PDF formatu. Tuo atveju, jeigu duomenų, nepriklausomai nuo jų formato (XML ar PDF), teikimui būtų taikomas JADIS sąrašo 7.6 punkte numatytas atlyginimo dydi (0,03 Eur), tada iš viso nebūtų prasmės JADIS sąraše diferencijuoti duomenų teikimo elektronine forma (JADIS sąrašo 7.5 punktas) ir „sistema-sistema“ būdu atlyginimo dydžius.

Registrų centro ir UAB „Ondato“ sistemos yra susijungusios, tačiau duomenis Sutarties pagrindu ieškovė iš atsakovo gauna būtent PDF formatu (elektronine forma), kuris yra daug patogesnis skaitymui nei XML formato dokumentas, kas ir nulemia teikiamos paslaugos įkainį – 1,50 Eur pagal Sutarties 23 punktą ir JADI sąrašo 7.5 punktą. Taigi vien tai, kad ieškovės sistema per RC_BROKER bendrauja su kita Registrų centro sistema (JANGIS), nereiškia, kad JANGIS duomenys ieškovei PDF formatu gal būti suformuojami ir perduodami „sistema-sistema“ būdu automatiškai už XML ar JSON duomenų formato kainą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2026 m. sausio 7 d. sprendimu konstatuota, jog Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu atlyginimo už JANGIS duomenų teikimą dydžiai ar jų kainodara nebuvo keičiami ir šiuo įsakymu papildyto JADIS sąrašo 4¹ bei 4² punktai negali būti vertinami kaip nustatantys atlyginimą už JADIS tvarkomų duomenų teikimą. Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu papildžius JADIS sąrašą 4¹ ir 4² punktais, juose paaiškinama, kokiais atvejais taikomi JADIS sąraše nustatyti atlyginimo dydžiai už JADIS (įskaitant JANGIS) išrašų teikimą „sistema–sistema“ būdu ir elektroniniu būdu. LVAT sprendime aiškiai nurodė, kad Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu kainodara nebuvo keista, o JADIS Sąrašas 4¹ ir 4² punktais buvo papildytas siekiant teisinio aiškumo. Tai reiškia, kad visą JADIS sąrašo ir Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti taikomi tie patys atlyginimo dydžiai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, 1,50 Eur įkainį taikė tik nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. atlikto Sutarties pakeitimo, kuriuo buvo patikslinti paslaugų pavadinimai, kas šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta, kadangi kaip minėta, kainodara iš viso nebuvo keičiama.

Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu JADIS sąrašą papildžius, be kita ko, 4¹ punktu, šiuo pakeitimu JADIS sąrašas buvo papildytas nuostata, kad „sistema-sistema“ būdu duomenys teikiami XML arba JSON formatais, tačiau vadovaujantis LVAT 2026 m. sausio 7 d. sprendime pateiktu išaiškinimu, Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu kainodara nebuvo keičiama. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties 12 priedo pakeitimu, kuriuo buvo patikslinti paslaugų pavadinimai, kainodara taip pat nebuvo pakeista. Apibendrinant pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties 12 priedo pakeitimu buvo pakeista JANGIS kainodara. JANGIS kainodara nebuvo pakeista nei 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties 12 priedo pakeitimu, nei Teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu; šie pakeitimai buvo atlikti siekiant teisinio aiškumo patikslinant teikiamų paslaugų pavadinimus, bet ne keičiant kainodarą. Kainodara buvo nustatyta Teisingumo ministro 2024 m. sausio 10 d. įsakymu patvirtinus JADIS sąrašą, todėl atsakovas visą Sutarties galiojimo laikotarpį už ieškovei teiktus duomenis taikė tinkamą / teisingą JADIS sąraše numatytą kainodarą, PDF formatu teikiamiems duomenims taikydamas JADIS sąrašo 7.5 punkte numatytą atlyginimo dydį (1,50 Eur).

