- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-21
- Bylos Nr.
- II-1284-1100/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-15123-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- T. V.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1284-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15123-2026-6 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Giedrės Adomavičienės 2026 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12540-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja G. Adomavičienė 2026 m. gegužės 22 d. nutarimu nustatė, kad T. V. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2026 m. balandžio 17 d. 10.52 val. Vilniaus r., krašto kelyje Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai, 18,6 km, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kirto viengubą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, nurodytą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkte, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir lenkė automobilį, taip pažeidė KET 5, 8, 140.6 ir 140.7 punktų reikalavimus. T. V. paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
Pagrindiniai skundo argumentai
T. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė skundą, kuris pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartimi buvo perduotas Vilniaus apylinkės teismui ir kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos G. Adomavičienės 2026 m. gegužės 22 d. nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 mėnesio. T. V. skunde nurodo, kad 2026 m. balandžio 17 d. 10.52 val. važiavo Vilniaus r. krašto kelyje Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažiūrėjo į draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 329 (didžiausias leistinas greitis – 70 km/val.), tačiau nepamatė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama). Toliau važiavo tiesiai, neviršydamas didžiausio leistino greičio, o priekyje iki 40 km/val. greičiu važiavo kitas automobilis. Kadangi pareiškėjas nepastebėjo kelio ženklo Nr. 325, nesuvokė, kad važiuoja šio ženklo galiojimo zonoje. Pasak pareiškėjo, minėtame kelio ruože buvo sudėtinga suprasti ženklinimą, kadangi asfalto danga buvo deformuota, pilkos spalvos. Ženklinimas atrodė lyg punktyrinė linija, kuri vėliau buvo nudažyta ant senesnės ištisinės linijos. Būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė automobilį, kai to nebuvo galima daryti. Pareiškėjas nurodo, kad lenkimo metu nebuvo sukelta avarinė situacija ar jokia kita grėsmė kelių eismo saugumui. Po lenkimo T. V. buvo teisėtai sustabdytas policijos pareigūnų, įvykdė jų reikalavimą sustoti, įjungė avarinę signalizaciją, sėdėjo automobilyje, kol iki jo priėjo policijos pareigūnas ir leido išvažiuoti iš sustabdymo vietos, padavė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimą, priėmė policijos pareigūno P. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-16341-2026 (toliau – ir Protokolas) ir jame užrašė, kad apgailestauja dėl administracinio nusižengimo padarymo. Policijos pareigūnas P. B. prisistatė jam, žodžiu pranešė apie padarytą administracinį nusižengimą, o pareiškėjas jam nedarė jokio spaudimo nesurašyti Protokolo. Administraciniame nurodyme nurodytos 85 Eur baudos pareiškėjas iki 2026 m. gegužės 2 d. nesumokėjo, kadangi norėjo dalyvauti Institucijos rengiamame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Pareiškėjas Institucijos prašė priimti motyvuotą nutarimą ir skirti ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti vieno mėnesio trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. T. V. taip pat prašė įvertinti jo asmenybę, elgesį administracinio nusižengimo padarymo metu ir administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas tik iš dalies yra pagrįstas, 85 Eur baudos nesumokėjo nesutikdamas su administracinio poveikio priemonės skyrimu ir norėdamas surengti Institucijoje bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, o ne siekdamas išvengti baudos. Byloje nėra duomenų, kad vieno mėnesio trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas būtų neefektyvus ir beprasmiškas ar kad, skiriant tokios trukmės administracinio poveikio priemonę pareiškėjui, nebus sukeltos neigiamos pasekmės, o pats T. V. toliau darys administracinius nusižengimus. Pareiškėjas pažymi, kad nuo teisės pažeidimų padarymo jį atgraso pats administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesas. Skunde nesutinkama su skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, kad, nekilus eismo įvykiui ar kitoms neigiamoms pasekmėms, administracinis nusižengimas nepraranda savo pavojingumo, taip pat su tuo, kad jo rūpinimasis artimaisiais nesuteikia jokio pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Pareiškėjo vertinimu, tai yra jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, į ką nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą. T. V. apgailestauja dėl padaryto administracinio nusižengimo, pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjo manymu, jo atsakomybę lengvina ir tai, kad administracinį nusižengimą padarė sulaukęs (duomenys neskelbtini). Paskirtą baudą sumokėjo; padarė pavienį administracinį nusižengimą, dėl kurio nekilo sunkių padarinių; anksčiau administracine tvarka buvo baustas tik už transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje, paskirtos baudos sumokėtos, nėra teistas ar padaręs šiurkščius administracinius nusižengimus. T. V. per (duomenys neskelbtini) darbo stažą (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra ir (duomenys neskelbtini). Turi žmoną, kurią (duomenys neskelbtini) veža į jos (duomenys neskelbtini) sesers gyvenamąją vietą. Pareiškėjo žmona globoja savo seserį, organizuoja (duomenys neskelbtini). T. V. keletą kartų per mėnesį tenka vežti žmonos seserį į įvairias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad, nors šios aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, administracinio poveikio priemonės skyrimas daugiau nei vienam mėnesiui šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir neteisingas. Institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados
