- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1759-580/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00489-2024-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- IES2, IES1
- Atsakovas
- ATS1
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IES2 ir IES1 atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo,
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ieškovai IES2 ir IES1 ieškiniu prašė:
įpareigoti atsakovą ATS1 per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atlaisvinti ieškovei IES2 asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 4,3500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,1343 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3,4368 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų juose laikomus laukinius gyvulius. Atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, įpareigoti ATS1 mokėti ieškovei IES2 po 100 Eur baudos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo;
įpareigoti atsakovą ATS1 per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atlaisvinti ieškovui IES1 asmeninės nuosavybės teise priklausantį 21,7000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų juose laikomus laukinius gyvulius. Atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, įpareigoti ATS1 mokėti ieškovui IES1 po 100,00 Eur baudos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo;
priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovės IES2 naudai 2 829,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovo IES1 naudai 6 693,75 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas ATS1 atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir civilinę bylą nutraukti, remdamasis tuo, kad reikalavimai dėl nuosavybės teisės gynimo jau buvo išnagrinėti Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, remdamasis tuo, kad Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 sprendime nurodyta, kad ginčo tvora buvo įrengta dar 2013 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismas 2024-06-12 nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl nuosavybės teisių gynimo. Šiaulių apygardos teismas 2024-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-396-883/2024 Tauragės apylinkės teismo 2024-06-12 nutartį paliko nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje byloje, kaip ginčo dalykas, liko ieškovų reikalavimai tik dėl turtinės žalos atlyginimo.
Tauragės apylinkės teisme 2026-01-09 gautas ieškovų IES2 ir IES1 prašymas dėl bylos sustabdymo iki bus išspręstas klausimas dėl ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo (laukinių gyvulių išvarymo iš ieškovams priklausančių žemės sklypų). Nurodė, kad 6,2000 ha iš to paties žemės sklypo užimta nuo 2021 m., t. y. jau po Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019, kuriuo atsakovo įgaliotinis KAN1 buvo įpareigotas išardyti metalines tvoras ir pašalinti iš žemės sklypų įgaliotojo ATS1 laukinius gyvulius. Nurodytas teismo sprendimas niekada nebuvo vykdomas ir neįvykdytas. Kadangi buvusiam atsakovo įgaliotiniui KAN1 teismo nutartimi yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, antstolė Asta Pliuškevičienė 2023 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-23-124-64653 vykdomąją bylą nutraukė. Be to, iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro pateiktos informacijos matyti, jog atsakovas 2024 m. pabaigoje faktiškai savo vardu jau nebeturėjo laukinių gyvulių. Atsakovo teigimu, jie buvo perrašyti jo motinai KAN2. Ieškovai pateikė KAN2 reikalavimą dėl gyvulių pašalinimo iki 2026-01-31, kadangi pasikeitus gyvulių savininkui, buvęs įgaliotinis KAN1 teisiškai net negalėtų išvaryti gyvulių. Prašymą dėl bylos sustabdymo prašė nagrinėti ieškovams ir jų atstovei nedalyvaujant.
Tauragės apylinkės teismas 2026-01-09 posėdžio metu netenkino ieškovų IES2 ir IES1 prašymo dėl bylos sustabdymo ir nutarė priimti sprendimą už akių. Ieškovai IES2 ir IES1 ir jų atstovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovas ATS1 prašė priimti sprendimą už akių.
