- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-416-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13339-2025-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės apribojimo septyniems mėnesiams bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti A. V. padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. V. priteista 1 130 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo svetimą turtą: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2025 m. kovo 26 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje skelbimų platformoje „Marketplace“ patalpino skelbimą apie parduodamas prekes, o būtent, du vienetus jūrinių konteinerių, kurių vieneto kaina 1 000 Eur su PVM, nukentėjusiajam A. V. susisiekus dėl skelbime nurodytų parduodamų prekių, žinodamas, kad prekių neperduos, panaudojo apgaulę, nurodydamas A. V., kad prekės už nurodytą jų pardavimo kainą bus perduotos, nukentėjusiajam A. V. už jas 2025 m. balandžio 1 d. atlikus 800 Eur pavedimą iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo A. V. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą mažosios bendrijos (toliau – MB) „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu, ir 2025 m. balandžio 3 d. A. V. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavus A. V. 330 Eur grynaisiais pinigais, jis nurodytų prekių A. V. sutartu adresu nepristatė, skelbimą ištrynė, piniginių lėšų negrąžino, t. y. tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą, iš viso 1 130 Eur.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nėra sukčiavimo požymių. Pagal BK sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, reikalaujantis įrodyti, kad asmuo nuo pat pradžių turėjo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Tačiau nagrinėtinu atveju, pasak apelianto, jis jokios tyčios apgauti neturėjo. Teigia, kad tarp jo (apelianto) ir nukentėjusiojo yra kilę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, o jis, nuteistasis, neturėjo išankstinio ketinimo apgauti – priešingai, siekė įvykdyti susitarimą iki galo. Apeliantas įsitikinęs, kad tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, ignoravo apelianto duotus paaiškinimus bei aplinkybes, kurie patvirtina, kad jis (apeliantas) veikė sąžiningai, nebuvo išankstinio plano apgauti, tiesiog nepalankiai susiklostė aplinkybės. Nuosprendis grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo parodymais, kurių teismas nevertino kritiškai. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nukentėjusysis pritarė prokurorės pozicijai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės, arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.).
Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-92-648/2019).
Nuteistasis neginčija, kad jis gavo iš A. V. 1 130 Eur, tačiau jūrinio konteinerio nukentėjusiajam neperdavė ir pinigų negrąžino. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu iš esmės teigdamas, kad tyčios apgauti jis neturėjo, bei tvirtindamas, jog nagrinėjamu atveju yra susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, vertina skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas 2025 m. kovo 26 d. socialinio tinklo „Facebook“ platformoje „Marketplace“ įdėjo skelbimą apie tai, kad parduoda du jūrinius konteinerius, kurių vieneto kaina 1 000 Eur plius PVM. Nukentėjusiajam A. V. susisiekus su apeliantu per „Messenger“, vėliau bendraujant telefonu, nuteistasis nurodė, kad konteineriai netrukus bus atvežti iš Lenkijos. Su nukentėjusiuoju buvo suderinta konteinerio pristatymo vieta bei terminai, nuteistasis elektroniniu paštu atsiuntė MB „M“ rekvizitus ir savo asmens tapatybės kortelės kopiją, taip sudarydamas įspūdį, jog disponuoja parduodamu daiktu ir gali jį perduoti pirkėjui. Sutikęs iš anksto sumokėti dalį pinigų – 800 Eur, nukentėjusysis 2025 m. balandžio 1 d. į MB „M“ banko sąskaitą pervedė 800 Eur. Nuteistajam 2025 m. balandžio 3 d. paskambinus nukentėjusiajam bei pažadėjus, kad konteinerį atveš kitą dieną (2025 m. balandžio 4 d.), taip pat šiek tiek (80 Eur) sumažinus kainą ir atsisakius apmokėjimo už konteinerio atvežimą, nukentėjusysis 2025 m. balandžio 3 d., susitikimo prie Šeškinės poliklinikos metu perdavė jam dar 330 Eur grynaisiais pinigais.
Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad, atlikdamas pirmiau aptartus veiksmus, nuteistasis jūrinių konteinerių nebuvo įsigijęs, kaip nurodė, duodamas parodymus teisme, tik žodžiu buvo aptaręs pirkimą su Lenkijoje esančiu asmeniu, tačiau už prekes nesumokėjęs. Taigi, dar iki pinigų gavimo nuteistasis nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę aplinkybę, kad faktiškai neturėjo galimybės užtikrinti parduodamos prekės perdavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad šalys buvo aptarusios kainą, atsiskaitymo tvarką, savaime nepaneigia apgaulės panaudojimo, nes šie veiksmai buvo naudojami nukentėjusiojo pasitikėjimui sustiprinti. Išvadą apie apgaulės panaudojimą grindžia ir tolesnių nuteistojo veiksmų analizė.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad gavęs 800 Eur pavedimą į MB „M“ sąskaitą apeliantas netrukus pradėjo disponuoti šiomis lėšomis savo nuožiūra: 2025 m. balandžio 1 d., 12.01 val., iš sąskaitos buvo atliktas 120 Eur pavedimas M. V., vėliau atlikti 33,30 bei 28,77 Eur mokėjimai už ryšio paslaugas, o balandžio 2 ir 3 dienomis išgrynintos 35 Eur, 480 Eur, 700 Eur sumos. Be to, balandžio 4, 5 ir 16 dienomis ta pačia kortele buvo atsiskaitoma degalinėse „Circle K“. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad gautos lėšos buvo panaudotos apelianto reikmėms, o ne konteinerio įsigijimui ar grąžinimui nukentėjusiajam. Nors apeliantas teigė ketinęs grąžinti pinigus, objektyvių veiksmų, patvirtinančių realų siekį tai padaryti, byloje nenustatyta. Priešingai, vietoje pinigų grąžinimo nukentėjusiajam buvo atsiųstas tariamo mokėjimo dokumentas – 1 130 Eur pavedimo kopija iš „Monese“ sąskaitos, kurioje mokėjimo būsena buvo pažymėta kaip pavykusi („Succeeded“). Kaip teisme teigė pats nuteistasis, pavedimo jis neatliko, tik ruošėsi tai padaryti, tačiau, susirašinėjimo su nukentėjusiuoju duomenimis, pastarajam informavus, kad pinigų negavo, apeliantas tikino, kad pinigai „ilgiau eina“ ir netrukus pasieks gavėją. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai atkreipė dėmesį skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, intensyvaus bendravimo su nukentėjusiuoju metu apeliantas nurodydavo skirtingas prekės nepristatymo priežastis, žadėjo šiam grąžinti pinigus, po to, informavus, kad jeigu negrąžins pinigų ar neatveš konteinerio, nuteistasis tiesiog dingo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo veiksmus iki pinigų gavimo bei juos gavus, darė pagrįstą išvadą apie apelianto tyčią apgaule įgyti svetimą, nukentėjusiojo turtą. Neturėdamas prekės, tačiau paskelbdamas apie jos pardavimą, susirašinėjimo ir bendravimo su nukentėjusiuoju metu įgijęs pastarojo pasitikėjimą, nuteistasis nukentėjusįjį suklaidino ir apgaule įgijo svetimą turtą – 1 130 Eur, kurių grąžinti neketino. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apelianto veiksmuose nustatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Skundo argumentai nepasitvirtino.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su nuteistojo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės vien nukentėjusiojo parodymais. Kaip matyti, nors apeliantas nesutiko su pareikštu kaltinimu, jo aiškinimai dėl jūrinio konteinerio nepristatymo priežasčių bei tariamai sudarytos sutarties nuolat keitėsi. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas apelianto poziciją teisingai vertino atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą ir pagrįstai atsižvelgė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina „Facebook Messenger“ susirašinėjimas, banko sąskaitos išrašas, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pateikta išklotinė, pavedimo iš „Monese“ sąskaitos kopija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės.
Dėl bausmės
Apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-33-458/2020). Teisėjų kolegija patikrina nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo teisingumą.
Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. paskirta septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti A. V. padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (teistumas išnykęs), 2024 m. sausio 12 d., vadovaujantis BK 38 straipsniu, jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, paskirtų baudų nesumokėjęs, vykdo individualią veiklą, dirba MB „M“, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, taip pat apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė yra adekvati ir proporcinga, jos dydį nustatė mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio, paskirdamas BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose numatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija bausmės individualizavimo klaidų nenustato. Paskirta bausmė nėra per griežta, todėl jos keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pripažino, kad apeliantas tyčiniais veiksmais įgijo nukentėjusiojo turtą – 1 130 Eur bei padarė nukentėjusiajam 1 130 Eur dydžio turtinę žalą. Minėtų aplinkybių apeliantas neginčija, ginčo dėl priteistos turtinės žalos dydžio nėra, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. V. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 166,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. A. V. skundas atmetamas. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra, nuteistajam paskirta bausmė teisinga. Apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą. Antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų iš A. V. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.