- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- e2YT-31413-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19714-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, M. M., N. M., J. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. M., N. M., J. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. J. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. priėmė po savo brolio V. M. mirties atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad ji po savo brolio V. M. mirties (2021 m. spalio 2 d.) nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo. Nurodė, kad jos velionis tėvas I. M. turėjo tris vaikus, tai pareiškėją O. J., J. J. ir V. M.. Jai šiuo metu priklauso po tėvo I. M. mirties 2008 m. rugpjūčio 21 d. paveldėtas turtas, tai 5/6 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Likusi 1/6 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vis dar priklauso jos mirusiam tėvui I. M.. Tokia situacija susidarė dėl to, kad vienintelis įstatyminis įpėdinis, kuris nesusitvarkė savo paveldėjimo dalies, po I. M. mirties buvo jo sūnus V. M., kuris 2021 m. spalio 2 d. taip pat mirė. Likusi 1/6 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip ir liko neįregistruota V. M. vardu, kadangi jis paveldėjimo procedūros neužbaigė. Po V. M. mirties pareiškėja O. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėja O. J. nurodo, kad ji buvo klaidingai prisiskaičiusi apie nekilnojamojo turto įgyjamąją senatį, gali tapti likusios turto dalies savininke, jei ilgą laiką sąžiningai ir teisėtai valdys svetimą turtą kaip savo, neįregistravus nuosavybės teisių. Tačiau paaiškėjo, kad palikimas yra priimtas velionio brolio V. M., tik paveldėjimo byla nebuvo baigta. Kita vertus po brolio mirties 2021 m. spalio 2 d. O. J. net nenumanė, kad ji privalo kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kad pareiškėja paveldėtų ir likusią nekilnojamojo turto dalį. Velionis V. M. turėjo sūnų ir sutuoktinę, tačiau jie dėl paveldėjimo bylos taip pat laiku nesikreipė. Todėl pareiškėja laikė, kad pirmiau nurodyta nekilnojamojo turto 1/6 dalis jai, po brolio V. M. mirties, ir priklauso pilna apimtimi. Pareiškėja šį nekilnojamąjį turtą prižiūri ir valdo kaip savo vienos turtą. Taigi pareiškėja O. J. aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra 1/6, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Kadangi pareiškėja po savo brolio mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. priėmė palikimą, kadangi pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Tai, kad V. M. 1/6 nekilnojamojo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pradėta faktiškai valdyti O. J., visų pirma patvirtina, tai, jog likusi kita didžioji dalis 5/6 turto ir priklauso tai pačiai pareiškėjai, tai yra seseriai. Po V. M. mirties pareiškėja gyveno ir naudojosi ne tik jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą, nes toks butas natūroje yra nedalomas, jokia naudojimosi tvarka šiuo turtu įregistruota nebuvo, taip pat toks turtas teismo sprendimu nebuvo atidalintas. Todėl pareiškėja O. J. valdė, rūpinosi ir naudojo ne dešinę ar kairią nekilnojamojo turto dalį, tačiau pareiškėja po brolio mirties valdė visą jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą byloje nepateikė.
Teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.
Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. J. priėmė po savo brolio V. M. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. M., miręs 2008 m. rugpjūčio 21 d., turėjo tris vaikus: J. J., O. J. ir V. M.. V. M. 2021 m. spalio 2 d. mirė būdamas santuokoje, sutuoktinė – N. M., vaikas – M. M.. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2026 m. birželio 2 d. atsakyme Nr. S-65/26 nurodė, kad po I. M. mirties Vilniaus m. 14-ame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 51/09, iš kurios dokumentų nustatyta, kad po I. M. mirties palikimą priėmė jo vaikai: O. M., J. J. ir V. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjai O. J. priklauso 5/6 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po V. M. mirties pareiškėja gyveno ir naudojosi ne tik jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po savo brolio V. M. mirties pareiškėja O. J. naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe, kadangi jai priklauso minėto buto 5/6 dalys.
Pareiškėja O. J. kaip mirusio V. M. sesuo paveldi kaip ketvirtos eilės įpėdinė. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po brolio V. M. mirties pareiškėja O. J. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) O. J. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pradėjusi, tačiau nebaigusi palikimo perėjimo valstybei procedūros.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. J. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po brolio V. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo brolio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. spalio 2 d., palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.