Tauragės apylinkės teismas 2026-01-16 sprendimu už akių ieškinį atmetė ir iš ieškovų IES2 ir IES1 atsakovui ATS1 priteisė po 412,50 bylinėjimosi išlaidų,. Nurodė, kad:
ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje nedalyvauja, nesant jokių pateisinamų priežasčių, teikia prašymus prieš posėdį, taip pat nevykdo savo pareigos patikslinti ieškinį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas priimti sprendimą už akių;
ieškovai neįrodė pirmosios būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovo ATS1 veiksmų. Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 bei Šiaulių apygardos teismo 2024-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-396-883/2024 buvo nustatyta, kad ne ATS1 , o KAN1 be teisinio pagrindo, neteisėtai įsirengė tvoras ir tokiu būdu užtvėrė ieškovei IES2 ir ieškovui IES1 nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, tokiais savo neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią patekti į jiems nuosavybės valdomus žemės. Todėl ieškovų argumentai, jog minėtus veiksmus atliko ATS1 , atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovai IES2 ir IES1 pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad:
kadangi prašymas dėl bylos sustabdymo buvo pateiktas paskirto parengiamojo posėdžio dieną bei buvo prašyta teismo išnagrinėti prašymą, ieškovams nedalyvaujant, buvo pagrįstai tikėtasi, jog prašymas dėl bylos sustabdymo bus išnagrinėtas parengiamajame posėdyje, o ieškovai bus informuoti apie priimtą sprendimą. Teismas, nusprendęs netenkinti ieškovų pateikto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, turėjo priimti rašytinę nutartį, nurodant jos apskundimo galimybes. Tačiau sprendimas už akių priimtas, neinformuojant ieškovų apie atsisakymą tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo. Tokiu atveju teismas galėjo atidėti teismo posėdį arba palikti ieškinį nenagrinėtu, tokiu būdu suteikiant galimybę ieškovams pakartotinai reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo;
atsakovas ATS1 nevykdė teismo įpareigojimo per trisdešimt dienų nuo teismo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikė. Ieškovai prašė teismo, esant įstatyme numatytiems atvejams priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau teismas nepriėmė sprendimo už akių;
teismas ne kartą sprendime už akių akcentavo tiek ieškovų, tiek jų atstovės procesinį elgesį, nurodė, jog atstovė ne kartą prašymus teikė prieš pat posėdžius, į posėdžius (du pastaruosius) neatvyko. Jeigu ieškovų atstovės procesinis elgesys būtų pripažintas netinkamu, tuo neturėjo būti pažeidžiamos ieškovų teisės ir priimamas sprendimas už akių. Pažymėtinas ir atsakovo ATS1 bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą, prašant perduoti ginčą teisminei mediacijai, bet mediacijos metu neprisijungiant į mediacijos sesiją bei bandant su ieškovais sudaryti taikos sutartį;
teismas neįvertino atsakovo ATS1 pateiktos VĮ Žemės ūkio duomenų centro pažymos, kurioje užfiksuota, kiek ir kokių laukinių gyvulių turėjo ATS1 nuo 2014 m. iki 2024 m. pab., kuriuos atsakovas paleido į ieškovų žemės sklypus. Ieškinyje labai aiškiai pasisakyta, kad turtinė žala ieškovams atsirado atsakovo ATS1 laukiniams gyvuliams ganantis ieškovų žemės sklypuose, tokiu būdu buvo nuniokotos pievos ir miškas. Todėl už padarytą žalą privalo atsakyti laukinių gyvulių savininkas, o ne įgaliotinis. Nėra aišku, kada prasidėjo ir kada baigėsi atsakovo įgaliojimai KAN1.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašė netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Tauragės apylinkės teismo 2026-01-16 sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
nagrinėjamas ginčas yra analogiškas tam, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 pagal ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovui KAN1 dėl nuosavybės teisių gynimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovai vėl siekia tuo pačiu pagrindu už tuos pačius veiksmus priteisti savo naudai žalą, tik iš atsakovo ATS1 ;
sprendimas už akių priimtas, esant teisėtam pagrindui, kadangi ieškovai bei jų atstovė į 2026-01-09 teismo posėdį neatvyko, nenurodydami neatvykimo priežasties ir neprašydami suteikti galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Ieškovai apsiribojo tik prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pateikimu;
ieškovai per visą laikotarpį nepateikė svarių įrodymų dėl konkrečios žalos padarymo (buvo remtasi tik preliminariais skaičiavimais, remiantis kad 10 m. ar pan., laikotarpiu, buvo padaryta tam tikra žala). Teismas sudarė visas galimybes ieškovams į bylą įtraukti kitus asmenis ir patikslinti ieškinį ir šias galimybes suteikė ne vieną kartą, tačiau ieškovai savo pareigų nevykdė. Ieškovai elgėsi nesąžiningai ir negerbė teismo bei teismo dalyvių, nevykdydami savo pareigų – nepateikė konkrečių įrodymų, vilkino bylos nagrinėjimą;
ieškovai IES2 ir IES1 nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, ir nė karto neparodė suinteresuotumo dalyvauti šiuose posėdžiuose – būti apklausti, pateikti savo versijas, įrodymus ir pan.;
pastebėtinas ieškovų pozicijos nenuoseklumas: ieškovai pripažino, jog 2014 m. KAN1 užtvėrė tvoras, tačiau nagrinėjamoje byloje teigia, jog už sukeltą žalą yra atsakingas atsakovas ATS1 .
