- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1861-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27972-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- SUINT, akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- PAREISK
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUINT atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PAREISK pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys SUINT ir akcinė bendrovė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas PAREISK kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti palikimo, atsiradusio po L. S. (duomenys neskelbtini), priėmimo terminą. Anot pareiškėjo, jis negyveno kartu su sutuoktine L. S. iki jos mirties ir dėl savo senyvo amžiaus, sveikatos būklės, teisinio neišprusimo bei susidėjusių aplinkybių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjui terminą priimti palikimą, atsiradusį po L. S. mirties. Teismas, be kita ko, nurodė, kad L. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo sutuoktinė. Teismas nenustatė, kad kurie nors kiti asmenys pretenduotų į L. S. palikimą. Pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jis yra senyvo amžiaus ir nežinojo, kaip reikia priimti palikimą.
Suinteresuotas asmuo SUINT 2025 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti SUINT kaip suinteresuotą asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo prašymą. Anot suinteresuoto asmens, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta neįvertinus to, kad SUINT dar 2025 m. spalio 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti jam praleistą palikimo priėmimo terminą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sąmoningai nutylėjo aplinkybes, jog jis ne tik atsisakė palaidoti savo sutuoktinę L. S., bet ir nedalyvavo jos laidotuvėse. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jis per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo prašymą buvo atsisakyta užregistruoti, nes nebuvo pateikta jo ir palikėjos giminystės ryšį patvirtinančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą byloje ir įtraukti į bylą suinteresuotą asmenį V. V..
Bylos pakartotinio nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas nurodė, kad atsisakydamas palaidoti palikėją (dėl lėšų trūkumo), jis neatsisakė palikimo. Jis pradiniame pareiškime jau buvo nurodęs savo sunkią sveikatos būklę (nuo 2022 metų demencija, regos sutrikimai), kaip priežastį, dėl kurios praleistas palikimo priėmimo terminas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUINT prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjo teisinis neišprusimas nevertintinas kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti, juolab kad 2010 metais pareiškėjas priėmė kito asmens palikimą, t. y. žino tvarką kaip turi būti priimamas palikimas. Be to, pareiškėjas neįrodė savo sunkios sveikatos būklės, jis nepripažintas neveiksniu, pats kreipėsi pagalbos į globos namų administraciją.
Suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ papildomų prašymų, argumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens 1 837 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sutiko su suinteresuoto asmens SUINT argumentais, kad jis iki 2025 m. lapkričio 6 d. teismo nutarties priėmimo buvo ėmęsis aktyvių veiksmų L. S. palikimui priimti ir kad 2025 m. lapkričio 6 d. nutartyje konstatuojant, jog nenustatyta, kad „kurie nors kiti asmenys pretenduotų į L. S. palikimą“, buvo iš esmės pasisakyta ir dėl suinteresuoto asmens SUINT teisių ir pareigų, t. y. iš esmės konstatuota, kad SUINT neįgyvendino (nesiekė įgyvendinti) savo teisės priimti L. S. palikimo.
Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad apie savo (sunkią) sveikatos būklę, kaip priežastį, dėl kurios praleistas palikimo priėmimo terminas turėtų būti atnaujinamas, pareiškėjas šioje byloje jau buvo nurodęs ir savo pradiniame pareiškime. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar iki L. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjui jau buvo diagnozuota nepatikslinta demencija ir organizmo funkcijų sutrikimai, nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Pareiškėjui (taip pat dar iki L. S. mirties) jau diagnozuotos, be kita ko: nepatikslinta kraujagyslinė demencija; nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; senatvinė prasidedanti katarakta; antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų; vienos akies aklumas; progresuojanti kraujagyslinė leukoencefalopatija; stuburo stenozė; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; nuo 2024 m. sausio 30 d. nustatytas neterminuotai 30 procentų dalyvumo lygis. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad palikimo priėmimo terminas galėjo būti praleistas ir dėl pareiškėjo sunkios sveikatos būklės, kuri galėjo sutrukdyti pareiškėjui tinkamai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes ir laiku imtis būtinų teisinių veiksmų palikimui priimti. Suinteresuoto asmens SUINT ankstesnis kreipimasis į notarą ir teismą dėl L. S. palikimo priėmimo (termino šiam palikimui priimti atnaujinimo) savaime negali paneigti galimybės atnaujinti palikimo priėmimo terminą pareiškėjui, kuris šį terminą praleido (ir) dėl sunkios sveikatos būklės. Įpėdinio teisių į palikimą įstatymai nesieja su įpėdinio ir palikėjo tarpusavio santykiais, šių santykių glaudumu ar konfliktiškumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo ir priteisti apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjui diagnozuotos ligos sunkumą ir jos įtaką pareiškėjo gebėjimui priimti kasdienius sprendimus ir orientuotis teisiniuose santykiuose. Taip pat pareiškėjas turėjo pateikti gydytojo psichiatro išvadą, kurioje būtų nurodoma, kaip pareiškėjui diagnozuota liga daro įtaką jo sąmoningumui, supratimui ir suvokimui. Byloje nepateikta informacijos, kad dėl nepatikslintos kraujagyslinės demencijos pareiškėjas būtų buvęs hospitalizuotas, jam būtų taikomas gydymas ir pan. Priešingai, apeliantas nurodo, kad kraujagyslinė demencija neretai neprogresuoja arba ligonio kognityvinės funkcijos ilgainiui gali netgi pagerėti. Be to, pareiškėjas nėra ir nebuvo pripažintas neveiksniu dėl demencijos paveldėjimo santykiuose, o jo atstovas patvirtino, kad socialinės globos įstaigos vadovo vertinimu pareiškėjui diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Ligos diagnozė nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į advokatą, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teikti byloje paaiškinimus ir pan., todėl jo sveikatos būklė tiek mirusiosios mirties momentu, tiek vėliau, nebuvo tokia sunki, jog pareiškėjas negalėtų per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Teismas visiškai nevertino pareiškėjo elgesio po palikimo atsiradimo ir to, kad jis neturėjo valios priimti palikimą. Policijos pareigūnų apklausiamas pareiškėjas aiškiai suprato situaciją ir nurodė, jog nuo 2018 m. nebegyveno ir nepalaikė jokių ryšių su mirusiąją bei kad mirusiosios laidojimu neapsiims, tą tegu daro kiti, mirusiosios giminės. Pareiškėjui žinomos visos paveldėjimo procedūros, kadangi jis dar 2010 m. liepos 26 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 3592 paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kas reiškia, kad jis žinojo, suprato ir galėjo priimti palikimą. Aktyvių veiksmų pareiškėjas pradėjo imtis tik tada, kai pats apeliantas pradėjo rinkti duomenis palikimui priimti, todėl termino praleidimas nulemtas paties pareiškėjo nerūpestingumo, o jo siekis prisidengti sveikatos būkle visiškai neatitinka teisingo, sąžiningo ir atsakingo asmens elgesio standartų bei prieštarauja civilinių teisinių santykių principams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas PAREISK pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir išsamiai dėl jos pasisakė nutartyje. Byloje buvo pateikti institucijų sprendimai dėl pareiškėjo negalios, dalyvumo lygio ir individualios pagalbos poreikio, kurių turinio apeliantas neginčijo. Pareiškėjui progresuoja lėtinė galvos smegenų išemija, o dalyvumo lygis nustatytas neterminuotai. Tai reiškia, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra ne gerėjanti, o kaip tik progresuojanti. Tam, kad asmuo galėtų remtis sunkia sveikatos būkle kaip priežastimi, kuri pripažintina svarbia sprendžiant dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nėra būtina apriboti ar įrodinėti esant pagrindui apriboti asmens veiksnumą. Pareiškėjo dalyvavimas šioje civilinėje byloje nebuvo pripažintas būtinu, todėl pareiškėjo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje visiškai atitiko CPK nuostatas. Pareiškėjas turėjo valią ir siekė priimti L. S. palikimą ir tokios teisės niekada neatsisakė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai: kad jis yra garbaus amžiaus, sergantis žmogus, neturi lėšų, todėl palikėjos laidojimu neapsiims. Palikėja iki savo mirties su pareiškėju sudarytos santuokos nenutraukė, o taip pat nebuvo sudariusi testamento dėl jai priklausančio turto ar jo dalies, todėl pareiškėjas yra teisėtas įpėdinis. Apeliantas turi teisę reikalauti iš pareiškėjo, kuris priėmė palikėjos L. S. palikimą, palikėjos laidojimo išlaidų atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad palikėjos palaidojimas sukūrė apeliantui teisę paveldėti palikėjos palikimą ar atitinkamai paneigia pareiškėjo teisę į palikėjos palikimą dėl to, kad pareiškėjas nepalaidojo palikėjos. Apeliantas (ar su juo susiję asmenys) bandė neteisėtai paveikti pareiškėją ir atgrasinti jį nuo savo teisių įgyvendinimo.
Suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad AB „Turto bankas“ buvo pradėjusi rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio asmens L. S. turtą, tačiau į notarą suinteresuotas asmuo nebuvo kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Šiuo atveju akivaizdu, jog palikėja turi įpėdinių, kurie paveldės jos turtą, AB „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis palikta nepakeista, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, nepriėmus palikimo per įstatyme nustatytą terminą, teismas jį gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 yra nurodęs, kad paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimas galimas tik tuomet, kai egzistuoja svarbios ir objektyvios priežastys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog svarbiomis priežastimis laikomos tik tos, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar elgesio ir yra susijusios su objektyviomis aplinkybėmis (pvz., liga, force majeure aplinkybės). Spręsdami klausimą, ar įpėdiniui priimti palikimą sutrukdė svarbios priežastys, teismai turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – jo sveikatos būklės, todėl atnaujino pareiškėjui terminą priimti palikimą, atsiradusį po L. S. mirties. Suinteresuotam asmeniui kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį paliko nepakeistą
Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjui diagnozuotos ligos sunkumą ir jos įtaką pareiškėjo gebėjimui priimti kasdienius sprendimus ir orientuotis teisiniuose santykiuose. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę. Iš pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2022 m. vasario 8 d. sprendimo matyti, kad dar iki L. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjui jau buvo diagnozuota nepatikslinta demencija ir organizmo funkcijų sutrikimai, nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Iš byloje esančio Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 5 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjui dar iki L. S. mirties diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija; nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; senatvinė prasidedanti katarakta; antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų; vienos akies aklumas; progresuojanti kraujagyslinė leukoencefalopatija; stuburo stenozė; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; nuo 2024 m. sausio 30 d. nustatytas neterminuotai 30 procentų dalyvumo lygis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo ligų ir sveikatos sutrikimų visuma (ypač kraujagyslinė demencija, kuriai būdingi atminties, mąstymo, elgesio, kalbos sutrikimai, kurie gali turėti tiesioginės įtakos asmens veiksmams, elgesiui, gebėjimams priimti valinius sprendimus) patvirtina, jog palikimo priėmimo terminas galėjo būti praleistas ir dėl pareiškėjo sunkios sveikatos būklės. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad į bylą nėra pateikta psichiatro išvada, pareiškėjas nėra pripažintas neveiksnus, tačiau tokie jo teiginiai vertinami kritiškai – pareiškėjas byloje ir neįrodinėja, kad būtų neveiksnus ar negebėtų suprasti savo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jo amžius, ligų ir sveikatos sutrikimų visuma, teisinis neišprusimas galėjo lemti tai, kad jis laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog nustatytu terminu nesikreipiant dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai ar aplaidžiai.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas nuo 2018 m. negyveno su sutuoktine, atsisakė ją laidoti ir tuo išreiškė pasyvų atsisakymą nuo palikimo. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teisėms į L. S. palikimą neturi įtakos aplinkybės kas organizavo laidotuves ar kokie buvo šalių tarpusavio santykiai. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra), todėl pareiškėjas, būdamas mirusiosios sutuoktinis, turi teisę priimti palikimą. Pareiškėjo paaiškinimas, kad sutuoktinės laidojimu jis neapsiėmė dėl lėšų trūkumo ir sunkios sveikatos, nepaneigia jo, kaip sutuoktinio, teisės į palikimą ir negali būti prilygintas valingam atsisakymui nuo palikimo. Pareiškėjo pasyvumą nustatyto 3 mėnesių termino metu lėmė ne sąmoningas pasirinkimas atsisakyti palikimo, o objektyvios priežastys – senyvas amžius ir ligų bei sveikatos sutrikimų visuma.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį nėra, dėl ko atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti, priteisiant jam iš suinteresuoto asmens SUINT 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens SUINT atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui PAREISK, a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens SUINT, a. k. (duomenys neskelbtini) 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.