Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004-06-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus ir 2 (du) mėnesius;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (keturis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 1 370 (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt) eurų.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03890-26 pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2026-02-07 apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad KAL1 , žinodamas, jog įsiteisėjusiu 2024-04-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 281¹ str. 1 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 metams, t. y. iki 2028-03-18, taip pat 2024-12-16 būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už jos nevykdymą, KAL1 minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2026-02-07 apie 00.57 val., Minsko pl., Vilniuje, Vilniaus m. sav., pažeisdamas KET)14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija ( b.l. 12-13).

Liudytoju apklaustas LUD3 parodė, kad 2026-02-07 apie 01 val. 00 min. jam važiuojant automobiliu BMW, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), kartu važiavo žmona , kuri vairavo automobilį, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link centro pastebėjo keistai manevruojantį pilkos spalvos „VW Passat“ markės automobilį, valstybiniais numeriai (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo nesilaikydamas savo eismo juostos, vinguriavo po kelią, buvo išvažiavęs daug kartų į priešpriešinę eismo juostą, todėl jie nusprendė sustabdyti transporto priemonę ir patikrinti vairuotoją, gal jam sutriko sveikata ar neblaivus. Automobilį sustabdė Minsko pl. LUD1 išvažiavo prieš vairuotoją ir stabdė lėtai kol vairuotojas sustojo. Sustabdžius automobilį adresu Minsko pl. jis priėjo prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyras, maždaug 170 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, pliktelėjęs, apsirengęs su tamsios spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke. Daugiau be vairuotojo automobilyje niekas nesėdėjo. Bendraujant su vairuotoju, ar nuo jo alkoholio kvapas sklido, nežino, neužuodė, nerišliai bendravo, „pynėsi liežuvis“. Vairuotojas taip pat buvo išlipęs iš automobilio, kai stovėjo, jis svyravo. Pasakius, kad LUD1 paskambintų pareigūnams, nes vairuotojas yra neblaivus, šis kažkiek laiko pastovėjo, tačiau staiga nusprendė išvažiuoti, atsisėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo link centro. Jie jį sekė iki (duomenys neskelbtini)kapinių, ten jis sustojo stovėjimo aikštelėje. Kai sustojo šalia jo, vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo teigti, kad jis nevairavo, pradėjo kažkam skambinti. Po kažkiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie patikrinę asmens neblaivumą, nustatė, kad jis yra vartojęs alkoholio. Visą laiką stebėjo asmenį, jis prie akių alkoholio ar kokių nors kitų skysčių nevartojo. Policijos pareigūnams parašė paaiškinimus. Automobilyje LUD2 sėdėjo vienas. Vaizdo įrašų nedarė, automobilyje vaizdo registratoriaus neturi. LUD2 jis nepažįsta, niekados nėra jo matęs (b. l. 47-49).

Liudytoja apklausta LUD1 parodė, kad važiuojant kartu su savo vyru LUD3 iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo keistai manevruojantį pilkos spalvos „VW Passat““ po kelią, todėl kartu su LUD3 nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti ar vairuotojui viskas gerai. Kadangi vairavo ji, jį aplenkė ir pradėjo lėtai stabdyti, kad jis sustotų. Sustabdžius automobilį, adresu (duomenys neskelbtini), prie vairuotojo priėjo jos vyras, su vairuotoju pradėjo bendrauti, aiškinosi ar jam viskas gerai. Tada iš automobilio išlipo vairuotojas apie 170 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, pliktelėjęs, buvo apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke. Ji sėdėjo automobilyje, ar daugiau žmonių buvo nepastebėjo, bet be šio vyro niekas daugiau neišlipo. Kol vairuotojas stovėjo ji matė, kad jis svirduliavo, buvo keletą kartų atsisukęs į jų automobilį, tai matėsi, kad akys šiek tiek „žvairuoja“. Kai LUD3 sušuko, kad kviesti pareigūnus, vyras dar pastovėjo ir staiga įsėdo atgal į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Vyras grįžo į automobilį ir jie jį sekė toliau. Jie jį sekė iki (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, ten jis sustojo stovėjimo aikštelėje. Kai sustojo šalia jo, vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo teigti, kad jis nevairavo, pradėjo kažkam skambinti. Kam skambino, ji nežino. Po kažkiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai, patikrino vairuotoją. Visą laiką stebėjo asmenį, jis prie jos akių alkoholinių ar kokių nors kitų skysčių nevartojo. Policijos pareigūnams parašė paaiškinimus. Automobilyje sėdėjo vienas. Vaizdo įrašų nedarė, automobilyje vaizdo registratoriaus neturi. Asmens ji nepažįsta, niekados nėra jo mačiusi (b. l. 41-43). markės automobilį, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), automobilis važiavo labai įtartinai, „šlaistėsi

