- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-2017-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19318-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Noviti, Revolut Bank, Kauno regiono kredito unija, Capitalia SE, Bigbank AS filialas, MB Silkutė, NEO Finance, „GF bankas", "SME Capital 3", „TAURUS FONDAS“, "Artea lizingas", Elektros Informavimo Centras, Vivus Finance sistemą valdanti Credit Service
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2957-1191/2026 pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, uždaroji akcinė bendrovė „Neo finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Consulting Services“, mažoji bendrija „Silkutė“, Kauno regiono kredito unija, Capitalia SE, Bigbank AS filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Credit Service“, UAB „GF bankas“, UAB „Taurus fondas“, UAB „Noviti“, UAB „Neo finance“, UAB „Artea lizingas“, UAB „SME Capital 3“, UAB „Revolut Bank“, UAB „Credit Consulting Services“, mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Silkutė“, Kauno regiono kredito unija, Capitalia SE, Bigbank AS filialas.
Teisme 2026 m. kovo 18 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-32190) – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kuriais nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas pagal UAB „Noviti“ pateiktą notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo pagal vekselius ir čekius Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininko sutuoktinės (ieškovės) ½ dalį gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos ar pašalpos. Ieškovė prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-35198-1163/2025 patenkino 2025 m. rugsėjo 15 d. UAB „Noviti“ pareiškimą priverstinio vykdymo procese skolininkei MB „Silkutė“ ir nustatė atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine – ieškove ir pripažino, kad atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieškove priklauso ½ dalis lėšų, esančių ieškovės vardu atidarytose banko sąskaitose bei ½ dalis ieškovės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Ieškovės teigimu, šiuo metu yra pasikeitusi šalių teisinė padėtis, nes atsakovas ir ieškovė neveda bendro ūkio, neturi bendrų pajamų, teismui yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, ieškovė teismine tvarka ginčija atsakovo sudarytos prievolės rūšį bei sudarytą įsipareigojimą asmeniškai laiduoti už prievolę už MB ,,Silkutė“ kreditorei UAB ,,Noviti“. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes šiuo metu iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio priverstinai išieškoma skola, dėl kurios ji nėra atsakinga, ieškovės atžvilgiu UAB ,,Noviti“ nėra iškėlusi jokių turtinių pretenzijų ar reikalavimų, ieškovė nėra sudariusi jokių įsipareigojimų su UAB ,,Noviti“, o priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas tuo metu, kai santuoka šalių nebuvo nutraukta, nebuvo iškeltas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir prievolių padalijimo ar pripažinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas tokias sutartis sudarė vienasmeniškai ir gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos turto gausinimui, o vykdomas ½ ieškovės darbinių pajamų išskaičiavimas dengti atsakovo skolas esmingai pažeidžia ieškovės ir jos mažamečių vaikų interesus, atsakovas nevykdo pareigos teikti laikiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Tarp šalių iškilęs ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad šiuo metu yra pasikeitusi šalių teisinė padėtis, nes atsakovas ir ieškovė neveda bendro ūkio, bendrų pajamų, teismui yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, ieškovė teismine tvarka ginčija atsakovo sudarytos prievolės rūšį bei sudarytą įsipareigojimą asmeniškai laiduoti už prievolę už MB ,,Silkutė“ kreditorei UAB ,,Noviti“, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes šiuo metu iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio priverstinai išieškoma skola, dėl kurios ji nėra atsakinga, ieškovės atžvilgiu UAB ,,Noviti“ nėra iškėlusi jokių turtinių pretenzijų ar reikalavimų, ieškovė nėra sudariusi jokių įsipareigojimų su UAB ,,Noviti“, priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas tuo metu, kai santuoka šalių nebuvo nutraukta, nebuvo iškeltas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir prievolių padalijimo ar pripažinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas tokias sutartis sudarė vienasmeniškai ir gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos turto gausinimui, o vykdomas ½ ieškovės darbinių pajamų išskaičiavimas dengti atsakovo skolas esmingai pažeidžia ieškovės ir jos mažamečių vaikų interesus, atsakovas nevykdo pareigos teikti laikiną išlaikymą.