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad:
sistemingas ieškovų elgesys prieš pat posėdžius pateikti prašymus, kurių tenkinimas sąlygotų posėdžių atidėjimą, yra nesuderinamas su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir vertintinas kaip netinkamas CPK 42 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymas. Ieškovų atstovė, teikdama prašymus, kurių tenkinimas sąlygojo teismo posėdžių atidėjimą, į teismo posėdžius neatvykdavo, tokiu būdu sudarydama kliūtis išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, užduoti papildomus klausimus ir pan. Teismas ne kartą siūlė ieškovams tikslinti ieškinį, į bylą įtraukti kitus suinteresuotus asmenis, tačiau ieškovai savo pareigų nevykdė;
ieškovams neatvykus į teismo posėdį ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, o atsakovui išreiškus pageidavimą priimti sprendimą už akių, buvo pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir priimti sprendimą už akių. Ieškovų nurodytos priežastys, dėl kurių jie neįgyvendino savo procesinių pareigų, yra deklaratyvaus pobūdžio arba neturi teisinės reikšmės;
nepagrįsti ieškovų argumentai, kad teismas, nusprendęs netenkinti ieškovų pateikto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, turėjo priimti rašytinę nutartį, nurodant jos apskundimo galimybes. CPK nėra įtvirtinta, jog prašymas dėl bylos sustabdymo privalo būti sprendžiamas priimant rašytinę nutartį. Bylos sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti civilinę bylą;
nenustačius nurodytų pagrindų netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. ieškovams ir jų atstovei nedalyvaujant teismo posėdyje, apie kurį jiems buvo tinkamai pranešta, bei atsakovui prašant priimti sprendimą už akių;
nėra pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, jog už padarytą žalą privalo atsakyti laukinių gyvulių savininkas, o ne įgaliotinis, kai nėra aišku, kada prasidėjo ir kada baigėsi atsakovo įgaliojimai KAN1. Neteisėtus veiksmus, kuriuos, ieškovų teigimu, atliko atsakovas ATS1 , atliko KAN1. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019;
Žemesnės instancijos teismas
ieškovai neįrodė būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovo veiksmų. Nurodyti argumentai, jog ieškovams aptvertuose sklypuose buvo laikomi atsakovui priklausę gyvuliai, savaime nelemia išvados, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovo. Minėta, kad ieškovų sklypus aptvėrė atsakovo tėvas ir jis veikdamas pagal įgaliojimą, veikė tuose sklypuose. Be kita ko, atsakovui gyvuliai priklausė ne visą laiką, vėliau jie buvo perleisti atsakovo motinai, tačiau ieškovai, vis ketinę patikslinti ieškinį ir į bylą įtraukti gyvulių savininkę, to nepadarė. Teismas neturėjo teisės savo iniciatyva atsakovais įtraukti KAN2 ar KAN1, kadangi atsakovų parinkimo teisė priklauso ieškovams.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovai IES2 ir IES1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026-03-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Nurodo, kad:
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomi argumentai patvirtina, jog sprendimas už akių turi būti panaikintas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių svarių argumentų, dėl ko netenkina ieškovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o tik pakartotojo savo sprendimo už akių motyvus;
teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas ATS1 tariamai nėra atsakingas už ieškovų žemės sklypams (pievoms ir miškui) padarytą žalą. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į atsakovo į bylą pateiktą VĮ Žemės ūkio duomenų centro pažymą apie tai, kiek ir kokių laukinių gyvulių turėjo ATS1 nuo 2014 m. iki 2024 m. pab., kurie atsakovo buvo paleisti į ieškovų žemės sklypus. Teismas akcentuoja, kad ne ATS1 , o jo tėvas KAN1 neteisėtai užtvėrė ieškovų sklypus, todėl ATS1 tariamai neturi jokios atsakomybės už jo vardu įregistruotų laukinių gyvulių padarytą žalą pievoms ir miškui. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad nurodyta žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo tėvo veiksmų užtveriant ieškovų žemės sklypus;