Liudytoju apklaustas LUD2 parodė, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), prieš maždaug dvi savaites (tikslios datos nepamena) buvo palikęs pas pažįstamą asmenį, kad šis automobilyje įrengtų LED apšvietimą. Tuo metu jis buvo blaivus. Vėliau, įvykio dieną, asmuo jam paskambino ir pranešė, kad, būdamas neblaivus buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pažymi, kad minėtas asmuo automobiliu naudojosi be jo leidimo. Prašo išduoti leidimą jam, kaip teisėtam automobilio savininkui, atsiimti priklausantį automobilį iš saugojimo aikštelės (b. l. 51-52)

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026-02-07 apie 00.57 val. patruliuojant Vilniuje kartu su vyriaus. patruliu A. Širokov iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja sustabdė a/m-lį VW, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Prieš tai blaškėsi per kelią. Laukia. Atvykus minėtu adresu nieko nerado, susiskambinus su pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai LUD1 , kuri paaiškino, kad minėtas vairuotojas iki jiems atvykus, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu sustojo prie tenai esančių kapinių, ir, kad pranešėjos vyras šio metu laiko tą vairuotoją. Atvykus į pranešėjos nurodytą vietą, pasitiko pranešėja LUD1 ir jos vyras LUD3 . Šalia stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, automobilio vairuotojas KAL1 , kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kuriam buvo nustatyta 2.43 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 2.38 prom. girtumas. Liudytojai LUD1 ir jos vyras LUD3 parašė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VW vairuotojas iš jų akiračio iki jų atvykimo dingęs nebuvo, alkoholio nevartojo. Į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjų ekipažas V1731 tolimesniam forminimui (b. l. 17).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti skambučių į BPC įrašai“:

Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92459582133, skambučio pradžia 2026-02-07 00_57_10).mp3, skambučio trukmė 01:23. Moters balsas: kokių problemų (lenkų kalba).

BPC: vienas vienas du.

Moteris: sveiki.

BPC: sveiki.

Moteris: žinote tokia situacija pavojingai vairavo manevravo vairuotojas ir pasirodo, kad jis labai labai girtas, mes jį sustabdėm.

Moteris: (duomenys neskelbtini).

Moteris klausia – (duomenys neskelbtini).

Moteris: jo, jo, jo Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini).

BPC: ant ribos rodo (duomenys neskelbtini) kaimą.

Moteris: jo jo jo link jo kaip važiuot link (duomenys neskelbtini).

Moteris klausia – kokia markė automobilio? Tuoj sekundėlę pasakysiu. Jis vos pakalba.

Moteris: ne ne, ne, neatėmėm, nes neatiduoda, bet išėjo dabar iš mašinos, Volkswagen.

Moteris: (duomenys neskelbtini).

Moteris: LUD1 .

BPC: gerai, laukit policijos.

Moteris: aha, gerai, ačiū.

BPC: viso gero.

Pokalbis vyko lietuvių kalba.

Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92459582133, skambučio pradžia 2026-02-07 01_06_37).mp3, skambučio trukmė 03:02.

BPC: signalas, vienas vienas du.

Vyras: sveiki.

BPC: labas vakaras.

Vyras: atsiprašau, skambinom dėl Minsko plento girto vairuotojo.

Vyras: taip taip jisai bėga dabar link Liepkalnio link mes važiuojam iš paskos jo, bet jisai bėga.

