Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos B. Š. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. 81-ANR_N-2-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate 2025 m. gruodžio 26 d. gautas B. Š. pareiškimas dėl 2025 m. gruodžio 22 d. apie 19.40 val. įvykusio įvykio, kurio metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. Š. galimai apgaulingai išviliojo iš jos, B. Š., pinigus įvesdama į kasos aparatą klaidingą informaciją, t. y. jai, B. Š., atsiskaitant už prekes, kurių vertė 9,95 Eur, 50 Eur dydžio kupiūra, R. Š. kasos aparate įvedė 20 Eur dydžio sumą ir pateikė 10,05 Eur dydžio grąža, tokiu būdu jai, B. Š., padarydama 30 Eur dydžio žalą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. 81-ANR_N-2-2026 (toliau – Institucijos 2026 m. sausio 2 d. nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi atmestas pareiškėjos B. Š. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. 81-ANR_N-2-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos B. Š. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartį ir grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino jos 2026 m. vasario 26 d. skunde nurodytas įvykio aplinkybes, taip pat jos ir jos atstovo E. Š. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje išdėstytus argumentus, dėl ko netenkino prašymo skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai nėra suklastoti.

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad 2025 m. gruodžio 22 d. apie 19.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje atsiskaitydama už prekes, kurių vertė buvo 9,95 Eur, (duomenys neskelbtini) R. Š. padavė 50 Eur dydžio kupiūrą, o (duomenys neskelbtini) į kasos aparatą įvedė neteisingą informaciją, jog iš pareiškėjos paėmė 20 Eur dydžio kupiūrą. (duomenys neskelbtini) R. Š. pareiškėjai pateikė 10,05 Eur dydžio grąža ir tokiu būdu pareiškėjai padarė 30 Eur dydžio žalą. Pareiškėja tiksliai pamena, kad 2025 m. gruodžio 12 d. prieš eidama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę į piniginę įsidėjo 50 Eur dydžio kupiūrą, kituose piniginės skyreliuose dar buvo dvi pinigų kupiūros po 5 Eur. Pareiškėja į parduotuvę ėjo tikslu išsikeisti 50 Eur dydžio kupiūrą į smulkesnius pinigus, todėl apsipirko už nedidelę pinigų sumą.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde pažymi, kad tuo metu, kai atsiskaitė už perkamas prekes, prie kasos už jos stovėjo dar du–trys pirkėjai, parduotuvėje buvo mažai žmonių. Pareiškėja, laikydama pinigų kupiūrą už galų abiem rankomis, padėjo ištiestą 50 Eur dydžio kupiūrą ant pinigų pateikimo stalelio ir (duomenys neskelbtini) pasakė „va, taip jums duodu“. (duomenys neskelbtini) R. Š. paėmė šią pinigų kupiūrą ir pradėjo kažką dėstyti po prekystaliu. Pareiškėjos manymu, (duomenys neskelbtini) tuo metu 50 Eur dydžio kupiūrą padėjo po prekystaliu, o iš ten paėmė 20 Eur dydžio kupiūrą ir ją demonstravo prieš kameras. (duomenys neskelbtini) pareiškėją aptarnavo ilgą laiko tarpą, nuolat pareiškėją kalbino, tokiu būdu nukreipdama pareiškėjos dėmesį. Po to (duomenys neskelbtini) padėjo grąžą, kurią pareiškėją įsidėjo į piniginę neperskaičiavusi, nes po visos dienos buvo pavargusi.

Pareiškėja kitos dienos rytą pamačiusi, kad piniginėje yra tik 10 Eur dydžio kupiūra ir centai, patikrino pasiimtą pirkimo kvitą ir pamatė, jog ten nurodyta, kad ji atsiskaitydama už pirkinius pateikė 20 Eur dydžio kupiūrą, o ne 50 Eur. Dėl šios aplinkybės 2025 m. gruodžio 23 d. apie 8.00 val. nuėjo išsiaiškinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Tą dieną ją parduotuvėje aptarnavusi (duomenys neskelbtini) R. Š. nedirbo. Pareiškėjai paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. P. parodyti vaizdo įrašą, iš kurio būtų matyti, kokią kupiūrą pareiškėja padėjo ant prekystalio atsiskaitydama už prekes, J. P. šio vaizdo įrašo neparodė, tačiau parodė kitą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad R. Š. demonstratyviai rankoje laiko 20 Eur kupiūrą. Paprašius parodyti tą vaizdo įrašo vietą, iš kurios būtų matyti, kokią pinigų kupiūrą pareiškėja padėjo ant prekystalio, (duomenys neskelbtini) J. P. pasakė, kad to daryti neturi teisės.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nevertino dviejų 2026 m. gruodžio 12 d. vaizdo įrašų pateikimo į bylos aplinkybių. Antai, policijos pareigūnai, gavę pareiškėjos pareiškimą dėl neteisėto pinigų pasisavinimo iš jos, patys nenuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir nepareikalavo parodyti vaizdo įrašų, tačiau nuotoliniu būdu paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti šiuos vaizdo įrašus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos manymu, pateikė suklastotus vaizdo įrašus. Pareiškėjos vertinimu, nei Institucija, priėmusi 2026 m. sausio 2 d. nutarimą, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo vadovautis tokiu būdu gautais vaizdo įrašais, iš kurių nematyti, nei kokios spalvos, nei kokia kupiūra atsiskaitė pareiškėja. Pareiškėja įsitikinusi, kad į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ne pareiškėjos 2026 m. gruodžio 22 d. 19.40 val. apsipirkimas, tačiau kitos dienos vaizdai, kuriuose užfiksuota pareiškėja.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad R. Š., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 22 d. apie 19.40 val. apgaulės būdu pasisavino B. Š. priklausančius 30 Eur, jų neatiduodama pareiškėjai kaip grąža iš B. Š. jai paduotų 50 Eur, todėl pradėta administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, buvo nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika dėl asmens kaltės, kaip būtino administracinio nusižengimo sudėties požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019), nurodoma, kad nesurinkus pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl R. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisena jai buvo nutraukta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos B. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pareiškėjos B. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjos B. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji 2025 m. gruodžio 22 d. 19.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje atsiskaitydama už prekes, kurių vertė buvo 9,95 Eur, ją aptarnavusiai (duomenys neskelbtini) R. Š. padavė 50 Eur dydžio kupiūrą , o (duomenys neskelbtini) į kasos aparatą įvedė, kad pareiškėja jai padavė 20 Eur dydžio kupiūrą, dėl ko jai, B. Š., atidavė 10,05 Eur dydžio grąžą, tokiu būdu padarydama 30 Eur dydžio žalą. Taigi, kaip matyti, pareiškėja kreipėsi į teisėsaugos instituciją prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną R. Š. pagal ANK 108 straipsnį.

ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, kurie taip pat buvo tirti ir vertinti tiek Institucijos, tiek ir skundžiamą nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo, daro išvadą, kad Institucija 2026 m. sausio 2 d. nutarimu pagrįstai nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių.

Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad jai 2025 m. gruodžio 22 d. apie 19.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje už pirkinius, kurių vertė buvo 9,95 Eur, atsiskaitant 50 Eur dydžio kupiūra, paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, pačios pareiškėjos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkui kartu su 2025 m. gruodžio 26 d. pareiškimu pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 22 d. kvitas, 2026 m. sausio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su R. Š..

Nors pati pareiškėja nurodo, kad apsipirkdama buvo pavargusi, dėl ko iš karto nepasitikrino jai atiduotos grąžos, tačiau šioje vietoje apygardos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 11 d.) 29 punkte nustatyta, kad vartotojas gali pareikšti pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo, jeigu pinigus arba mokėjimo kortele mokamas sumas ir grąžą tikrino nepasitraukęs nuo kasos ar prekystalio. Toks teisinis reglamentavimas veikia kaip prevencinė priemonė panašaus pobūdžio apsirikimams ar net piktnaudžiavimui ir yra privalomas vartotojams, siekiantiems apginti savo galimai pažeistas teises.

Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 22 d. kvite užfiksuotais duomenimis, taip pat su byloje esančiais vaizdo įrašais, pavadinimais „CH10-2025-12-22-19-35-33“, „CH03-2025-12-22-18-47-49“, daro išvadą, kad, priešingai, nei nurodoma pareiškėjos B. Š. apeliaciniame skunde, į bylą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai yra būtent pareiškėjos nurodomos dienos, kada, jos vertinimu, buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tokią išvadą apygardos teismui leidžia daryti tai, kad pačios pareiškėjos pateiktame kvite nurodomi pirkiniai yra užfiksuoti ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose (b. l. 39, 44–45).

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) R. Š. ir pareiškėja jos apsipirkimo metu palaiko dialogą. Pareiškėja, kairėje rankoje laikydama pilkos spalvos pinigine, dešine ranka iš jos ištraukia mėlynos spalvos 20 Eur kupiūrą, kurią viena ranka padeda ant pinigų pateikimo stalelio, ją aptarnavusi (duomenys neskelbtini) dešine ranka paima pareiškėjos padėtą kupiūrą ir, ta pačia ranka, kuria laikė paimtą pinigų kupiūrą, suvedusi informaciją apie paimtus pinigus į kasos aparatą, iš kasos paėmė grąžą, kurią atidavė pareiškėjai. Iš vaizdo įrašo matyti, (duomenys neskelbtini) R. Š. B. Š. atidavė 10 Eur dydžio kupiūrą ir 5 centų monetą. Be to, Institucijos pareigūnams telefonu susiekus su R. Š., ši patvirtino, kad pareiškėja jai pateikė 20 Eur dydžio kupiūrą, dėl ko ji jai už atidavė 10,05 Eur dydžio grąžą. R. Š. teigė, kad anksčiau su pareiškėja B. Š. yra kilę konfliktų, kadangi ši parduotuvės darbuotojams priekaištauja dėl per aukštų kainų ar kitų nuo parduotuvės darbuotojų nepriklausančių veiksmų, dėl ko ji B. Š. įsidėmėjo. R. Š. nurodė, kad žinodama konfliktišką B. Š. būdą, kelis kartus pažiūrėjo į pareiškėjos pateiktą pinigų kupiūrą ir patikrino, ar įvedė teisingą informaciją į kasos aparatą (b. l. 49).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jai kelia abejonių byloje esančių vaizdo įrašų gavimo būdas, nes galimą administracinio nusižengimo teiseną pradėję tirti pareigūnai raštu pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pateikti vaizdo įrašus, patys nenuvyko į įvykio vietą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijai pateikė suklastotus vaizdo įrašus. Apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kaip matyti, vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu Institucijos pareigūnai 2025 m. gruodžio 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo pateikti vaizdo įrašus, kartu priminė ir apie baudžiamąją atsakomybę už vaizdo įrašų nepateikimą ar jų sunaikinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnis) (b. l. 41). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateikė Institucijos prašomus vaizdo įrašus (b. l. 42–43). Taigi, kaip matyti, į bylą pateikti vaizdo įrašai buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, o, kaip jau minėta, jų patikimumu neleidžia abejoti kiti byloje surinkti įrodymai.

Apygardos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties, Institucija priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos B. Š. skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia palikti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos B. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 2, 4 dalių pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir B. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.