Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė Gintarė Bandžienė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Gintarės Bandžienės (toliau – ir antstolė) 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą Nr. S-26-185-14548; panaikinti 2026 m. balandžio 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-185-122294; alternatyviai sumažinti vykdymo išlaidas iki minimalių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir dėl to antstolei teikė 2026 m. gegužės 8 d. skundą, kurį išnagrinėjusi antstolė priėmė 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą ir nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo patvarkymo įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti. Taigi, antstolė iš esmės pareiškėjos 2026 m. gegužės 8 d. skundo nėra išnagrinėjusi ir atitinkamai, jeigu skundas būtų netenkintas, nėra jo perdavusi nagrinėti Telšių apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė bylų kategorijai (skundų dėl antstolio veiksmų) įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsakė priimti.

panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį;

priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti teisme;

pripažinti, kad išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka buvo įvykdyta;

įvertinti antstolės veiksmus kaip nepagrįstai vilkinančius procesą.

pareiškėja pateikė skundą antstolei, taigi įvykdė įstatymo reikalavimą. Įstatymas nenumato, kad asmuo turi laukti neribotą laiką, kol antstolis nuspręs nagrinėti skundą;

antstolė piktnaudžiavo procedūra. Antstolė panaudojo trūkumų šalinimo institutą ne siekiant ištaisyti formalius trūkumus, o siekiant išvengti skundo nagrinėjimo ir perdavimo teismui;

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formalizavo procesą. Teismas neįvertino realios situacijas, ignoravo, kad skundas faktiškai „užblokuotas“ bei formaliai pritaikė Lietuvos CPK 137 straipsnį;

net ir esant neaiškumams dėl procedūros, teismas turėjo vertinti materialią situaciją, o ne formalią schemą, turėjo užtikrinti teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) 2026 m. balandžio 27 d. patvarkymą dėl gauto prašymo; 2) pareiškėjos 2026 m. gegužės 8 d. skundo dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas kopiją ir šio skundo pateikimo patvirtinimą; 3) antstolės 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą; 4) pareiškėjos 2026 m. gegužės 21 d. skundą dėl antstolės 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymo; 5) Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį; 6) aiškinamąjį raštą; 7) dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už advokato suteiktas paslaugas; 8) banko išrašus; 9) paklausimus notarui ir Nacionalinei žemės tarnybai bei gautą atsakymą; 10) konsolidacijos sutartį.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų jau buvo pateikti byloje, o kiti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, minėti nauji įrodymai nepriimtini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, tai yra nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

Pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Be kitų, įstatyme antstolio patvarkymui keliamų turinio ir formos reikalavimų, patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodomas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka (CPK 613 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (patvarkymus) CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad CPK 510 straipsnio 2 – 3 dalyse yra nustatyta privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pirmiausia paduodamas antstoliui. Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir dėl to antstolei pateikė 2026 m. gegužės 8 d. skundą. Antstolė, susipažinusi su pateiktu skundu, 2026 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl gauto skundo, kuriuo patvarkė papildomai išaiškinti pareiškėjai vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nustatyti jai 7 dienų terminą nuo patvarkymo įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pasirašytą skundą dėl antstolės veiksmų. Tame pačiame patvarkyme pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Nesutikdama su šiuo antstolės patvarkymu, pareiškėja tiesiogiai kreipėsi į teismą, nurodydama, kad antstolė nepagrįstai konstatavo, jog jos skundas nepasirašytas, kad patvarkymas yra nemotyvuotas, nes jame nepateiktas konkretus skundo argumentų vertinimas ir neįvertintas vykdymo išlaidų proporcingumas, būtinumas bei pagrįstumas. Pareiškėja taip pat išdėstė argumentus dėl, jos vertinimu, nepagrįstai apskaičiuotų vykdymo išlaidų.