BPC: tai jus dabar nuo sankirtos __ Liepkalnio važiuojat paskui jį?

Vyras: taip, jisai dabar jisai dabar sukinėja link (duomenys neskelbtini), jeigu važiuojant.

BPC: pasukot į (duomenys neskelbtini), supratau, nepadėkit ragelio, minutę.

Vyras: gerai gerai.

Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas (kartojasi šešis kartus).

Policija: 191.

BPC: 121.

Policija: ai aha.

BPC: mh kalbėkit.

Policija, vyras: __ taip.

Policija: sveiki link (duomenys neskelbtini)dabar važiuojat?

Vyras: ne, važiuojam į (duomenys neskelbtini)rajonas iš Minsko plento pasukant į (duomenys neskelbtini)yra toks įvažiavimas į kalniuką toksai, tai važiuojam iš paskos VW Passato, (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas, labai girtas. Moteris sako: sustojo prie kapinių kažkokių. Vyras: sustojo prie kapinių dabar. Alio.

Vyras: dabar (duomenys neskelbtini).

Policija: mh.

Vyras: tuoj pasakysim pilną adresą. Jisai uždarė automobilį ir išėjo iš automobilio.

Moteris: jo, jo jo jo, vyras: taip.

Policija: prie (duomenys neskelbtini) kapinių šiuo metu sustojo automobilis, vairuotojas jį užrakino, galimai kažkur išėjo.

Vyras: ir išėjo, ką tik išėjo, išėjo į kapines.

Policija: į kapines išėjo.

Vyras: taip taip.

Policija: gerai, tuoj privažiuos ekipažas. Jus galėsit luktelti?

Vyras: taip, laukiam laukiam jūsų kaip tik.

Policija: gerai, gerai, būkit vietoj tada tuoj neužilgo privažiuos, jau prie Lingės degalinės mūsiškiai.

Vyras: gerai gerai, laukiam.

Pokalbis vyko lietuvių kalba (b. l. 27-28).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų BODY kamerų įrašai:

1. Įrašas „1 putimas (4)“. Įrašo trukmė nuo 2026-02-07 01:09:53 iki 2026-02-07 01:24:54.

Policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, privažiuoja prie kapinių, išlipa iš automobilio. Lauke stovintis vyras parodo, kur vairuotojas. Pareigūnai prieina prie vyriškio ir klausia ar vartojo alkoholį. Vyriškis atsako teigiamai. Vyras pučia į alkotesterį, jam nustatomas 2,43 prom. girtumo laipsnis.

2. Įrašas „2 putimas (4)“. Įrašo trukmė nuo 2026-02-07 01:54:54 iki 2026-02-07 01:57:38.

Tas pats vyras antrą kartą pučia į alkotesterį, jam nustatomas 2,38 prom. girtumo laipsnis (b. l. 29-30).

Iš byloje esančio 2026-02-07 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad KAL1 nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus veiksmus ir jam nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL0751, patikros sertifikatas Nr. 2430844. Iš kvitų matyti, kad KAL1 pirmuoju tikrinimu 2026-02-07 01.55 val. nustatytas 2,38 prom. girtumas, antruoju tikrinimu - 2026-02-07 01.22 val. nustatytas 2,43 prom. girtumas (b. l. 18-21).

Iš byloje esančio įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta nurodytomis koordinatėmis ir automobilis „VW Passat““. Išorėje akivaizdžių kėbulo defektų nematyti. Bandant atidaryti priekines vairuotojo duris, bandant atidaryti kairės pusės galines duris ir bagažinę, pastarosios neatsidaro. Tarp sėdynių daiktadėžėje matoma stipraus alkoholinio gėrimo butelis pavadinimu „Lithuanian Auksinė“. Atidarius galines dešinės pusės duris matoma baltos spalvos maišas ir kiti įvairūs plastmasiniai daiktai. Aplinka nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos automobilis paimtas ir išgabentas su spec. transportu į automobilių laikino saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21 ( b. l. 22-26). valstybinis numeris(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomi laukai, automobilių stovėjimo aikštelė ir joje stovintis automobilis. Apžiūrimas geltonos spalvos keturių durų sedano automobilis „VW Passat

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW Passat“ l. 36)., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), registruotas LUD2 vardu (b.