Šiuo atveju ginčas kilo dėl valstybės informacinėje sistemoje (JANGIS) esančių duomenų teikimo, o taikytini atlyginimo dydžiai nėra verslo subjektų derybų rezultatas, jie nustatyti teisės aktu. Paslaugos, dėl kurių teikimo buvo sudaryta Sutartis, yra administracinės paslaugos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies prasme. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nustato registrų ir informacinių sistemų duomenų teikimą, reguliuoja atlyginimo už duomenų teikimo paslaugas klausimus. Todėl teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir dėl netinkamai įvertinto santykių pobūdžio netinkamai interpretavo teisę nustatydamas 6 proc. procesinių metinių palūkanų normą.

Ieškovė UAB „Ondato“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčui aktualiu laikotarpiu nei Aprašas, nei Metodika, nei JADIS sąrašas nenustatė atlyginimo diferencijavimo pagal duomenų formatą – kainų skirtumas grindžiamas išimtinai duomenų pateikimo būdu (popierinis, elektroninis, „sistema-sistema“). JADIS sąrašo 7.5 ir 7.6 punktų tekste neminimas joks duomenų formatas (nei PDF, nei XML, nei JSON) – vienintelis šiuos punktus skiriantis kriterijus yra duomenų pateikimo būdas.

„Sistema-sistema“ duomenų perdavimo būdo esmė yra automatizuotas sistemų ryšys be žmogaus tiesioginio įsikišimo, o ne perduodamų duomenų formatas. NTR sąrašo 11¹ punktas eksplicitiškai įtvirtina, kad „sistema-sistema“ tarifas taikomas nepriklausomai nuo duomenų formato – JADIS sąraše nesant priešingos taisyklės, tas pats principas taikomas tiesiogiai. Šiuo atžvilgiu apelianto pozicija byloje yra tiesiogiai prieštaringa: teisėkūros procese pats Registrų centras oficialiai nurodė, kad „teikiamų duomenų formatas nėra susietas su jų pateikimo būdu“ ir kad formato ir kainos sąsają įtvirtinantis papildymas būtų „perteklinis“. Tuo tarpu byloje laikėsi priešingos pozicijos – neva duomenų perdavimo būdas tiesiogiai priklauso nuo duomenų perdavimo formato. Apelianto nuoroda į VĮ Registrų centro interneto svetainėje paskelbtas publikacijas yra teisiškai nereikšminga, nes atsakovas neturi kompetencijos išplėsti ar susiaurinti Teisingumo ministro nustatytos kainodaros.

Teisės aktų rengimo medžiaga ir NTR sąrašo pakeitimų istorija patvirtina, kad formatas niekada nebuvo laikomas atlyginimo diferencijavimo kriterijumi. Metodikos 5 punkte, analogiškai kaip ir JADIS sąraše, neminimas joks duomenų perdavimo formatas – visų teikimo būdų kontekste kalbama apie „duomenų“ teikimą, todėl apelianto konstruojama „dokumentų“ (PDF) ir „duomenų" (XML/JSON) priešprieša neturi pagrindo. NTR sąrašo 11¹ punktas nebuvo „specialios išimties“ sukūrimas – tai egzistavusio bendro principo kodifikavimas aiškumo tikslais, ką patvirtina pats apeliantas, nurodęs tokį papildymą esant „perteklinį“. Sąnaudų skaičiavimo dokumentuose, pateiktuose Ryšių reguliavimo tarnybos, sąnaudos priskiriamos pagal duomenų pateikimo būdą, bet niekur neišskiriamos pagal formatą – žodžiai „PDF“, „XML“, „JSON“ sąnaudų dokumentuose praktiškai neminimi. Apelianto argumentas, kad analogiškos NTR sąrašo 11¹ punkto taisyklės neįtvirtinimas JADIS sąraše per argumentum a contrario (argumento iš priešingybės) patvirtina formato svarbą, yra logiškai klaidingas: išimties nebuvimas reiškia ne priešingos taisyklės galiojimą, o bendros taisyklės taikymą tiesiogiai.