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje prašo pripažinti atsakovo asmenine prievole 2023 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimus UAB ,,Noviti“ pagal laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, ar šis įsipareigojimas gali būti pripažintas atsakovo asmenine prievole yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinėje proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja patikslinto ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina patikslinto ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Be kita ko, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-35198-1163/2025 įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 25 d., todėl yra vykdytina (CPK 18 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir turėdama tokią pareigą, nenurodė specifinių ir išskirtinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių kyla būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2957-1191/2026 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį ir prašymo teisinį pagrindą, buvo šališkas ir neobjektyvus bei tai nulėmė visiškai neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais:
Atsiliepimas
Atsakovas ATS1, būdamas MB „Silkutė“ savininku, be ieškovės sutikimo ir informavimo, kaip papildoma užtikrinimo priemone laidavo kreditoriui UAB „Noviti“ dėl MB „Silkutė“ verslo paskolos grąžinimą. Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2023 metais asmeniškai ATS1 kaip asmeninė papildoma prievolė prie pagrindinio skolininko MB „Silkutė“ interesais gautos paskolos. Kreditorius UAB „Noviti“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nukreipti skolininko ATS1 skolos išieškojimą į sutuoktinio turtines teises – darbo užmokestį ar kitas darbines pajamas. 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismas tenkino kreditoriaus UAB „Noviti“ prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų (civilinė byla Nr. e2VP-35198-1163/2025). Šis teismo nutarimas ir kiti bylos duomenys jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovė yra solidariai atsakinga pagal ATS1 sudarytą laidavimo sutartį, kuria jis laidavo už juridinio asmens MB „Silkutė‘ gautą verslo kreditą. Papildomai šias aplinkybes byloje patvirtino ir pripažino skolininkas – atsakovas ATS1 bei 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje kreditoriaus UAB „Noviti“, kuris nurodė, kad sudarant Laidavimo sutartį, ieškovė nedalyvavo, valios neišreiškė, kreditorius nereikalavo jos rašytinio pritarimo.
Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodyta, jog nei kreditorius, nei ieškovė, nei atsakovas, nei juo labiau teismas šioje stadijoje nežino, koks bus priimtas teismo sprendimas ir ar apskritai bus ieškovei nustatyta prievolė atsakyti pagal sutartis dėl kurių ji jokiu būdu neišreiškė jokios valios, bei nebuvo informuota apie tokio pobūdžio sutuoktinio vienašališkai priimtus sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.109 straipsnio 3 dalis).
Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl šalių solidariosios atsakomybės logiškai nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė teikdama ieškinį pagal galimybes į bylą įtraukė dalyvaujančiu asmeniu MB „Silkutė“, kuri ir gavo verslo kreditą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kaip papildoma MB „Silkutė“ užtikrinimo priemone asmeniškai grąžinti kreditą UAB „Noviti“ asmeniškai įsipareigojo ATS1. Šie byloje esantys paskolos sudarymo dokumentai – kredito sutartis, laidavimo sutartis patvirtina, kad solidari prievolė gali būti tarp paskolos gavėjo ir laiduotojo, bet ne ieškovės. Tokia prezumpcija nėra galima. Teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė ir nurodė, kad jos nesieja jokie susitarimai, įsipareigojimai su kreditoriumi UAB „Noviti“, ji niekada nebuvo prievolės vykdymo užtikrinusi, nėra priimto jokio teismo sprendimo, kad ji yra solidari skolininkė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašyme nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismas leido nukreipti skolos išieškojimą į sutuoktinės pajamas, nes tuo metu šalys nebuvo išviešinę santuokos pasibaigimo, turtinių santykių režimo pabaigos, bendro ūkio nevedimo. Be to, 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartis apskritai buvo priimta ne ginčo tvarka, net nepranešus ieškovei, o vėliau ieškovei teikiant skundą, jį atsisakyta priimti, įvertinant, kad ji praleido 7 dienų terminą pateikti skundą.
Atsiliepimas
Teismo cituojama teisminė praktika dėl solidariųjų skolininkų niekaip nesusijusi su pareikštu teismui prašymu – iki teismo sprendimo priėmimo dienos sustabdyti jos atžvilgiu asmeninių pajamų nurašymą, kol nėra teisminiu būdu pripažinta jos pareiga padengti MB „Silkutė“ kreditą remiantis laidavimo sutartimi.
Toks prašymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t. y. taikyti šalių interesų užtikrinimo pusiausvyrą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ieškovė sutinka su teismo nurodytu, kad teismas ginčo nenagrinėja, bet ji prašyme ginčo nagrinėti dėl prievolių modifikavimo ir nereiškė, ji tik prašė sustabdyti išieškojimą iš jos asmeninių pajamų, nes iškelta santuokos nutraukimo byla.
