- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-210-574/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19607-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- V. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 51 MGL dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 20 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 66 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 44 MGL dydžio bauda.
UAB „Kesko Senukai Lietuva“ civilinis ieškinys netenkintas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat pripažinta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su G. M., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2025 m. gegužės 18 d., apie 12.29 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje Nr. 36, Vikingų g. 3A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje paėmė troškinimo keptuvę „Fiskars HF 26CM/2.8L“, vnt. kaina – 129 Eur, koštuvą „Fiskars FF 1027304“, vnt. kaina – 34,99 Eur, prieskonius „Poppamies Burgers and Ribs 200G“, vnt. kaina – 5,99 Eur, purkštuką „Fiskars CF 1065487“, vnt. kaina – 30,49 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą „Makita DDF485Z 18V“, vnt. kaina 115 Eur, grąžtų komplektą „Makita SDS-Plus E14255“, komplekto kaina – 19,99 Eur, medžių grąžtų komplektą „Bosch 4,5,6,8,10 MM“, komplekto kaina – 14,69 Eur, muilinę „Domoletti BPO-1409C“, vnt. kaina – 6,59 Eur, maišytuvą „Deante Alpinia BGA-063M Chrom“, vnt. kaina – 89 Eur, maišytuvo vamzdį „200 MM Ties F012-1 S/S“, vnt. kaina – 11,99 Eur, paimtas prekes susidėjo į atsineštą krepšį, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėję už 457,73 Eur vertės turtą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 25 d., apie 12.16 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje Nr. 9, Ukmergės g. 244, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su G. M., prekybos salėje paėmė akumuliatoriaus (3.0Ah) ir kroviklio komplektą „Makita 18V“, vnt. kaina – 129,00 Eur, akumuliatorinį tiesinį pjūklą „Makita DJR183Z 18V“, vnt. kaina – 99 Eur, dvi dviratines spynas „Abus 56342, 4 x 1100 mm, kodinė“, vnt. kaina – 22,79 Eur, pakuotę pjūklelių „Makita B-43278-2 medienai“, pakuotės kaina – 17,49 Eur, dvi pakuotes tiesinio pjovimo pjūklelių „Makita, B-05038, 5 vnt.“, pakuotės kaina – 19,99 Eur, du peilius „Gerber 216 mm. 115 g.“, vnt. kaina – 18,90 Eur, peilį „Gerber 210 mm 120 g“, vnt. kaina – 41,90 Eur, paimtas prekes susidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės nesumokėję už 410,75 Eur vertės turtą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 28 d., apie 10.38 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje Nr. 15, Lukšio g. 34, veikdamas kartu su G. M., prekybos salėje paėmė 2 pakuotes laidų jungių „Wago 2273-203, 3 x 0,5-2,5 mm2, 450 V, 25 vnt.“, pakuotės kaina – 8,99 Eur, dvi pakuotes laidų jungių „Wago 221-2411/20 2 x 0.2-4 mm2 , 450 V, 20 vnt.“, pakuotės kaina – 18,99 Eur, keturias automobilines lemputes „Osram 7506-02B 21 W 12V BA l 5S BL“, vnt. kaina – 2,59 Eur, servetėles „K2 Polo Mat Priet Skyd 24VNT“, vnt. kaina – 2,65 Eur, automobilių apmušalų valiklį „Autoland, 0,5 l“, vnt. kaina – 7,99 Eur, polirolį „Turtle Wax Green Line, 0.5 l.“, vnt. kaina – 11,99 Eur, sekatorių prasilenkiančiais ašmenimis „Fiskars Powergear l 057175“, vnt. kaina – 48,49 Eur, išmanųjį termometrą „Proflame Hyper BBQ AT1“, vnt. kaina – 79 Eur, praustuvės maišytuvą „Hansgrohe Focus 31517000, chromo“, vnt. kaina – 170 Eur, kabelį „Baseus USB TypeA M, USB TypeC M, 2m, juodas“, vnt. kaina – 12,90 Eur, paimtas prekes susidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už 399,34 Eur vertės turtą, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, iš viso padarydami UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1 267,82 Eur vertės turtinę žalą V. Š. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2025 m. birželio 15 d., apie 17.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvės „Peek&Cloppenburg“, esančios adresu Ozo g. 18, Vilniuje, prekybos centre „Ozas“, prekybos salėje, nuo parduotuvės prekių lentynos paėmė vienus „Michael Kors“ (kodas: P39C448/104) marškinėlius, kurių vertė 89,99 Eur, vienus „Hugo“ (kodas: P4CSGN7/105) marškinėlius, kurių vertė 49,99 Eur, vienus „Emporio Armani“ (kodas: P357122/223) marškinius, kurių vertė 59,99 Eur, vienus „Polo Ralph Lauren“ (kodas: P3XDB26/225) marškinius, kurių vertė 144,99 Eur, vienas „Hugo“ (kodas: P4U8IN2/105) kelnes, kurių vertė 79,99 Eur, po to nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje prekes susidėjo į rankinę, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, išėjęs iš parduotuvės, buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės 424,95 Eur vertės UAB „Peek&Cloppenburg“ priklausantį turtą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendį – nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, pripažinti mažareikšme ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimu, teisiniu įvertinimu ir bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrimu. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako kaip už baigtą nusikaltimą, tačiau bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, teigiamai charakterizuojamas, vyksta santuokos nutraukimo procesas, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko, taip pat prižiūri neįgalią motiną. Teismas nustatė dvi V. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisės doktrinoje suformuota nuostata, kad veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė ir tais atvejais, kai asmens daromas nusikaltimas nutrūksta parengiamojoje stadijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, o asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu, kadangi tokiu atveju nekyla žala teisės saugomiems gėriams, nepažeidžiami įstatymo saugomi objektai ir panašiai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pašalina galimybę vertinti antrą nusikalstamą veiką kaip padarytą esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-52-1214/2025).
Nagrinėjamu atveju dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, atsižvelgti į tai, kad reali žala nepadaryta, veika užkardyta pasikėsinimo stadijoje, asmuo gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė įmonės, kurios prekes kėsinosi pasisavinti. Pirmosios instancijos teismas deklaravo veikos pavojingumą, tačiau neatskleidė motyvų, kodėl pasikėsinimo stadijoje užkardyta veika, nepadariusi realios žalos, laikytina pasiekusia tokį pavojingumo laipsnį dėl kurio būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti 20 MGL baudą bei netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų. Faktinės aplinkybės (veikos pasikėsinimo stadija ir žalos nebuvimas), vertinant kartu su nuteistojo elgesiu po įvykio ir jo asmenybę apibūdinančiais duomenis, leidžia daryti išvadą, kad veikos pavojingumas yra mažas.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnį laikydamas, kad padarytos dvi atskiros veikos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas taikys BK 37 ir nutrauks bylą dalyje dėl pasikėsinimo pagrobti turtą, nebeliks pagrindo šioje dalyje palikti galioti bausmę ir pagrindo subendrinti bausmes BK 63 pagrindu.