už atsakovo vardu įregistruotų laukinių gyvulių padarytą žalą ieškovų pievoms ir miškui turi atsakyti tų gyvulių savininkas, o ne įgaliotinis. Atsakovas šioje byloje nepateikė jokio įgaliojimo, iš kurio būtų galima spręsti kada, kuriam laikui ir kokius veiksmus įgaliojo atlikti KAN1;
atsakovui neteisėtai suleidus per tris šimtus laukinių gyvulių, pievos buvo ir yra nuniokotos, nebetinkamos šiuo metu naudoti pagal paskirtį, miško paklotė sužalota, nuniokota ir išlaužyta dalis medžių, taip ieškovams padarydamas turtinę žalą;
ieškovai neturėjo jokio pagrindo traukti atsakovu, kadangi jis niekada nebuvo gyvulių savininkas, o KAN2 patraukimas į bylą nepašalintų atsakovo ATS1 civilinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo 2026-01-16 sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
analogiškas ginčas tarp ieškovų ir KAN1, kaip atsakovo, buvo nagrinėjamas prieš keletą metų. Nagrinėjamoje byloje vėl bandoma tuo pačiu pagrindu priteisti žalą už tuos pačius veiksmus iš atsakovo ATS1 . Nors patys ieškovai atskirajame skunde pripažįsta, jog tvoras neteisėtai tvėrė KAN1, tačiau vis tiek teigia, jog už žalą padarė atsakovas ATS1 . Toks savo parodymų ir teiginių keitimas papildomai įrodo ieškovų nesąžiningą elgesį;
ieškovai į paskutinį vykusį teismo posėdį neatvyko, nenurodomi jokių neatvykimo priežasčių, taip pat neprašė suteikti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu;
ieškovai nepateikė jokių svarių įrodymų dėl konkrečios žalos padarymo. Vienintelis įrodymas, kodėl ieškovai reikalauja padengti nuostolius būtent iš atsakovo ATS1 – aplinkybė, jog atsakovas ATS1 nurodytais metais buvo laukinių gyvulių savininkas;
ieškovės IES2 ir atsakovo ATS1 2025 m. susirašinėjimas įrodo, jog pati ieškovė IES2 pripažįsta, kad tvoras tvėrė ir žalą padarė KAN1, o nagrinėjamu ginču siekia pasipelnyti iš atsakovo ATS1 .
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų IES2 ir IES1 pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei IES2 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 4,3500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties 1,1343 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties 3,4368 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Ieškovui IES1 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 21,3000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 ieškovai IES2 ir IES1 buvo pareiškę ieškinį atsakovui KAN1 dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys ATS1 , KAN3, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovą KAN1 per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei IES2 ir ieškovui IES1 priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus.
Tauragės apylinkės teismas 2019-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį tenkino ir įpareigojo KAN1 per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei IES2 ir ieškovui IES1 priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus. Sprendimas įsiteisėjo 2019-11-19. Tauragės apylinkės teismas nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-18 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-78-903/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-21 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-261-999/2018 buvo nustatyta, kad KAN1 laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2018-12-10 (duomenys neskelbtini), neturėdamas dalies laukiniams gyvūnams laikyti aptvarui, įrengtam (duomenys neskelbtini), aptvertos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų, naudojamuose žemės sklypuose vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų IES2 ir IES1 teisę ir įstatymų saugomus interesus;
atsakovas KAN1 pozicijos, jog tarp jo ir KAN3, veikiančio pagal ieškovės IES2 įgaliojimą, ir KAN4, ieškovo IES1 tėvo, buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas gali naudotis jų sklypais iki 2021 m. pabaigos, neįrodė.