T. V. skundas tenkinamas.
Pareiškėjas T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko, iki šiol apgailestauja ir nesupranta, kodėl padarė administracinį nusižengimą. Ne pirmą kartą važiavo bylai reikšmingu kelio ruožu, tačiau tuo metu nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio lenkti kitas transporto priemones. Kelio ženklas, panaikinantis draudimą atlikti lenkimo veiksmus, buvo už maždaug 50 m. Lenkimo manevrą pareiškėjas užbaigė ties Juodšilių kapinėmis, iki išvažiavimo, t. y. ne sankryžoje. Pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą, ir pabrėžė, kad neatsirado jokių sunkių pasekmių dėl administracinio nusižengimo, pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio. Nutarimą skundė iš esmės dėl to, kad jo žmonos sesuo, kurią jie kartu su žmona globoja (duomenys neskelbtini), todėl tenka itin dažnai važiuoti pas žmonos seserį, o (duomenys neskelbtini) reikia važiuoti apie 50 km. Jo žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo padarymo dieną po (duomenys neskelbtini) skubėjo link namų. T. V. pažymėjo, kad padarė administracinį nusižengimą dėl neatidumo, skubėjimo, nepiktybiškai. Po administracinio nusižengimo padarymo stengiasi atidžiai stebėti kelio ženklus ir kelio ženklinimą, bijo lenkti kitas transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), anksčiau teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, yra baustas administracine tvarka tik už transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje, greičio viršijimą. Pareiškėjas nurodė, kad žmonos sesuo turi (duomenys neskelbtini) sūnų, kuris (duomenys neskelbtini), todėl nenori prašyti jo vežti žmonos seserį (duomenys neskelbtini). Žmonos sesuo turi ir (duomenys neskelbtini) sūnų, kuris dirba, išlaiko namą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas prašytų (duomenys neskelbtini) sūnaus, kad jis nuvežtų žmonos seserį ten, kur yra būtina. Vežti žmonos seserį (duomenys neskelbtini) tenka apie 3–4 kartus per mėnesį, tačiau vieną kartą – būtinai. Pareiškėjas prašo arba neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
T. V. skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju T. V. skundžiamu nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
T. V. skunde prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 mėnesio. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti T. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalus.
Byloje nustatyta, kad T. V. bylai reikšmingu laiku Vilniaus r., krašto kelyje Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę pagrindinio kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, bei kirto viengubą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, nurodytą KET 3 priedo 1.1 punkte. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. T. V. tiek skunde, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad administracinį nusižengimą padarė nepamatęs lenkimo veiksmus draudžiančio kelio ženklo, taip pat būdamas suklaidintas kelio ženklinimo. Tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad T. V., prieš lenkdamas kitą automobilį, sumažino greitį ir lenkimo manevrą pradėjo tik įsitikinęs, kad priešpriešinėje eismo juostoje nėra kitų transporto priemonių, t. y. lenkė transporto priemonę nepiktybiškai. Vaizdo įraše taip pat pastebima ir neaiškiai pažymėta ištisinė linija, kuri, nepastebėjus prieš tai buvusio kelio ženklo, draudžiančio lenkti kitas transporto priemones, gali suklaidinti vairuotoją. Pažymėtina ir tai, kad eismo sąlygos nebuvo ypatingai geros – nors ir buvo šviesus paros metas, tuo metu buvo apsiniaukę, kelio danga šlapia. Šios aplinkybės be abejonės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Be visa to, KET pažeidimai buvo padaryti užmiestyje, kur paprastai eismas yra mažiau intensyvus nei mieste. Tokią išvadą pagrindžia minėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad, T. V. lenkiant kitą transporto priemonę, už jo važiavo tik keli automobiliai, kurie, kartu su lenkiama transporto priemone, neturėjo keisti nei važiavimo krypties, nei greičio. Dėl minėtų priežasčių sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių T. V. turėjo nesilaikyti KET reikalavimų. Pareiškėjas privalėjo būti atidesnis kelyje (stebėti kelio ženklus) prieš pradėdamas lenkimo manevrą, kad nebūtų pažeistos KET nuostatos.