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat“,,2007 m., vertė su PVM Lietuvoje yra – 2 070 Eur (b. l. 37).

Iš byloje esančio Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus rašto matyti, kad 2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu KAL1 pripažintas kaltu pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus (b. l. 56).

Iš byloje esančio Individualaus probuojamojo (KAL1) priežiūros plano matyti, kad KAL1 baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – vairuoti transporto priemones pradžia nuo 2024-02-05, pabaiga 2028-03-18. Apie šios priemonės vykdymo tvarką bei atsakomybę už vengimą ją vykdyti KAL1 buvo supažindintas 2024-12-16 pasirašytinai (b. l. 58-62).

Iš byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad KAL1 pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį ir jam paskirta 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (keturis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „VW Passat“ l. 63-67). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-04-22 (b. l. 55)., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 1 370 (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt) eurų (b.

III.Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo KAL1 duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, liudytojų LUD3 , LUD1 parodymus, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, alkotesterio duomenis, Probacijos tarnybos pateiktą medžiagą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,38 promilės), kai nustatytas neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę bei turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti.

Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant KAL1 nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme KAL1 nurodė, kad važiavo išgėręs, kartu patvirtindamas, jog tokios teisės neturėjo, nes ji jam buvo atimta.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai ir tai, kad įvykio metu KAL1 buvo nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, parodo jo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad KAL1 veiksmai atitinka visus BK 243 straipsnyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, KAL1 būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau ankstesniais teismų nuosprendžiais nepripažintas recidyvistu. Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

Kaltinamasis administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas (b. l. 141-142), neturi galiojančių nuobaudų, nevedęs, dirba. Byloje nėra duomenų apie KAL1 gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis du kartus teistas už vairavim1 neblaiviam, nusikalstamą veiką KAL1 esant neišnykusiam teistumui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas KAL1 pripažinti recidyvistu.

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad KAL1 tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, paskyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes toliau vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, naujas analogiškas nusikalstamas padarė turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, jam buvo nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, tokiu būdu keldamas didžiulę grėsmę savo paties ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės, atitinkamai – arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą ‒ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisingos ir proporcingos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant kaltinamajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, KAL1 skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam subendrintą bausmę ‒ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎ Nagrinėjamoje byloje prokurorė pareiškime siūlė KAL1 skirtinos bausmės vykdymą atidėti. Įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirbantis, nuo pradžių kaltę pripažino visiškai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, t. y. neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam KAL1 įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė kai teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,38 promilių girtumas, kad tokie KAL1 veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą kaltinamajam uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimalų 7 (septynerius) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-04-20.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. KAL1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone VW Passat“, (duomenys neskelbtini), be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas LUD2 vardu (b. l. 36), kuris nežinojo, kad kaltinamasis juo naudosis būdamas neblaivus. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio ,,VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis , kaina Lietuvoje su PVM – 2 070 Eur (b. l. 37). Nors kaltinamasis KAL1 prašė teismo leisti konfiskuotino turto vertę mokėti išdėstytą dalimis, tačiau teismas pažymi, kad BK 74 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei BPK, nei BVK nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, KAL1 neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į baudžiamojo poveikio priemonę vykdantį antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, ir taip sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu KAL1 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Daiktiniai įrodymai: degtinės butelis, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti į PD prie LR VRM sandėlių teritoriją (sandėlis Nr. 60), adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. (b. l. 145-148), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; DVD-R laikmena, paliekama saugojimui byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

KAL1 pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti KAL1 subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti KAL1 subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti KAL1 recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metų mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026-04-20.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią KAL1 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra”, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 7 (septynis) metus, KAL1 draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš Valdemaro (Valdemar) Palionio automobilio ,,VW Passat“,(duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 070 Eur.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus: degtines butelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, DVD-R laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.