Teismas tinkamai aiškino Sutartį, taikydamas CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties 12 priede buvo konkrečiai įvardyta, kad duomenų išrašas perduodamas „PDF formatu sistema-sistema būdu“ (ActionType kodai 438 ir 440) – ši formuluotė yra nedviprasmiška ir atspindi šalių tikrąją valią. Šalių elgesys patvirtina tokį aiškinimą: atsakovas nuo Sutarties sudarymo iki 2025 m. vasario 1 d. faktiškai teikė JANGIS duomenis PDF formatu taikydamas „sistema-sistema“ tarifą (0,03 Eur). Tik nuo 2024 m. balandžio mėn., nepakitus jokiam teisės aktui, apeliantas vienašališkai pakeitė savo poziciją ir tai pačiai paslaugai pradėjo taikyti 50 kartų didesnį tarifą. Bet kuriuo atveju, net jeigu Sutarties sąlygos būtų vertinamos kaip neaiškios, pagal contra proferentem taisyklę jos turi būti aiškinamos Sutarties sąlygas parengusio atsakovo nenaudai.

Apelianto nuorodos į LVAT 2026 m. sausio 7 d. sprendimą yra nepagrįstos. LVAT norminėje byloje Nr. eI-1-602/2026 tyrė tik Teisingumo ministro 2024 m. sausio 10 d. įsakymo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams pagal priėmimo tvarką ir konstatavo, kad prieštaravimo nėra; kitą norminės bylos dalį (dėl 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymo) LVAT nutraukė. Vadinasi, LVAT šių aplinkybių iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl kainodaros turinio, todėl apelianto cituojamos LVAT sprendimo formuluotės neturi prejudicinės galios ir nepatvirtina, kad Teisingumo ministras 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu nekeitė kainodaros taikymo principų. Priešingai – pats atsakovas ieškovę 2024 m. gruodžio 18 d. raštu informavo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. PDF formatu perduodamų duomenų kainos pasikeis būtent dėl 2024 m. gruodžio 9 d. JADIS sąrašo pakeitimų, tuo patvirtindamas, kad iki tol tokios taisyklės nebuvo.

Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 6 proc. metines procesines palūkanas. Nors atsakovas įprastai veikia kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta komercinio pobūdžio Sutartis dėl paslaugų teikimo už atlyginimą – atsakovas laisvai derėjosi dėl Sutarties sąlygų, teikė paslaugas rinkos sąlygomis ir veikė kaip privatus verslininkas. Todėl šalių santykiams taikytinas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. metinių procesinių palūkanų dydis, taikomas komercinių santykių atveju.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra, paminėjo, kad neturi įgaliojimų teikti pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame vertinama individuali situacija, kildinama iš ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. už ieškovei PDF formatu teiktus JANGIS duomenų išrašus turėjo būti taikomas atlyginimo dydis už duomenų teikimą „sistema–sistema“ būdu. Taigi ginčas byloje kilo dėl to, kuris atlyginimo dydis, t. y. pagal JADIS sąrašo 7.5 ar 7.6 punktą, taikomas pagal ginčo laikotarpiu galiojusias teisės aktų ir Sutarties nuostatas. Apeliantas iš esmės teigia, kad teisinis reguliavimas, jo aiškinimas, patvirtina, kad ir iki Sutarties pakeitimo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d., PDF formatu teikti išrašai buvo priskirti prie „elektroniniu būdu“ teikimo būdo ir pagal tai buvo nustatytas atlyginio dydis.

Dėl ginčo esmės

Byloje nėra ginčo, kad VĮ Registrų centro veikla, registruojant registro objektus atitinkame registre, teikiant registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis, informaciją ir dokumentus ar jų kopijas, laikoma viešojo administravimo veikla, todėl atsakovas privalo griežtai vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti, be kita ko, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis galutiniams gavėjams per ieškovės programinį įrankį pagal galutinių gavėjų užklausas Sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo užtikrinti atsakovo teikiamų duomenų perdavimo galutiniams gavėjams techninio sprendimo realizavimą, veikimą, saugą ir priežiūrą (Sutarties 4 punktas). Duomenų teikimo forma Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų išrašai ir pakeitimų sąrašai (Sutarties 5.3 punktas). Duomenys teikiami naudojant saityno paslaugą (angl. web service) RC_BROKER, PDF ir XML formatu (Sutarties 7 punktas). Pasikeitus Sutartyje nurodytų teisės aktų nuostatoms, teisės aktams netekus galios arba įsigaliojus naujiems teisės aktams, reglamentuojantiems duomenų teikimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu (Sutarties 16 punktas).