Byloje nustatytos dvi T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas nėra padaręs analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų, paskutinių penkių metų laikotarpiu jis buvo šešis kartus baustas (trauktas administracinėn atsakomybėn) už KET pažeidimus – penkis kartus už didžiausio leistino greičio viršijimą, vieną kartą už stovėjimą neleistinoje vietoje. Visos už administracinius nusižengimus paskirtos baudos, įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą, yra sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, minėti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. T. V. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tai rodo, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį (duomenys neskelbtini), iš esmės yra gana pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir laikosi KET – nedaro šiurkščių KET pažeidimų ir nėra itin sistemingas jų pažeidėjas. Atitinkamai šios aplinkybės rodo, kad T. V. charakterizuojamas kaip iš esmės besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taip pat nenustatyta, kad T. V. padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio.
Svarbu įvertinti ir kitas T. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) su J. V. (b. l. 30), kurios sesuo T. A. Z. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Pareiškėjui ir jo žmonai dažnai tenka ją lankyti ir vežti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių T. V. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net minimaliam terminui, nustatytam ANK 420 straipsnio 6 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į T. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas labiau atsitiktinai, T. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (yra (duomenys neskelbtini), turi rūpintis žmonos sesers (duomenys neskelbtini), iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti T. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors T. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas nutarties 4.10. punkte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjas turėjo būti atidesnis kelyje (stebėti kelio ženklus) prieš pradėdamas lenkimo manevrą, kad nebūtų pažeistos KET nuostatos. Be to, kaip minėta, nutarties 4.11. punkte, T. V. paskutinių penkių metų laikotarpiu jis buvo šešis kartus baustas (trauktas administracinėn atsakomybėn) už KET pažeidimus; turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. To negalima ignoruoti individualizuojant pareiškėjo administracinę atsakomybę. Skunde teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikšmingai apsunkina galimybę lankyti (duomenys neskelbtini) žmonos seserį, (duomenys neskelbtini), ją nuvežti (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad T. V. ir jo žmona gali aplankyti žmonos seserį nuvažiuodami viešuoju transportu ar paprašę draugų, kaimynų pagalbos. Taigi, nėra užkertamas kelias pareiškėjui ir jo žmonai apskritai lankyti žmonos seserį, su ja bendrauti ir teikti pagalbą jai. Skundą nagrinėjant teisme, T. V. nurodė, kad žmonos sesuo turi du sūnus, (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirba, išlaiko namą. Taigi, žmonos seserį nuvežti (duomenys neskelbtini), taip pat prašyti kitos pagalbos galima paprašius žmonos sesers (duomenys neskelbtini) sūnaus (pažymėtina, kad suaugę vaikai privalo rūpintis (duomenys neskelbtini) tėvais). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, prašytų (duomenys neskelbtini) sūnaus, kad jis nuvežtų motiną (duomenys neskelbtini). Be to, esant skubiam jo žmonos sesers (duomenys neskelbtini), galima pasinaudoti (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai rūpintis šeima.
Skunde taip pat teigiama, kad T. V. veiksmais niekam nebuvo padaryta reali žala, nekilo realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai, jis nesukėlė eismo įvykio. Kita vertus, pareiškėjo nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nedaro jo veiksmų apskritai nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad, jei T. V. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Taigi, nors yra nemažai T. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų, vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien kitokia pareiškėjo nuomonė neleidžia daryti priešingos išvados.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
T. V. skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Giedrės Adomavičienės 2026 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12540-2026 dalį, kuria T. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti T. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.