Dėl skundžiamosios nutarties pagrįstumo
CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Viena iš aplinkybių, kuriai esant, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, yra pagrindo sprendimui už akių priimti nebuvimas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindas priimti sprendimą už akių atsirado, ieškovams ir jų atstovei neatvykus į 2026-01-09 teismo posėdį ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, o atsakovui išreiškus pageidavimą priimti sprendimą už akių. Taip pat pirmosios instancijos teismas ir atsakovas ATS1 pažymėjo ieškovų bei jų atstovės nesąžiningą elgesį, kadangi nuolat buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas: ieškovų prašymai buvo teikiami prieš pat teismo posėdį, kas sąlygojo teismo posėdžių atidėjimą.
Nėra ginčo, jog ieškovai bei jų atstovė neatvyko į 2026-01-09 teismo posėdį, o pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kurį prašė išnagrinėti ieškovams nedalyvaujant. Viena iš būtinųjų sąlygų sprendimui už akių priimti, įtvirtintų CPK 285 straipsnio 1 dalyje, yra prašymo nagrinėti bylą šaliai nedalyvaujant nebuvimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovų prašyme dėl bylos sustabdymo buvo nurodytas prašymas nagrinėti ieškovams bei jų atstovei nedalyvaujant. Teismui atmetus prašymą dėl bylos sustabdymo buvo reikalinga spręsti, kokia galima tolesnė bylos proceso eiga ir vertinti, ar prašyme dėl bylos sustabdymo pareikštas prašymas nagrinėti nedalyvaujant gali būti taikomas ir atmetus prašymą dėl sustabdymo tęsiamam bylos nagrinėjimui, ar yra pagrindas laikyti, jog ieškovai bei jų atstovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą, kurį ieškovai bei jų atstovė prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant, ir nutarus tęsti bylos nagrinėjimą, susidarė situacija, kurioje ieškovams yra apribojama galimybė atlikti kitus procesinius veiksmus, pavyzdžiui, pateikti alternatyvų prašymą – atidėti teismo posėdį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, tai tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025).
Spręsdamas klausimą dėl tolesnių procesinių veiksmų atlikimo susidariusioje procesinėje situacijoje teismas turi įvertinti, ar yra pagrindo šalies elgesį laikyti pasyviu, kuris negali būti pateisinamas svariomis priežastimis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog bylos procesas ilgai trunka dėl netinkamo ieškovų procesinio elgesio, tačiau iš pateiktų duomenų tokia išvada neseka. Kaip matyti iš teismo dokumentų, bylos nagrinėjimui iš esmės nebuvo pasiruošta iki pat sprendimo už akių priėmimo. 2024-12-04 parengiamajame teismo posėdyje pereita į teismo posėdį, teismui aiškiai nurodžius, jog bylos nagrinėjimui iš esmės nepasiruošta, pasiremta formalia priežastimi, jog pagal įstatymą negali būti organizuojami daugiau kaip du parengiamieji posėdžiai. Vėliau beveik metus laiko iki 2025-08-01 vyko teisminė mediacija; 2025-10-01 posėdis buvo atidėtas dėl ligos, kas vertintina kaip svarbios pateisinamos priežastys. 2025-11-05 teismo posėdis buvo atidėtas, sudarant galimybę ieškovams patikslinti ieškinį, ieškinio patikslinimas nebuvo pateiktas teismo nustatytu laiku, o 2026-01-09 pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo. Prašyme dėl bylos sustabdymo buvo nurodytos pakankamai svarbios aplinkybės, dėl ko ieškinys nebuvo patikslintas – nes vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo.
Be to, turi būti pažymėta, jog pats teismas turi tam tikras teises ir pareigas, parengiant tinkamą ieškinio nagrinėjimą. Teismas turi teisę ir pareigą savo iniciatyva įtraukti trečiuosius asmenis, privalo siūlyti pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu bei turi teisę ir pareigą nustatyti terminą jau priimto ieškinio trūkumams pašalinti. Tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko, todėl su ieškinio trūkumais susijusios aplinkybės turi būti vertinamos ne tik kaip ieškovų, bet ir kaip paties teismo pasyvus elgesys.