Sutarties 23 punkte nustatyta, kad duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo dydžiai už naudojimąsi teikėjo teikiamais duomenimis yra nustatyti Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ ir Atlyginimo už naudojimąsi Antstolių informacinėje sistemoje ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu 1R-278 „Dėl atlyginimo už naudojimąsi Antstolių informacinėje sistemoje ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąrašo“ bei skelbiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Gavėjas įsipareigoja apmokėti teikėjui už teikiamus duomenis Sutarties IX skyriuje nustatyta tvarka. Pasikeitus LRV nutarimui (2020 m. liepos 8 d.) ar (ir) įsakymui (JADIS sąrašui) ir nustačius naujus įkainius (ar įsigaliojus naujiems teisės aktams, reglamentuojantiems atlyginimo dydžius), gavėjas įsipareigoja mokėti teikėjui vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. už teikiamus duomenis mokėti pagal pakeistus (ar nustatytus naujus) atlyginimo dydžius.

Sutartis 2022 m. gegužės 31 d. buvo pakeista Susitarimu Nr. PS-2163 (10.46 E) „Dėl 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutarties Nr. PS-6648 (10.38E) pakeitimo“. Sutarties 12 priede „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio paslaugų teikimo sąlygos“ buvo nustatyta, kad apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašas teikiamas sistema-sistema būdu (kodai 437 ir 439) ir PDF formatu sistema-sistema būdu (kodai 438 ir 440).

Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-933/2026, 58 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021, 39 punktas; kt.). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus). Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą).

Įvertinus Sutarties turinį bei jos aktualų priedą, darytina išvada, kad Sutartimi (iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimo) nebuvo laikoma, kad PDF formatu teikiami išrašai priklauso prie elektroninio duomenų teikimo būdo. Kaip minėta, kodais 438 ir 440 pažymėtos paslaugos įvardytos kaip „duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašas .pdf formatu sistema-sistema būdu“ ir „duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašas su istorija .pdf formatu sistema-sistema būdu“. Nurodytos formuluotės apibūdino ne vien galutinio dokumento formatą – PDF, bet ir jo teikimo būdą – sistema-sistema. Sutartyje atlyginimas siejamas su teisės aktu nustatytais dydžiais, o Sutarties 12 priede konkrečiai įvardijama teikiama paslauga ir jos teikimo būdas, pagal kurį būtent teisės aktai, aktualiu laikotarpiu, ir nustatė atlyginimo dydį.

