Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2957-1191/2026 pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, uždaroji akcinė bendrovė „Neo finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Consulting Services“, mažoji bendrija „Silkutė“, Kauno regiono kredito unija, Capitalia SE, Bigbank AS filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Credit Service“, UAB „GF bankas“, UAB „Taurus fondas“, UAB „Noviti“, UAB „Neo finance“, UAB „Artea lizingas“, UAB „SME Capital 3“, UAB „Revolut Bank“, UAB „Credit Consulting Services“, mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Silkutė“, Kauno regiono kredito unija, Capitalia SE, Bigbank AS filialas.

Teisme 2026 m. kovo 18 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-32190) – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kuriais nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas pagal UAB „Noviti“ pateiktą notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo pagal vekselius ir čekius Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininko sutuoktinės (ieškovės) ½ dalį gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos ar pašalpos. Ieškovė prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-35198-1163/2025 patenkino 2025 m. rugsėjo 15 d. UAB „Noviti“ pareiškimą priverstinio vykdymo procese skolininkei MB „Silkutė“ ir nustatė atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine – ieškove ir pripažino, kad atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieškove priklauso ½ dalis lėšų, esančių ieškovės vardu atidarytose banko sąskaitose bei ½ dalis ieškovės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Ieškovės teigimu, šiuo metu yra pasikeitusi šalių teisinė padėtis, nes atsakovas ir ieškovė neveda bendro ūkio, neturi bendrų pajamų, teismui yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, ieškovė teismine tvarka ginčija atsakovo sudarytos prievolės rūšį bei sudarytą įsipareigojimą asmeniškai laiduoti už prievolę už MB ,,Silkutė“ kreditorei UAB ,,Noviti“. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes šiuo metu iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio priverstinai išieškoma skola, dėl kurios ji nėra atsakinga, ieškovės atžvilgiu UAB ,,Noviti“ nėra iškėlusi jokių turtinių pretenzijų ar reikalavimų, ieškovė nėra sudariusi jokių įsipareigojimų su UAB ,,Noviti“, o priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas tuo metu, kai santuoka šalių nebuvo nutraukta, nebuvo iškeltas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir prievolių padalijimo ar pripažinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas tokias sutartis sudarė vienasmeniškai ir gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos turto gausinimui, o vykdomas ½ ieškovės darbinių pajamų išskaičiavimas dengti atsakovo skolas esmingai pažeidžia ieškovės ir jos mažamečių vaikų interesus, atsakovas nevykdo pareigos teikti laikiną išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovė byloje 2026 m. birželio 24 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog po atskirojo skundo išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, civilinėje byloje Nr.e2-2957-1191/2026 yra gauti nauji rašytiniai įrodymai, kurie papildomai pagrindžia apeliantės nurodytus argumentus atskirajame skunde, bei leidžia įvertinti jos teisių pažeidimą dėl priimtos teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus apeliantės atžvilgiu, t. y. 2026 m. balandžio 20 d. ir 2026 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė atsakovo vardu turimas sąskaitas kitose kredito įstaigose, pateikė naujus duomenis dėl gaunamų pajamų, į kurias negali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas, dėl atsakovo nesąžiningumo ir pajamų slėpimo, dėl neatlygintinio turto perleidimo, tikslu pabloginti savo turtinę padėtį, išvengti skolos gražinimo. Ieškovė prašo įvertinti naujai gautus oficialių įstaigų duomenis, kurie patvirtina, jog, atsakovas sudaręs atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) užsienio banke, į kurią patenka jo gaunamas darbo užmokestis, tuo tarpu, šiomis pajamomis atsakovas disponuoja laisvai, tuo tarpu, į ieškovės gaunamą darbo užmokestį yra nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas, nepaisant to, kad ši skola niekaip nesusijusi su šeimos skolomis, įsipareigojimai atsakovo yra asmeniniai. Pažymi, jog pateikti bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas galimai sistemingai gauna pajamas ir jas perveda pokerio lošimus organizuojančiom įmonėm, atsakovas turėdamas begalę kreditorinių įsipareigojimų, neinformuodamas savo kreditorių, neatlygintinai perleido jam priklausančias įmonės akcijas (pridėta akcijų dovanojimo sutartis); taip pat, jog atsakovas turi savo vardu atsidaręs ir elektroninių mokėjimų sąskaitas, kurių santuokos byloje neišviešino į dalintino turto balansą jose laikomų lėšų neįtraukė, antstoliui apie turimas sąskaitas nenurodė. Šie gauti duomenys ieškovei nebuvo žinomi, atsakovas niekada nebuvo minėjęs, kad jis turi priklausomybę lošti ar turi slaptas atsiskaitomąsias sąskaitas, elektroninę piniginę.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad juose nurodomos aplinkybės yra susijusios su šalių tarpusavio sutuoktinių įsipareigojimų vykdymu bei faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia ne ginčo esmės, galimų sutuoktinių teisių ir pareigų pažeidimų ar šalių materialiųjų teisių bei pareigų klausimus, bet tik vertina pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese vertinamos aplinkybės turi būti tiesiogiai susijusios su būtinybe užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, šalių interesų pusiausvyros išlaikymu bei grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose naujuose rašytiniuose įrodymuose dėstomos aplinkybės yra skirtos pagrįsti jos poziciją dėl ginčo esmės bei galimų atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimų, todėl jos nėra reikšmingos šioje proceso stadijoje sprendžiamam klausimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės papildomi paaiškinimai ir naujai į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam procesiniam klausimui, todėl rašytinių paaiškinimų priėmimas nebūtų tikslingas ir neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Dėl šių priežasčių šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis (liet.: pakeitus tai, kas turi būti pakeista arba atitinkamai pritaikius) taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Tuo tarpu pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, apeliacinį skundą keisti ar papildyti draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės papildyti apeliacinį skundą po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, darytina išvada, jog analogiškai nėra teisinio pagrindo priimti ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymo. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2026 m. birželio 24 d. pateikti papildomi paaiškinimai savo turiniu laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą tikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kuriais nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas pagal UAB „Noviti“ pateiktą notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo pagal vekselius ir čekius Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininko sutuoktinės (ieškovės) ½ dalį gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos ar pašalpos.