Pirmosios instancijos teisme laiduotojas V. L. pateikė prašymą perduoti V. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad V. Š. yra padaręs dvi nusikalstamas veikas. Ši teismo išvada buvo galima dėl to, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nevertino kaip mažareikšmės. Prokurorė teismo procese neprieštaravo, kad V. Š. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ši pozicija buvo pagrįsta teisės doktrinos nuostatomis dėl BK 37 straipsnio taikymo, kai nusikalstama veika nutraukiama pasikėsinimo stadijoje, o BK 40 straipsnio nuostatos taikomos laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, mažareikšme bei taikys BK 37 straipsnio nuostatas, tuomet nebeliks antros nusikalstamos veikos, kurios buvimas pirmosios instancijos teismui neleido taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuosprendyje konstatavo reikšmingas apeliantą teigiamai apibūdinančias aplinkybes (neteistas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, išlaiko nepilnamečius vaikus, prižiūri neįgalią motiną, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, žala atlyginta). Šios aplinkybės rodo palankią socialinę prognozę ir mažą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo pagrįstumo ir tikslingumo. V. Š. yra dirbantis asmuo. Jo darbovietės charakterizavo jį išmintinai teigiamai. Bylos medžiagoje esančios psichologo išvados patvirtinta, jog V. Š. galimai sirgo sunkia depresija, stipriu nerimo sutrikimu, turėjo tiek nedėmesingumo, tiek hiperaktyvumo simptomus. Psichologo išvadoje nurodyta, kad daugiausia balų apibūdinant V. Š. asmenybės tipą surinko simptomai apibūdinantys šizoidinį asmenybės tipą. Atliktas tyrimas rodo, kad V. Š. buvo būsenoje, kai jo galimybė suprasti savo veiksmų pavojingumą buvo apribota. Diagnozavus sutrikimus, jam buvo taikytas psichoterapinis gydymas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu V. Š. parodė, kad jis ne tik lankėsi pas psichologą tyrimų atlikimui, bet ir gydėsi, kas leido suprasti jo nusikalstamų veikų psichologinį pagrindą ir išmokti valdyti save, kad ateityje nenusikalstų. V. Š. yra dirbantis, materialiai apsirūpinęs asmuo, todėl jo veiksmai gali būti paaiškinti tik kaip padaryti psichologinio nestabilumo būsenoje. Apibendrinant byloje surinktą V. Š. charakterizuojančią medžiagą darytina išvada, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tais atvejais, kai nėra galimybės teisinius santykius išspręsti naudojantis kitų teisės šakų normomis. V. Š. nusikalstamomis veikomis padarytą žalą yra pilnai atlyginęs. Savo veiksmų neteisėtumą yra supratęs ir ėmėsi veiksmų, kad suformuoti psichologines nuostatas, neleidžiančias nusikalsti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas yra galimas, jei teismas vieną iš veikų pripažįsta mažareikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2002). Pirmosios instancijos teismas nurodytoje nutartyje suformuotas nuostatas taikė tik iš dalies ir dėl to nesprendė klausimo dėl vienos veikos pripažinimo mažareikšme ir dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies – dėl BK 37 straipsnio taikymo ir veikos, numatytos BK 22 straipsnyje ir 178 straipsnio 5 dalyje pripažinimo mažareikšme atmesti; pakeisti nuosprendį ir V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už abiejų nusikalstamų veikų padarymą, perduodant jį V. L. atsakomybei 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui be užstato.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalyje, pripažinti mažareikšme ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; bei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu taip pat nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, mažareikšmiškumo
Pagal BK 37 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo stadiją bei į tai, jog ja nebuvo padaryta žala, gali būti pripažinta mažareikšme. Visgi, nagrinėjamu atveju taikyti V. Š. atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Š. nusikalstama veika UAB „Peek&Cloppenbur“ žalos nepadarė, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau veika negali būti laikoma mažareikšme vien dėl to, kad nebuvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju V. Š. pasikėsino pagrobti ne būtiniausias prekes. Paminėtina ir tai, jog pats V. Š. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieš nusikalstamą veiką žiūrėjo filmą kaip vyksta vagystė, ryte bei nusikalstamos veikos darymo metu per „Youtube“ žiūrėjo vaizdo įrašus, kaip nuimti ant drabužių esančius magnetus, nusikalstamos veikos padarymui panaudojo rankinėje turėtą metalinę šakutę, kuri kaip nustatyta, turėjo tik vieną iš keturių dantų, todėl abejotina, jog V. Š. galėjo ją naudoti valgymui, kaip nurodė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 157). Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog nusikalstama veika nebuvo baigta ne nuo V. Š. valios priklausančių veiksmų, o dėl to, jog išėjus iš parduotuvės, jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. Š. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažareikšmę.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal formuojamą teismų praktiką, tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010, 2K-84/2010).