Sutartį ir jos 12 priedą parengė atsakovas, šios aplinkybės šalys neginčijo, todėl bet kokie neaiškumai vertintini atsakovo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, kaip duomenų teikimo paslaugas organizuojantis subjektas, galėjo aiškiai nurodyti, kad atitinkami PDF išrašai, nors ir perduodami per integracines sąsajas, atlyginimo taikymo požiūriu laikomi elektronine forma teikiamais išrašais. Tačiau iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. galiojusioje 12 priedo redakcijoje tokio aiškaus atribojimo nebuvo, o joje vartojama formuluotė nurodė kitą teikimo būdą (sistema-sistema), dėl ko spręstina, kad turėjo būti taikomas JADIS sąrašo 7.6 punktas, nustatantis atlygį už išrašų teikimą sistema-sistema būdu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyviai vertinant minėtas Sutarties nuostatas kartu su atlyginimo taikymo sąlygomis, protingas duomenų gavėjas turėjo pagrindą jas suprasti taip, kad už sutartyje „sistema–sistema“ būdu teikiamu įvardytą išrašą taikomas šiam būdui nustatytas atlyginimo dydis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė objektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą, kadangi kiekviena šalis skirtingai interpretuoja tiek Sutarties turinį, tiek ir teisės aktus, reglamentuojančius ginčo dalyką, bei nenustatytas bendras šalių ketinimas PDF formatu teikiamus JANGIS duomenis priskirti teikimui elektronine forma.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas iki 2025 m. vasario 1 d. už ieškovei PDF formatu „sistema–sistema“ būdu teiktus JADIS dalyvių posistemio duomenis taikė šiam būdui nustatytus tarifus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nereiškia, kad JADIS ir JANGIS paslaugoms turėjo būti taikomas vienodas konkretus atlyginimo dydis, tačiau ji reikšminga kaip papildoma aplinkybė vertinant atsakovo teiginį, kad PDF formatas savaime paneigė galimybę paslaugą laikyti teikiama „sistema–sistema“ būdu. Paminėtina, kad JADIS dalyvių posistemis ir JADIS naudos gavėjų posistemis (t. y. JANGIS) yra tos pačios (vientisos) informacinės sistemos struktūrinės dalys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo administracinė byla Nr. eI-602/2026). Tai suteikia pagrindą vertinti apeliantės veiksmų nuoseklumą vykdant Sutartį, kai duomenys teikiami PDF formatu, ką pirmosios instancijos pagrįstai išanalizavo.

Paminėtina, kad 2022 m. gegužės 31 d. buvo pakeista Susitarimu Nr. PS-2163, 23¹.2 punkte buvo nustatyta, kad JANGIS duomenys teikiami nuo 2023 m. sausio 1 d. teikiami už atlyginimą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir Sutarties 16 ir 23 punktus atsakovas galėjo taikyti nuo 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius JADIS sąrašo atlygio dydžius, tačiau jie turėjo būti taikomi neatsiejamai su tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatomis bei galiojančiais teisės aktais.

CK 6.156 straipsnio 4 dalis riboja sutarties sąlygų nustatymo laisvę imperatyviosiomis normomis, o CK 6.157 straipsnio 1 dalis draudžia susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti jų galiojimą ir taikymą. Taigi Sutarties nuostatoms negalėtų būti suteikiama JADIS sąrašui prieštaraujanti prasmė. Vis dėlto tam būtina nustatyti konkretų prieštaravimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2024 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1R-8 1.2.5 punktu Atlyginimo už naudojimąsi antstolių informacinėje sistemoje ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąrašas nuo 2024 m. balandžio 1 d. buvo papildytas IV skyriumi „Atlyginimo už naudojimąsi juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjų duomenimis dydžiai“. Šiame skyriuje įtvirtintas 7 punktas, kuriame (7.1–7.7 punktuose) nustatyti atlyginimo už naudojimąsi JADIS tvarkomais juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjų duomenimis dydžiai, juos diferencijuojant pagal duomenų turinį, apimtį (kiekį), naudojamą duomenų teikimo būdą – išrašai teikiami popieriniu, elektroniniu ir sistema-sistema būdais. Šiam ginčui aktualūs JADIS sąrašo 7.5 punktas, kuriame nustatyta, kad už JANGIS išrašų teikimą elektronine forma nustatytas 1,50 Eur, ir 7.6 punktas – už jų teikimą „sistema–sistema“ būdu – 0,03 Eur. Abu punktai apima išrašus.

Įvertinęs JADIS sąrašo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu JADIS sąrašas nustatė atlygio dydžius atsižvelgiant į duomenų teikimo būdą, tačiau ne jo formatą, kaip nepagrįstai bando įrodyti apeliantas. Pats pateikimo formatas teisės aktais nebuvo tiesiogiai diferencijuojamas iki pat 2024 m. gruodžio 10 d. JADIS sąrašo pakeitimo.