Pažymėtina, kad pareiškėjos 2026 m. gegužės 8 d. skundas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo iš esmės nebuvo išnagrinėtas, nes antstolė, patikrinusi pateiktą procesinį dokumentą, nustatė jo trūkumus ir 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymu nustatė terminą jiems pašalinti. Taigi antstolė nebuvo priėmusi sprendimo dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pagrįstumo, t. y. klausimas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo nebuvo išspręstas iš esmės. Pareiškėjos tiesioginis kreipimasis į teismą šiuo atveju susijęs būtent su antstolės nustatytais skundo trūkumais ir jos nesutikimu su reikalavimu juos pašalinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymu ir jame nustatytais skundo trūkumais, turėjo teisę pateikti antstolei atitinkamus paaiškinimus, pagrįsti savo poziciją dėl nustatytų trūkumų arba juos pašalinti per antstolės nustatytą terminą. Būtent antstolei, kaip subjektui, kuriam pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį pirmiausia turi būti pateikiamas skundas dėl jos veiksmų, turėjo būti sudaryta galimybė įvertinti pareiškėjos argumentus dėl nustatytų trūkumų ir spręsti dėl tolesnio skundo nagrinėjimo. Pažymėtina, kad vien nesutikimas su antstolės nustatytais procesinio dokumento trūkumais savaime nesuteikia pareiškėjai teisės nesilaikyti įstatyme nustatytos išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos ir šiuos nesutikimo argumentus pirmiausia pateikti tiesiogiai teismui.

Kaip ir minėta, CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti asmeniui tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, siejama su konkrečiomis įstatyme nustatytomis sąlygomis, t. y. kai antstolis per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba, visiškai ar iš dalies jo nepatenkinęs, neperduoda skundo ir vykdomosios bylos teismui. Tokiu atveju asmuo turi teisę teismui pateikti skundą dėl antstolio neveikimo ir kartu pateikti neišnagrinėtą arba teismui neperduotą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

Taigi įstatymų leidėjas suteikė asmeniui teisę tiesiogiai kreiptis į teismą tuo atveju, kai antstolis, gavęs skundą ir turėdamas pareigą jį išnagrinėti, per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdo. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip suteikianti galimybę apeiti privalomą išankstinę skundo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai skundo nagrinėjimas dar nėra pradėtas iš esmės dėl antstolio nustatytų ir per nustatytą terminą nepašalintų procesinio dokumento trūkumų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per antstolės 2026 m. gegužės 20 d. patvarkyme nustatytą 7 dienų terminą būtų pašalinusi nurodytus skundo trūkumus. Taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji nustatyta tvarka būtų pateikusi antstolei argumentuotus paaiškinimus dėl trūkumų pašalinimo arba būtų atlikusi kitus veiksmus, kuriais antstolei būtų sudaryta galimybė spręsti dėl skundo priėmimo ir nagrinėjimo. Priešingai, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolės reikalavimu pašalinti skundo trūkumus, pasirinko tiesiogiai kreiptis į teismą, jame išdėstydama tiek argumentus dėl patvarkymo teisėtumo, tiek nesutikimą su vykdymo išlaidų apskaičiavimu.

Pažymėtina ir tai, kad antstolė 2026 m. gegužės 20 d. patvarkyme aiškiai nurodė pareiškėjai nustatytus skundo trūkumus, jų pašalinimo terminą ir procesines pasekmes, kylančias trūkumų nepašalinus. Todėl pareiškėja turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir veikti pagal antstolės nurodymus arba nustatyta tvarka jai pateikti argumentus dėl reikalavimo pašalinti trūkumus nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės pareiga nagrinėti skundo argumentus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo negali būti vertinama atsietai nuo pareigos užtikrinti procesinių dokumentų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams. Nenustačiusi, kad pareiškėja pašalino antstolės nurodytus skundo trūkumus, antstolė neturėjo pagrindo pereiti prie skunde išdėstytų argumentų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo nagrinėjimo iš esmės. Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjos argumentai dėl vykdymo išlaidų nebuvo įvertinti iš esmės, savaime nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumo, kai skundo nagrinėjimas iš esmės nevyko dėl nepašalintų procesinio dokumento trūkumų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant pareiškėja būtų galėjusi tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjos 2026 m. gegužės 8 d. skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, jo nagrinėjimas nebuvo užbaigtas antstolei priėmus sprendimą visiškai ar iš dalies netenkinti skundo. Priešingai, antstolė buvo nustačiusi procesinio dokumento trūkumus ir suteikusi terminą jiems pašalinti, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Todėl pareiškėjos tiesioginis kreipimasis į teismą, nepašalinus antstolės nustatytų skundo trūkumų ir nesudarius antstolei galimybės spręsti dėl skundo nagrinėjimo iš esmės, neatitinka CPK 510 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

Dėl bylos procesinės baigties

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl antstolės veiksmų, nors nebuvo pašalinusi antstolės nustatytų skundo trūkumų ir nebuvo susiklosčiusios CPK 510 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, suteikiančios teisę skundą tiesiogiai pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.