Tokiu atveju, teismas spręsdamas, ar ieškinio nepatikslinimas nustatytu terminu yra netinkamas procesinis elgesys, turėjo įvertinti, ar ieškovų nurodyta ieškinio nepatikslinimo priežastis yra pagrįsta, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutartis atsisakyti stabdyti bylą nėra skundžiama ir tokios nutarties priėmimas nėra kliūtimi toliau tęsti bylos nagrinėjimą to paties posėdžio metu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į platesnį situacijos kontekstą, netinkamai įvertino ieškovų elgesį pasyvumo aspektu bei neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjimui neparengtos bylos išsprendimas, kad ir sprendimu už akių nėra suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo nustatyti aplinkybės, kad sprendimo už akių priėmimas galimas dėl nepateisinamo pasyvaus ieškovų elgesio, nedalyvaujant teismo posėdyje.
Taip pat nustatytinas ir antrasis pagrindas, dėl kurio negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą ir tuo atveju, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir tuo atveju, jeigu priimtu sprendimu už akių byla buvo išnagrinėta neteisingai.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių motyvavo tuo, kad ieškovai neįrodė būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad argumentai, jog ieškovams aptvertuose sklypuose buvo laikomi atsakovui priklausę gyvuliai, savaime nelemia išvados, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 nustatytu faktu, kad atsakovas KAN1 be teisinio pagrindo, neteisėtai įsirengė tvoras ir tokiu būdu užtvėrė ieškovei IES2 nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui D. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią patekti į jiems nuosavybės valdomus žemės sklypus.
Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kad atsakovui neteisėtai užėmus ieškovų nurodytus sklypus, juos užtvėrus ir suleidus per tris šimtus laukinių gyvulių, pievos buvo ir yra nuniokotos, nebetinkamos šiuo metu naudoti pagal paskirtį, miško paklotė sužalota, nuniokota ir išlaužyta dalis medžių. Tokiu būdu ieškovams padaryta turtinė žala. Tokios žalos atlyginimui skirtas CK 6.267 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Minėto straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad atsakovas pagal CK 6.270 straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, esant aplinkybei, kai neteisėtus veiksmus padaro asmuo, kuris veikė pagal gyvūnų savininko įgaliojimą (nagrinėjamu atveju – KAN1 veikė pagal atsakovo ATS1 įgaliojimą), reikšminga bylos aplinkybė yra įgaliojimo KAN1 suteikimo laikotarpio ir įgaliojimų apimties klausimas. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pareigą nustatyti, kokio pobūdžio ir kokiems veiksmams atlikti buvo suteiktas atsakovo ATS1 įgaliojimas tėvui KAN1, taip pat nustatyti suteikto įgaliojimo pradžią bei momentą, kada įgaliojimas pasibaigė. Tačiau teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino. Pažymėtina ir tai, jog įgaliojimo KAN1 apimties klausimas nebuvo nagrinėjamas ir civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 pagal ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovui KAN1 dėl nuosavybės teisių gynimo, išnagrinėtoje byloje įgaliojimo suteikimo klausimas buvo vertinamas itin abstrakčiai, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti keliamas klausimas dėl galimumo remtis Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 nustatytais faktais kaip prejudiciniais faktais. Svarbu ir tai, kad nesutampa nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpis, kuris prasideda nuo ieškinio pateikimo 2024-04-01 ir Tauragės apylinkės teismo 2019-10-17 civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 nagrinėtas ankstesnis ginčo laikotarpis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos CK normos aiškiai reglamentuoja, kokiais atvejais gyvūnų sukeltą žalą privalo atlyginti jų savininkas ir kokiu būdu atsakomybė už gyvūnų sukeltą žalą gali būti perkelta valdytojui. Todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs visas aplinkybes, susijusias su įgaliojimo KAN1 suteikimu ir vadovaudamasis CK 6.267 straipsnio 1 dalimi, CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei kitomis teisės normomis, kurios reglamentuoja civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymą, turėjo spręsti dėl atsakovo ATS1 neteisėtų veiksmų buvimo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ir neišnagrinėjęs minėtų aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės taikymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė atsakovo ATS1 neteisėtų veiksmų. Tokie pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išnagrinėta netinkamai. Ši išvada taip pat sudaro pagrindą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026-01-16 sprendimą už akių.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą bei pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo nagrinėjimą, todėl nepagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tuo pagrindu skundžiama nutartis panaikintina, o ieškovų atskirasis skundas – tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų IES2 ir IES1 atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.