- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-33675-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21597-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, M. U., I. U., Akcinė bendrovė Turto bankas
| Civilinė byla Nr. e2YT-33675-909/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21597-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
2026 m. spalio 5 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, M. U., I. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. U. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. U. priėmė po savo sutuoktinio S. U., mirusio 2025 m. rugsėjo 28 d., mirties atsiradusį palikimą, pradėjusi visą jo paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.
Pareiškime nurodė, kad M. U. ir jos sutuoktinis S. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, ir santuokos metu 1996 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nors turtas buvo įkeistas bankams, o 2014 m. birželio 30 d. pareiškimu S. U. išreiškė sutikimą, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausytų M. U., turtas buvo įgytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad mirusiam sutuoktiniui priklausė 1/2 šio turto dalis. 2005 m. liepos 29 d. sutuoktiniai sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitam paliko visą savo turtą. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis S. U. mirė 2025 m. rugsėjo 28 d. Jungtinėje Karalystėje. Po jo mirties palikimo byla notarų biure nebuvo pradėta, o mirusiojo dukros ar kiti asmenys per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą taip pat nepadavė pareiškimo notarui, tačiau palikimą priėmė kitu būdu – faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo. Laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. gruodžio 28 d. pareiškėja nepertraukiamai vykdė prievoles kreditoriui (mokėjo būsto kredito įmokas), dengė komunalinių paslaugų bei turto draudimo mokesčius ir atliko kitus turtui išsaugoti būtinus veiksmus. Paaiškino, kad niekas jokių pretenzijų į palikimą nereiškė. Nurodė, kad nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą, pareiškėja galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises į paveldimą sutuoktinio turto dalį viešajame registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. U. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra ir teismui nustačius, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, suinteresuotas asmuo tokiam teismo sprendimui neprieštaraus.
Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą byloje nepateikė.
Teismas 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.
Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. U. priėmė po savo sutuoktinio S. U. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 3040/1989 patvirtina, jog M. U. ir S. U. sudarė santuoką. 2025 m. rugsėjo 28 d. S. U. mirė Jungtinėje Karalystėje, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kadangi M. U. ir S. U. santuoka sudaryta prieš nekilnojamojo turto įsigijimą (1996 m. birželio 17 d.), todėl minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja M. U. ir S. U. jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. U. savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po savo sutuoktinio S. U. mirties (2025 m. rugsėjo 28 d.) toliau nepertraukiamai rūpinosi nekilnojamuoju turtu – butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neįrengta pastoge (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu disponavo kaip savu. Ji vykdė pagal kreditavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui, mokėjo kredito įmokas, komunalinius bei kitus nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčius, mokėjo turto draudimo įmokas bei atliko kitus nekilnojamajam turtui išsaugoti, prižiūrėti ir administruoti būtinus veiksmus.
Byloje nėra duomenų, kad po S. U. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po savo sutuoktinio S. U. mirties M. U. naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius.
M. U., kaip sutuoktinė paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. U. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po sutuoktinio S. U. mirties M. U. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) M. U. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. U. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos sutuoktinio S. U. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2025 m. rugsėjo 28 d., palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.