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-112-648/2022 suformuota teismų praktika, jog laidavimo instituto taikymas negalimas, kai asmuo padaro daugiau nei vieną nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria. Pastebėtina, jog iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta būtent iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebeliko sąlygos, jog tik pirmą kartą atitinkamas nusikalstamas veikas padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl ši aplinkybė nebegali būti kliūtis V. Š. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nustačius, jog jis atitinka ir kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 2 punktuose įtvirtintos sąlygos atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu V. Š. parodė, jog pripažįsta kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriomis yra kaltinamas bei nurodė, jog nėra dienos, kai nesigaili dėl savo poelgių (t. 2, b. l. 154-157; t. 3, b. l. 7). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. taip pat visiškai pripažino kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo bei nurodė, jog labai gailisi dėl savo poelgio (t. 2, b. l. 67-68). UAB „Kesko Senukai Lietuva“ byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 399,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136-137). Dėl nusikalstamos veikos 2025 m. gegužės 18 d. epizodo G. M. visiškai atlygino UAB „Kesko Senukai Lietuva“ padarytą žalą (t. 2, b. l. 102, 103). V. Š. pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, jog 2025 gegužės 25 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. nusikalstamomis veikomis UAB „Kesko Senukai Lietuva“ padaryta žala taip pat yra atlyginta (t. 2, b. l. 104-105, 106, 107). UAB „Peek&Cloppenbur” nurodė, jog žala nebuvo padaryta, reikšti civilinį ieškinį atsisakė (t. 1, b. l. 38). Taigi kaip matyti iš aptartį duomenų, nusikalstamomis veikomis padaryta žala yra visiškai atlyginta.
BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 11), baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 8-10). Vertinant V. Š. asmenybę, taip pat atsižvelgtina į tai, jog V. Š. dirba (t. 2, b. l. 7), turi nepilnamečių vaikų, kuriems teikia išlaikymą, darbovietėse charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 2, b. l. 168, 169), prižiūri neįgalią motiną (t. 2, b. l. 167). Be kita ko, atsižvelgtina ir į V. Š. gydytojo psichologo M. Šulčio pateiktą išvadą, jog nusikalstamų veikų padarymo metu V. Š. buvo sunkioje emocinėje būklėje dėl patiriamų išgyvenimų sukelto stipraus afekto, kuris iškreipė situacijos suvokimą ir privertė elgtis neadekvačiai. Ši išvada paremta į bylą pateiktais V. Š. medicininiais dokumentais apie jo psichologinę būseną, apie tai yra pateikti išsamūs duomenys (t. 2, b. l. 175-176). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, jog V. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo patikimumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019).
Nagrinėjamu atveju už V. Š. laiduoti sutinka su draugas V. L., kuris 2025 m. spalio 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (t. 2, b. l. 165-166). Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. L. nurodė, jog su V. Š. bendrauja nuo vaikystės, V. Š. yra jo sūnaus krikštatėvis. Apie įvykį V. Š. papasakojo kuomet pastarąjį iškvietė policija. Jo pasiūlymu V. Š. pradėjo lankytis pas psichologą. Su V. Š. dažnai bendrauja telefonu, susitinka, kartu praleidžia savaitgalius, šventes, važinėja motociklais. Jis V. Š. yra autoritetas, V. Š. dažnai skambina pasitarti (t. 2, b. l. 157-159). Iš 2025 m. lapkričio 28 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog V. L. neteistas (t. 3, b. l. 25), administracine tvarka baustas, daugiausiai už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 27-32), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.
Teismas, įvertinęs prašymo dėl laidavimo taikymo turinį, laiduotoju prašomą skirti asmenį charakterizuojančius duomenis, turimą išsilavinimą, veiklos pobūdį, konstatuoja, jog šių reikšmingų duomenų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog V. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kurio asmeninės savybės, darbiniai ir tarpusavio santykiai leis pastarajam daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas V. Š. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti V. Š. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. L. atsakomybei.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas V. Š. atžvilgiu bus optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos.
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibūdinančius kaltinamojo V. Š. asmenybę, laiduotojo V. L. veiklos pobūdį ir asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas be užstato.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalis, kuriomis: V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, dėl paskirtų bausmių ir jų subendrinimo, bei BK 64¹ straipsnio taikymo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
V. Š., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. L. atsakomybei 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 ir 9 dalys).
Išaiškinti laiduotojui V. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.