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (galiojęs ginčo aktualiu laikotarpiu) 33 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atlyginimo apskaičiavimą, patikrinimą ir tvirtinimą, o 4 dalis reikalauja atlyginimą pagrįsti sąnaudomis ir diferencijuoti pagal duomenų kiekį bei naudojamą teikimo būdą. Tačiau, nors formatas gali būti reikšmingas sąnaudoms ir teikimo būdo turiniui, visgi šios reikšmės negalima nustatyti neįvertinus viso teisinio reguliavimo bei konkretaus šalių susitarimo, kuris šiuo atveju vertintinas, kaip apibrėžiantis teikiamos paslaugos turinį ir teikimo būdą – PDF formatu sistema-sistema būdu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo lingvistiniu teisės aiškinimu. Matyti, kad sprendime įvertinti atlyginimo apskaičiavimo principai, Metodikos nuostatos, atsakovo nurodyti ankstesni teisės aktų pakeitimai, interneto svetainėje skelbti paaiškinimai, duomenų teikimo praktika ir Sutarties sąlygos. Nesutikimas su šio vertinimo rezultatu savaime nereiškia, kad sisteminis ar istorinis aiškinimo metodai nebuvo taikyti.

Metodikos (kuri galiojo tik iki 2024 m. gegužės 17 d.) 5 punkte buvo nustatyta, kad atlyginimo dydžiai yra apskaičiuojami pagal bazinius vienetus atsižvelgiant į dokumentų teikimo būdą (pateikiami elektroniniais ryšiais (peržiūra leidžiamosios kreipties būdu internetu, elektroninių ryšių tinklais, perduodant duomenis iš sistemos į sistemą kliento sukurtomis ir duomenų teikėjo pateiktomis duomenų teikimo taikomosiomis programomis ir kitais būdais) arba ne elektroniniais ryšiais (raštu ir (arba) ne elektroninių ryšių priemonėmis), kuris nurodytas teisės aktuose (registro ar valstybės informacinės sistemos atveju – jų nuostatuose). Taigi šiame punkte būtent išskirtas duomenų teikimo būdas, tačiau ne duomenų teikimo formatas. Matyti, kad dokumentų teikimas elektroniniais ryšiais apėmė ir perdavimą iš sistemos į sistemą naudojant duomenų teikimo taikomąsias programas. Joje vartojamos duomenų ir dokumentų sąvokos savaime neįtvirtino apeliantės siūlomos taisyklės, pagal kurią kiekvienas PDF išrašas, nepaisant jo sutartinio apibrėžimo, privalėjo būti apmokestinamas tik kaip elektronine forma teikiamas išrašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėjo, kad Metodikoje nebuvo daroma atskirtis tarp „elektroninio“ ir „sistema-sistema“ būdu vykdomo duomenų perdavimo.

Apeliantės nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1405 įtvirtintas reguliavimas, susijęs su Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 patvirtintais atlyginimo dydžiais, nėra savarankiškas JANGIS duomenų teikimo tarifo taikymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas NTR sąrašo nepritaikė ginčui pagal analogiją, tą konkrečiai nurodydamas, tačiau teismo išvada grindžiama JADIS sąrašu ir šalių sutartimi. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pritaikė NTR sąraše įtvirtintą specialią išimtį.

Paminėtina, kad atsakovo 2020 m. kovo 10 d. raštas Ryšių reguliavimo tarnybai ir 2020 bei 2023 metais interneto svetainėje skelbti paaiškinimai nėra teisės aktai, jais nepakeičiamas teisinis reglamentavimas ir jų paskelbimas savaime nepakeičia šalių sudarytos Sutarties nuostatų. Todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, šie duomenys vertintini kartu su susitarimo tekstu ir vykdymo aplinkybėmis. Be to, vertinant apelianto argumentus su minėtais įrodymais, pažymėtina, kad atsakovas vėliau, t. y. po 2020 m. kovo 10 d. rašto Ryšių reguliavimo tarnybai ir 2020 metais skelbto išaiškinimo, parengtame Sutarties 12 priede PDF išrašų teikimą, visgi, tiesiogiai susiejo su „sistema–sistema“ būdu.

Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. – teisiniame reguliavime nebuvo tiesiogiai įtvirtintas duomenų apmokestinimo diferencijavimas pagal jų teikimo formatą. Tokio atskyrimo nenumatė ir tuo laikotarpiu galiojusi Sutarties redakcija, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad JANGIS duomenys PDF formatu teikiami „sistema–sistema“ būdu. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl netinkamo Sutarties turinio vertinimo ir teisės aktų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-602/2026. Matyti, kad sprendime LVAT išaiškino, kad teisingumo ministro 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-333 atlyginimo už JANGIS duomenų teikimą dydžiai ar jų kainodara nebuvo keičiami. JADIS sąrašo 4¹ ir 4² punktuose paaiškinti jau nustatytų atlyginimo dydžių taikymo atvejai. Tačiau šioje dalyje dėl šio įsakymo nutraukta nesant pareiškėjo nurodyto tyrimo dalyko. Taigi apeliacinės instancijos teismas į šias išvadas atsižvelgia ir nesiremia prielaida, kad 2024 m. gruodžio 9 d. buvo nustatyti nauji tarifai. Visgi apeliantas nepagrįstai LVAT sprendimui suteikia reikšmę, tarsi jis būtų nustatęs konkretų tarifą visiems pagal šalių Sutarties ankstesnę redakciją pateiktiems išrašams. Pažymėtina, kad atsakovo sutartinių prievolių vykdymo vertinimas priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Minimoje LVAT byloje nebuvo išspręstas šalių sutarties 12 priedo aiškinimo ir atsakovo sutartinės atsakomybės už iki šio priedo pakeitimo išrašytas sąskaitas klausimas, o tarifų nustatymo procedūros teisėtumas ir vėlesnių bendrųjų nuostatų paaiškinamasis pobūdis savaime nepatvirtina kiekvieno ankstesnio tarifo taikymo pagal konkrečią sutartį teisėtumo.

Pažymėtina, kad nors 2024 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties pakeitimu nebuvo pakeisti už paslaugas taikytinų kainų dydžiai, tačiau pakeista sutartinių paslaugų apibrėžtis, ir tokios apibrėžties pakeitimo reikšmė taikant jau galiojančius tarifus. Sutiktina, kad paslaugų techninis teikimo procesas ar teisės aktu patvirtinti tarifai vien dėl paslaugų patikslinimo nebūtinai pasikeitė, tačiau tai nereiškia, kad ankstesnėje sutarties redakcijoje tiesiogiai įrašytas PDF išrašo teikimas „sistema–sistema“ būdu neturėjo teisinės reikšmės. Sutarties 14 punktu suteikta teisė keisti priedą nepagrindžia naujos jo redakcijos taikymo iki pakeitimo susiklosčiusiems sutartiniams santykiams. Vien teisė pakeisti priedą nesuteikia pagrindo laikyti, kad vėlesnis patikslinimas savaime panaikino ankstesnės sąlygos padarinius. Ankstesnio sutarties vykdymo teisėtumas vertinamas pagal tuo metu galiojusias sąlygas ir taikytiną reguliavimą. Taigi, Sutarties pakeitimo teisėtumas savaime nepatvirtina iki jo vykdyto paslaugų apmokestinimo teisėtumo. Kadangi iki pakeitimo suteiktoms paslaugoms tarifai turėjo būti taikomi atsižvelgiant į tuo metu galiojusias Sutarties sąlygas, įskaitant paslaugų apibrėžtį, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tarifų dydžiai nepasikeitė, nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti dėl netinkamo jų taikymo atsiradusius nuostolius.

