Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-487-1289/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-15
Bylos Nr.: II-487-1289/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-15236-2026-6
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Ugnė Rėkutė
Pažeidėjas: TRA1
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.9.1Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-487-1289/2026 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-15236-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.1.; 21.10.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai TRA1 (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15639-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. Nr. 10-ANR_N-15639-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėja, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atėmimu, už tai, kad ji 2026 m. birželio 5 d. apie 9.47 val., Šalčininkų rajono savivaldybėje, Šalčininkuose, Nepriklausomybės g., vairavo transporto priemonę, kai yra atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą, kuris būtų proporcingas.

Skunde dėstomas bei cituojamas ANK reglamentavimas, aktualus ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui bei su tuo susijusi teismų praktika. Nurodoma, kad tokio pobūdžio nusižengimas, kaip rūšinis, gali būti vertinamas kaip pavojingesnis nusižengimas, ir skunde nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad galimai padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. TRA1 pavirtina, jog sutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau mano, kad Institucija paskyrusi nuobaudą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi skirdama administracinę nuobaudą visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Pareiškėja, vertindama nusižengimą kaip mažesnio pavojingumo, atkreipia dėmesį į padaryto nusižengimo aplinkybes. O būtent, dar surašant administracinio nusižengimo protokolą, TRA1 pareigūnams nurodė, kad su pažeidimu sutinka, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Teigiama, kad pareiškėja vyko su mažamečiu vaiku, vežė vaiką pas gydytoją dėl to ir vairavo, nes nebuvo daugiau kam pasirūpinti, o Institucijai pateikė ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. vizito pas gydytoją įrodymą. Pažymima, kad TRA1 nesiekė tyčia vairuoti, o vairavimas buvo dėl to, kad reikėjo pasirūpinti vaiku, ir vedama instinktyviai sėdo už vairo ir vežė vaiką pas gydytoją. Nurodoma, kad pareiškėja buvo patikrinta dėl vairavimo, prie poliklinikos. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net 6 (šešiems) mėnesiams būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neracionalu, nelogiška, ir dar dėl to, kad TRA1 nėra teista. O tai įrodo, jog kad ji nėra linkus nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių ar pažeidinėti įstatymus, niekada nesėdo už vairo išgėrus, nevartoja psichotropinių medžiagų, nėra smurtaujanti. Pažymima ir tai, kad pareiškėja turi keletą nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tie pažeidimai savo esme niekuo nepanašūs į šį padarytą. Teisė vairuoti buvo atimta dėl netyčinio pažeidimo, kuomet aplenkė neleistinoje vietoje, dėl to gailisi, baudą sumokėjo iš karto po sprendimo priėmimo. Akcentuojama ir tai, kad pareiškėja gyvena su šeima adresu (duomenys neskelbtini), bet dažnai tenka važinėti į Vilnių, vaikus kasdien vežioja į ugdymo įstaigas ir pasiimu iš jų. Be to, vaikus dažnai veža į gydymo įstaigas Vilniuje dėl įvairių priežasčių. TRA1 kasdieną rūpinasi vaikais kol vyras dirba pilnu darbo etatu ir negali prisidėti, nes tuomet turėtų nedirbti, kas reikštų ir pajamų nebuvimą. TRA1 vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks keliamus tikslus. Pareiškėja patikina, kad jai pritaikius atsakomybę švelninančią teisės normą, nuobaudų tikslai bus pasiekti ir tikrai tai bus jai pamoka ateičiai. Pažymima, kad pareiškėja po paskutinio sustabdymo nebevairuoja, laikosi paskirtų nuobaudų, tačiau tai ypatingai apsunkina jos šeimos kasdienybę su mažais vaikais. Nebegali vaikų nuvežti nei pramogų, nei kur kitur pasivaikščioti. Akcentuojama, jog tai yra vienkartinis nesusipratimas, kuris tikrai nepasikartos ir parodo, kad TRA1 nėra piktybinė ir nėra linkusi daryti grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo posėdžio metu TRA1 skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ankstesnį pažeidimą, dėl kurio ir atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarė lenkdama kitą transporto priemonę, nepastebėjusi ženklo. Dėl nagrinėjamo įvykio parodė, kad susirgo vaikas, buvo suplanuotas vizitas į gydymo įstaigą, tačiau važiavimo dieną lijo, todėl nusprendė važiuoti automobiliu, o atstumas nuo namų iki įstaigos 1 kilometras. Transporto priemonė priklauso jai. Prašė tenkinti skundą, kad būtų lengviau. Institucijos atstovas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu TRA1 nubausta už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš esmės ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka tik su jai už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį šią administracinio poveikio priemonę panaikinti, arba skirti kuo trumpesnį terminą, kuris būtų proporcingas.

