Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau ir – ieškovė) teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau ir – atsakovas) 1 594,89 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako atsakovui pareikšto ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

procesas buvo inicijuotas ieškovės valia, todėl ir su procesu susijusios išlaidos, įskaitant išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo, turėtų būti priskirtos ieškovei, o ne atsakovui. Teismas turėjo vertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškovė šioje situacijoje nesielgė tinkamai, buvo nesąžininga, reikalaudama neegzistuojančios skolos bei palūkanų;

teismas klaidingai nurodė, jog atsakovas privalo sumokėti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, dėl to, kad ieškovė atsisakė ieškinio atsakovui atsiskaičius. Atsakovas ieškovei jokių piniginių sumų nėra sumokėjęs ir jokio atsiskaitymo tarp šalių nebuvo. Priešingai, šalių susitikimo metu atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė ieškinio atsisakė todėl, jog iš tiesų skola neegzistuoja;

atsakovas antrą kartą per šiuos metus yra paduodamas į teismą dėl skolų priteisimo. Ieškovės tikslas yra kenkti ir persekioti atsakovą, o ne ginti savo pažeistas teises. Nepagrįsto ieškinio teikimas sudaro pagrindą atsakomybei kilti. Atsakovas turi gintis nuo melagingų ieškovės veiksmų, patirti materialinius nuostolius, kurie yra be jokio pagrindo, o tik dėl to, jog ieškovė reiškia niekuo nepagrįstus reikalavimus ir piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsakovui dėl susiklosčiusios situacijos kyla didelis papildomas emocinis stresas, kuris daro neigiamą poveikį jo psichologinei ir fizinei savijautai. Atsakovas yra priverstas skirti daug laiko šios situacijos sprendimui, todėl nepagrįstai gaištamas jo laikas ir energija.

ieškovė išreiškė valią atsisakyti ieškinio pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis šio procesinio veiksmo tikslas buvo operatyvus bylos užbaigimas ir 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio susigrąžinimas. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškinio atsisakyta dėl to, jog atsakovas reikalavimus patenkino po bylos iškėlimo, ieškovė pabrėžia, kad procesiniu požiūriu svarbiausia yra pati ieškinio atsisakymo pasekmė – bylos nutraukimas, o ne motyvų interpretacija;

ieškovė savo veiksmais parodė geranoriškumą, atsisakė ieškinio ir savo lėšomis padengė iš atsakovo priteistas išlaidas valstybei. Ieškovė sutinka, kad atsakovas neturėtų patirti išlaidų šioje byloje, todėl jas padengė. Tokie ieškovės veiksmai įrodo siekį netęsti galimo konflikto, todėl atsakovo skunde dėstomi teiginiai apie piktnaudžiavimą yra visiškai neatitinkantys tikrovės. Atsakovas nepatyrė jokių finansinių praradimų, todėl jo subjektyvūs išgyvenimai negali būti pagrindu baudai ieškovei taikyti. Teisinė atsakomybė (bauda už piktnaudžiavimą) negali kilti, kai asmuo veikia teisėtai ir savo veiksmais padengia kito asmens prievoles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, tai yra ieškovui atsisakius nuo ieškinio, teismui priėmus ieškinio atsisakymą bei bylą nutraukus, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė bei priteisė iš atsakovo valstybei 18,14 Eur už procesinių dokumentų siuntimą.

Atsakovas atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir neteisingai išsprendė šį klausimą. Atsakovas teigia, jog teismas turėjo vertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas: ieškovė šioje situacijoje nesielgė tinkamai, reikalaudama neegzistuojančios skolos bei palūkanų, taip pat, kad atsakovas ieškovei jokių piniginių sumų po ieškinio pateikimo ieškovei nėra sumokėjęs.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Utenos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. ieškovei išdavė teismo įsakymą dėl 1 594,89 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo. 2026 m. sausio 27 d. atsakovas teismui pateikė prieštaravimus, nurodydamas, jog skolos ieškovei neturi. Utenos apylinkės teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškiniui pareikšti. 2026 m. vasario 10 d. ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 1 594,89 Eur skolos. Utenos apylinkės teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino 2025 m. gruodžio 23 d. teismo įsakymą bei priėmė ieškovės ieškinį. 2026 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi civilinė byla nutraukta ir iš atsakovo valstybei priteistos 18,14 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovei atsisakius ieškinio dėl to, kad iškėlus bylą teisme atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus, 18,14 Eur išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo, netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė.

Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsiskaitė su ieškove. Šios aplinkybės nenurodo ir pati ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, akcentuodama, jog atsisakydama ieškinio, ieškovė išreiškė savo valią ir kad pagrindinis šio procesinio veiksmo tikslas buvo operatyvus bylos užbaigimas ir dalies sumokėto žyminio mokesčio susigrąžinimas.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta, nes ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nenurodydama konkrečių ieškinio atsisakymo priežasčių. Tokia procesinė situacija reiškia, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ne dėl atsakovo veiksmų ar jo procesinio elgesio, o dėl ieškovės sprendimo nebetęsti ginčo ir atsisakyti ieškinio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai neįvertino ieškovės procesinio elgesio. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidas turi atlyginti atsakovas, o ne ieškovė. Šiuo atveju atsakovo kaltės dėl proceso nenustatyta, taip pat nenustatyta, jog atsakovas procese savo teisėmis naudojosi nesąžiningai ir / ar jomis piktnaudžiavo. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje buvo patirtos išimtinai dėl ieškovės inicijuoto proceso ir jos procesinio elgesio, nulėmusio bylos baigtį. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis bei nenustačius atsakovo netinkamo procesinio elgesio, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog už atsakovą valstybei sumokėjo 18,14 Eur, todėl atsakovo prievolė išnyko ir apeliacinis procesas tapo betikslis.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2026 m. vasario 24 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pripažinti ieškovės atliktą 18,14 Eur mokėjimą kaip tinkamą Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties dalies dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo įvykdymą. Ieškovė pateikė 2026 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 269, kuris patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 18,14 Eur į valstybės pajamų surenkamąją sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 25 d. teisėjos rezoliucija pripažino, kad valstybei už pašto išlaidas atlyginta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė pripažino, kad šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės veiksmų – ieškovės sprendimu pradėto civilinio ginčo ir vėlesnio ieškovės sprendimo šio ginčo nebetęsti, todėl 18,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ieškovė valstybei atlygino pati. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria minėtos išlaidos yra priteistos iš atsakovo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog patirtos procesinių dokumentų išlaidos atlygintos visiškai, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo naikinama.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovas prašo skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos (1 000 Eur) skiriant atsakovo naudai.

Atsakovas nurodo, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškovės tikslas yra kenkti ir persekioti atsakovą, o ne ginti pažeistas teises. Atsakovo manymu nepagrįsto ieškinio pateikimas sudaro pagrindą ieškovės atsakomybei pagal CPK 95 straipsnį kilti.

Ieškovė teigia, kad savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, atsisakiusi ieškinio savo lėšomis padengė iš atsakovo priteistas išlaidas valstybei.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, šiuo atveju, reiškiant ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė ieškiniu siekė ne savo teisių ar teisėtų interesų gynimo, kad, teikdama ieškinį veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Pasinaudojimu teise kreiptis į teismą su ieškiniu negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ieškovės atliktus veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti jai už tai baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo ieškovės, kaip civilinės bylos iniciatorės, procesinį elgesį, iš esmės nevertino byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priežastingumo, todėl nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog patirtos procesinių dokumentų išlaidos atlygintos visiškai – jas atlygino ieškovė. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 18,14 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo valstybei nepriteisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 18,14 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 18,14 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo valstybei nepriteisti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.