Kadangi apeliaciniu skundu nekeliami kiti argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų netinkamo taikymo, o argumentai nukreipti į taikytino tarifo, teisės aktų ir Sutarties aiškinimo klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau pasisako dėl 6 proc. procesinių metinių palūkanų taikymo, kadangi apeliantas su tokia palūkanų norma nesutinka.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras penkių procentų dydis, o šio straipsnio 2 dalyje šešių procentų dydis nustatytas tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio dydžio. Todėl palūkanų normai parinkti būtinas atskiras ginčo santykio ir jo dalyvių vertinimas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas 5 proc. procesinių palūkanų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, darytina išvada, kad teisiniuose santykiuose, kuriuose viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos didesnės palūkanos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įmonės tikslas siejamas su viešųjų interesų tenkinimu, o 4 dalyje nustatyta, kad ji yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. CK 2.34 straipsnio 2 dalyje valstybės įmonės taip pat tiesiogiai nurodytos tarp viešųjų juridinių asmenų. Tokį atsakovo statusą įtvirtina ir ginčo laikotarpiu galiojusių Registrų centro įstatų 1 punktas. Todėl sutarties sudarymas ar atlyginimo už paslaugas gavimas savaime nesudaro pagrindo atsakovą priskirti privatiesiems juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei teikė duomenų apie naudos gavėjus išrašus iš jos tvarkomo JADIS naudos gavėjų posistemio. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas teisės aktuose nustatytų dokumentų su valstybės registruose ar informacinėse sistemose turima informacija išdavimą priskiria administracinėms paslaugoms. VĮ Registrų centro įstatų 8 punkte numatytas administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas bei valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkymas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (be kita ko), VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-977-442/2019 28 punktą; 2020 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 75 punktą, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024).

Įstatų 10 punkte atsakovui suteikta galimybė vykdyti komercinę veiklą savaime nepatvirtina, kad konkretus JANGIS išrašų teikimas laikytinas atskira privataus verslo veikla. Šiuo atveju vertintina paslaugos funkcija, jos teisinis pagrindas ir atsakovo statusas. Sutartimi nustatytos duomenų teikimo, naudojimo ir atsiskaitymo sąlygos nepanaikina teisės aktais atsakovo teikiamų paslaugų administracinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo atsakovą šiuose santykiuose laikyti privačiu verslininku. Paminėtina, kad komercine veikla galėtų būti laikoma tokia veikla, kurioje atsakovas veikia laisvoje rinkoje su kitais privataus verslo subjektais, tačiau šiuo atveju atsakovo veikla, teikiant JANGIS duomenis, griežtai reguliuojama teisės aktais, tarp kurių ir JADIS sąrašas, nustatantis paslaugų atlygintinio dydžius, t. y. kainos nėra nustatytos laisvo verslo subjektų derybų rezultatais.

Apibendrinant 37-41 punktuose nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo paslaugų pobūdį bei atsakovo statusą ir dėl to nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 procentų procesinių palūkanų normą. Ginčo atveju procesinės palūkanos už priteistą 52 130,61 Eur sumą skaičiuotinos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, taikant 5 procentų dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų patikslintina, 6 procentų metines procesines palūkanas sumažinant iki 5 procentų.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės permokėtos sumos už atsakovo teiktus JANGIS duomenis, tačiau nepagrįstai sprendė, kad atsakovui taikytinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (52 130,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Nors apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų, sumažindamas jų normą nuo 6 iki 5 procentų, sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas. Kadangi reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis iš pagrindinio piniginio reikalavimo, šiuo atveju palūkanų normos pakeitimas nekeičia pagrindinių ieškinio reikalavimų patenkinimo apimties ir patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijos, pagal kurią buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad tikslinama skundžiamo sprendimo dalis tik dėl procesinių palūkanų dydžio, o sprendimo dalis, kuriuo patenkinti ieškovės materialieji reikalavimai paliekama nepakeista, laikytina, kad apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės nėra tenkinamas, todėl atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos nėra atlyginamos, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, atlyginimą.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 4 473,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą.

Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teisinės paslaugos ieškovei suteiktos 2026 m. birželio mėnesį, todėl užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 526,80 Eur, atitinkamai maksimalus dydis yra 3 284,84 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi prašomas priteisti dydis (4 473,60 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, priteisiant 3 284,84 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo – nurodant, kad iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (52 130,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ondato“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.