- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-3617-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03300-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 (ATS1) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
nustatyti šalių nepilnamečio VAI1 (toliau – ir nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;
priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 12 311,01 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki ieškinio pareiškimo dienos;
priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo ATS1 išlaikymą po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą;
priteisti jai iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas padavė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo 880,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir grąžino ieškovei permokėtą 106 Eur žyminį mokestį.
Vilniaus regiono apylinkės teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 1 916 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 220 Eur žyminis mokestis, 1 573 Eur išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą ir 123 Eur išlaidos už dokumentų vertimą. Atkreipė dėmesį, kad už ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis, todėl nusprendė grąžinti ieškovei permokėtą 106 Eur žyminį mokestį. Taip pat nurodė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-2025-08521, atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir pašto išlaidų) 100 proc. Tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 4 d. patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-14937 duomenimis, valstybė patyrė 777,08 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei tai, kad atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 proc., nusprendė, kad žyminis mokestis valstybei iš atsakovo nepriteistinas. Pažymėjo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. neturtinis reikalavimas – 100 proc., turtinis – 83 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 502,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atsakovo priešieškinis patenkintas apie 80 proc., todėl valstybei iš ieškovės priteistinos 621,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Bei, atsižvelgdamas į tai, ką pirmiau nurodė, nusprendė, kad atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 880,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus regiono apylinkės teisme 2026 m. birželio 26 d. gautas Tarnybos tos pačios dienos raštas Nr. (12.31 Mr)FS-908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriame šį nurodė, kad nesutinka su vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir prašo išaiškinimo. Pažymėjo, kad CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, kurį parengia Tarnyba. Teismas gali nukrypti nuo išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis), tačiau negali jų priteisti priešingai šaliai, nes pateiktoje pažymoje nurodytos išlaidos (777,08 Eur) yra valstybės ir jos turi būti priteistos valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Nurodė, kad prašo patikslinti 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš ieškovės 621,66 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė ieškovei iš atsakovo 1 502,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą nusprendė, kad, 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu netinkamai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, t. y. atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priimtinas atskiras nuo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo procesinis dokumentas – papildomas sprendimas, kuriuo valstybei iš ieškovės priteistinos 621,66 Eur bylinėjimosi išlaidos bei ieškovei iš atsakovo – 1 502,30 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Taip pat prašo priteisti jai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, papildomas sprendimas priimamas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, buvo išspręstas. Tarnybos prašymas iš esmės buvo nukreiptas ne į neišspręstą klausimą, o į jau priimto motyvuoto sprendimo dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo peržiūrėjimą, su kuriuo Tarnyba nesutiko. Toks teismo procesinio sprendimo pakeitimas galimas tik teisės aktų nustatyta apskundimo tvarka, o ne priimant papildomą sprendimą, kuris pagal CPK 277 straipsnio paskirtį negali būti naudojamas kaip alternatyvus (ir Tarnybos atveju – pavėluotas) būdas apskųsti jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimas, jo neapskundus per 30 dienų nustatytą terminą, įsiteisėjo 2026 m. birželio 26 d. Nuo šio momento jis įgijo galutinį ir neginčytiną pobūdį (res judicata). Skundžiamu papildomu sprendimu, priimtu pažeidžiant CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir neišnagrinėjus šio termino praleidimo aplinkybių, buvo iš esmės pakeista jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dalis, o tai pažeidžia bendruosius civilinio proceso teisinio apibrėžtumo ir teismo sprendimų stabilumo principus. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenimis, tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2025 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-2025-08521, be kita ko, nusprendė teikti atsakovui šioje byloje antrinę teisinę pagalbą (DOK-56899).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2026 m. balandžio 28 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-14937 nurodė, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 777,08 Eur (DOK-22944).
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo 880,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. neturtinis reikalavimas – 100 proc., turtinis – 83 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 502,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovo priešieškinis patenkintas apie 80 proc., todėl valstybei iš ieškovės priteistinos 621,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Bei, atsižvelgdamas į tai, ką pirmiau nurodė, nusprendė, kad atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 880,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas, 2026 m. birželio 26 d. gavęs Tarnybos tos pačios dienos raštą Nr. (12.31 Mr)FS-908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo ši prašė išaiškinti arba patikslinti 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą, priėmė skundžiamą papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad netinkamai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, t. y. atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priimtinas atskiras nuo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo procesinis dokumentas – papildomas sprendimas, kuriuo valstybei iš ieškovės priteistinos 621,66 Eur bylinėjimosi išlaidos bei ieškovei iš atsakovo – 1 502,30 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Apeliantė nurodo, kad toks teismo procesinio sprendimo pakeitimas galimas tik teisės aktų nustatyta apskundimo tvarka, o ne priimant papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją laiko pagrįsta.
CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jau buvo išspręstas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, negali keisti jau priimto sprendimo turinio, t. y. papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti; tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine, kasacine tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1806-241/2017; 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1879/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu iš esmės pakeitė pirmiau priimtą procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu bei tokiu būdu pažeidė CPK 276 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo Tarnybos 2026 m. birželio 26 d. raštą Nr. (12.31 Mr)FS-908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ kaip prašymą priimti papildomą sprendimą. Nepaisant jo pavadinimo ir jame suformuluotų prašymų, jo turinys, dėstant nesutikimo su atliktu vienarūšių reikalavimų įskaitymu motyvus, leidžia jį laikyti apeliaciniu skundu.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad skundžiamas papildomas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas. Nusprendus, kad Tarnybos 2026 m. birželio 26 d. raštas Nr. (12.31 Mr)FS-908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ laikytinas apeliaciniu skundu, bei įvertinus tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 310 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis), klausimas dėl Tarnybos apeliacinio skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
Ieškovės IES1 apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. papildomą sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 26 d. raštą Nr. (12.31 Mr)FS-908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ laikyti apeliaciniu skundu ir jo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui spręsti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.