ANK 424 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Taip pat ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtą administracinio poveikio priemonę, susijusią su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtą imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi skunde nėra ginčijamas Institucijos atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama pareiškėjos kaltė, padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda, teismas pasisako tik dėl TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo bei galimybės jos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti ar sumažinti taikymo terminą. Taigi ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-15-788/2024 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra pareiškėjos TRA1 priešingo teisei elgesio rezultatas. Analizuojamu atveju nustatyta, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, kai ji buvo atimta, ir apie tai TRA1 žinojo. Tai neabejotinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ANK 424 straipsnio 4 dalies administracinį nusižengimą padarė tyčia, suvokdamas, kad vairuoti transporto priemonę, neturint teisės, t. y. asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra draudžiama. Padaryto nusižengimo pavojingumo nemenkina ir tai, kad pareiškėja transporto priemonę vairavo nedidelį atstumą, kadangi vairavimas neturint tam teisės, yra laikomas grubiu KET pažeidimu. Tokie TRA1 veiksmai rodo tam tikrą jos apsisprendimą ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjai draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, buvo skirtas taip pat už vieną iš grubesnių KET pažeidimų, t. y. už transporto priemonės lenkimą sankryžoje. Būtina akcentuoti ir tai, jog pažeidimas padarytas 2026 m. gegužės 14 d., teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2026 m. birželio 4 d. (b. l. 33–39) 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, kuris galiojo ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo metu, t. y. praėjus mėnesiui pareiškėja ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Taip pat nors TRA1 skunde ir teismo posėdžio metu teigia, kad transporto priemonę vairavo tik dėl to, nes jos vaikui reikėjo vykti į gydymo įstaigą ir niekas iš artimųjų, o būtent vyras, negalėjo vaiko nuvežti, kadangi dirbo, vis tik, kaip akcentavo ir pati pareiškėja – vizitas buvo planinis, suplanuotas ir žinomas iš anksto, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki gydymo įstaigos yra apie vieną kilometrą, todėl pareiškėja neabejotinai galėjo rinktis kitą alternatyvą, bet vietoj to pasirinko vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Tokie TRA1 argumentai, leidžia pareziumuoti, kad ji sąmoningai ignoravo ankstesniu sprendimu jai skirtą draudimą naudotis specialiąja teise, ir tikėdamasi išvengti policijos pareigūnų, vairavo transporto priemonę. Vadovaujantis tuo, teismas vertina, jog pareiškėjos padaryto pažeidimo negalima vertinti, kaip mažo pavojingumo veikos, kadangi toks sąmoningas jos elgesys, rodo pareiškėjos apsisprendimą pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o bandymas savo veiksmus pateisinti aukščiau nurodytomis aplinkybės rodo, kad asmuo savo poelgio nevertina, kaip rimto pažeidimo. Taigi, teigti, jog TRA1 veiksmai buvo mažo pavojingumo nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus patvirtina, kad TRA1 eilę kartų bausta administracine tvarka būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – minėtą transporto priemonės lenkimą sankryžoje, greičio viršijimą – penki atvejai, sustojimą ir stovėjimą neleistinoje vietoje. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja nėra pavyzdinga vairuotoja ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jos nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jam taikytos švelnesnės nuobaudos jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.

Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik, ta aplinkybė, kad TRA1 prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jai skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Ir nors pareiškėjos padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jos pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir ji nebūtų buvęs sustabdyta policijos pareigūnų, tikėtina tokiu būdu ir ateityje būtų vairavusi transporto priemones, neturėdama teisės, nes tokią išvadą pagrindžia ir ankstesnis lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pareiškėja laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamus nusižengimus, neturi, nes, jei ji būtų nesilaikiusi kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog TRA1 teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų jį galėtų tenkinti šeimyninius poreikius, o teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jos ir jos gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamą administracinio poveikio priemonę, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir TRA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Neabejotina, kad, būdama socialiai atsakinga už save ir savo vaikus, ji privalėjo būti itin atsargi, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, Nr. 2AT-88/2016, Nr. 2AT-8/2019).

Taigi nors TRA1 teigia, kad pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui jai ir jos šeimai vis tiek bus sukelta neproporcinga našta, kuri kels realią grėsmę elementarių šeimos poreikių tenkinimui, kad tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, tačiau teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus, atkreipia dėmesį, kad už nusižengimus kylantis padariniai yra neišvengiami. Kaip jau minėta, pareiškėja prieš vairuodama transporto priemonę be teisės ją vairuoti, turėjo suvokti, jog daro nusižengimą dėl kurio jos atžvilgiu gali kilti neigiamos pasekmės. Asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo finansiniais ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pažymima ir tai, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui.

Teismui nekyla abejonių, kad paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė pakeis TRA1 asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio ji buvo įpratusi dar iki už ankstesnį nusižengimą paskyrus specialios teisės atėmimą, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju pareiškėja privalo prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios pareiškėjos padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Atsižvelgęs į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, kartu ir ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pareiškėjos asmenybę, teismas konstatuoja, kad TRA1 už administracinio nusižengimo padarymą skirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, atitinka tiek pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15639-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ugnė Rėkutė