Apeliantė nesutinka su šia teismo nutartimi iš esmės atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad pareiškus teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pasikeitė sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl išieškojimas pagal atsakovo prievoles neturi būti vykdomas; taip pat, kad atsakovas nevykdo šioje byloje teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį įrašą tiesiogiai pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

Santuoką tarp IES1 ir ATS1, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (ATS1) kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ATS1 palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečių vaikų, tai yra M. V., M. V. ir A. V. gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės nustatyti kartu su jų motina IES1.

Nustatyti tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo bei tėvų dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tvarką.

Priteisti iš tėvo ATS1 kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant dukters išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojai (uzufruktoriui) – jos motinai IES1, į jos nurodytą banko sąskaitą.

Pripažinti piniginę prievolę, sudarytą 2022 m. rugsėjo 7 d. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu dėl 30 000 Eur paskolos asmenine IES1 prievole.

Pripažinti piniginę prievolę sudarytą 2023 m. gegužės 24 d. dėl Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi AB „Neo Finance“ dėl 20 000 Eur asmenine ATS1 prievole.

Pripažinti 2023 m. liepos 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 1 su General Financing dėl 11 700 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.

Pripažinti 2023 m. liepos 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“, kurios šiuo metu pavadinimas UAB „Artea lizingas“ dėl 30 000 Eur asmenine ATS1 prievole.

Pripažinti pagal 2023 m. liepos 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi UAB „Revolut Bank“ dėl 20 000 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.

Pripažinti pagal 2023 m. gruodžio 28 d., Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit Service“ dėl 14 234 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.

Pripažinti pagal 2022 m. vasario 25 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 000 Eur kredito grąžinimo su kreditoriumi Kauno regiono kredito unija ATS1 asmenine prievole.

Pripažinti ATS1 asmenine prievole 2023 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimus UAB „Noviti“ pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ATS1 asmenine prievole įsipareigojimus pagal 2023 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Capitalia SE.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui ATS1 – UAB „Credit Consulting Services“ akcijas ir visas turtines ir neturtines dalininko teises MB „Silkutė..

Iš ieškovės pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovė ieškiniu siekia dalį santuokos metu surodytais sandoriais prisiimtų įsipareigojimų pripažinti atsakovo asmenine prievole. Tarp jų ir 2023 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimus UAB „Noviti“ pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šioje byloje neginčija vykdomojo dokumento, neginčija sandorių, kurių pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas.

Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia sustabdyti vykdymo procesą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų (tarp jų ir atsakomybės dėl sutuoktinių prievolių prieš kreditorius) išsprendimo. Ieškovė nurodo, kad praleido terminą ginčyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria teismas tenkino kreditoriaus UAB „Noviti“ prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų (civilinė byla Nr. e2VP-35198-1163/2025). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ji siekė proceso atnaujinimo būtent toje byloje, kurioje, jos vertinimu, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis Saulius Užkuraitis vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kurioje vykdomų veiksmų sustabdymo siekia ieškovė, veiksmus atlieka galiojančio vykdomojo įrašo bei įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Taigi nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusių ir priverstine tvarka vykdomų teismo sprendimų įvykdymą, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu nekvestionuojami teismo sprendimai, esantys vykdymo pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ginčo esmę, nurodo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018; kt.).

Atskirojo skundo motyvas, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi nustatyto laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovės darbo užmokesčio pažeidžia vaikų teises ir turtinius interesus. Ieškovė pažymi, jog atsakovas pats pripažino aplinkybę, kad laikino išlaikymo vaikams neteikia, atmestinas kaip nesusijęs su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą nustatyti laikiną išlaikymą tenkino. Taigi aplinkybė dėl šios nutarties nevykdymo gali būti pagrindas kreiptis dėl jos priverstinio vykdymo ir tokiu būdu įgyvendinti įstatyminio vaikų atstovo teises į išlaikymą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nenurodė jokių argumentų, kad nesustabdžius vykdymo proceso ir tenkinus patikslintą ieškinį būtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovės IES1 atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.