Dar daugiau, iki priimant skundžiamą teismo nutartį, 2026 m. kovo 19 d. teismas nagrinėjo šią civilinę bylą, bei teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovas – skolininkas ATS1 ne tik, kad patvirtino, jog sudarant Laidavimo sutartis, vartojimo sutartis jis neinformavo ieškovės ir kad visos gautos lėšos jo nuožiūra buvo panaudotos versle, vykdant prekybą MB „Silkutė“. Atsakovas teismo apklausos metu pripažino, kad areštavus dėl skolų jo asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“, jis turi antstoliams neprieinamą sąskaitą (duomenys neskelbtini) Vokietijos banke. Šie duomenys teismo turėjo būti įvertinti ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą, nes tai akivaizdžiai patvirtina ieškovės ir jos mažamečių vaikų interesų pažeidimą. Slaptų skolininko sąskaitų turėjimas ir gaunamų pajamų slėpimas grubiai pažeidžia sąžiningai pagal darbo sutartį dirbančios buvusios sutuoktinės turtines teises, pažeidžia vaikų teisę į saugią aplinką, teisę į mokslo privačioje ugdymo įstaigoje tęstinumą. Iki teismo sprendimo priėmimo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių darbo užmokesčio dalis nurašoma dėl nesąžiningo ir sukčiaujančio sutuoktinio prievolių, tuo tarpu, teismas ne tik, kad nemotyvuoja, bet ir nevertina turimų byloje duomenų.
Teismo posėdyje 2026 m. kovo 19 d. atsakovas ATS1 patvirtino, kad jis nevykdo šioje byloje teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nevykdo nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ji negali tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, nes pusė jos darbo užmokesčio priverstinai nurašoma už atsakovo asmenines skolas, atsakovas neteikia vaikams išlaikymo pagal teismo nustatytą įpareigojimą. Šie ieškovės argumentai sustabdyti vykdymo veiksmus jos atžvilgiu yra pagrįsti vaikų poreikių užtikrinimu, pareiga apmokėti vaikams teikiamas ugdymo paslaugas. Ieškovė pateikė teismui pavedimą, kuris patvirtina, kad atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, už privačios mokyklos suteiktas paslaugas, 1500 eurų sumokėjo ieškovės motina.
Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad apskritai ieškovė nenurodė motyvų, kodėl reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šių ieškovės argumentų apskritai nevertino ir nemotyvavo juos pripažindamas atmestinais.
Šalies argumentai
Atsakovas ATS1 su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2957-1191/2026 palikti nepakeistą. Nesutikimą su atskiruoju skundu motyvuoja:
Atsiliepimas
Santuokos metu buvo laiduota už MB Silkutė prievoles. Santuokos metu atsakovas dirbo MB Silkutė, gaunamos pajamos buvo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Viso buvo sudarytos byloje pateiktos dvi kredito sutartys, laidavimo sutartys bei vekseliai. Sudarytose laidavimo sutartyse, pagal kurias vykdomi išieškojimai yra aiškiai numatyta, kad ,,1.6.1. Laiduotojas patvirtina, kad Sutarties sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia Laiduotojo ir jo šeimos teisių ir interesų ir iš Sutarties kylantys įsipareigojimai bus vykdomi kaip bendra (šeimos) prievolė. 1.6.2. Laiduotojas įsipareigoja be išankstinio rašytinio Kreditoriaus sutikimo nesudarinėti jokių turto perleidimo ar padalijimo sutarčių ar vedybų sutarčių, keičiančių jo turto teisinį statusą ir / ar turinčių įtakos įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui.’’ (Laidavimo sutarčių specialios dalies skyrius 1.6 ,,Kiti Šalių susitarimai).
Atskirasis skundas grindžiamas retoriniais klausimais apie prievolės solidarumą dėl yra iš esmės kilusi dalis ginčo šioje byloje. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškovė yra finansiškai ir teisiškai pažeidžiamoje situacijoje, ji neturėjo sutartinių įsipareigojimų ir net gali būti, kad neturės, tačiau nepagrįstas lėšų išskaitymas vėliau gali sukelti dar sunkesnes teisines ir turtines pasekmes.
Motyvai susiję su tuo, kad šiuo metu yra pasikeitusi šalių teisinė padėtis, nes atsakovas ir ieškovė neveda bendro ūkio, bendrų pajamų, kreditoriaus įsitikinimu negali būti vertinami kaip pakankami. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktinių santuoka buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 15 d. Šalims gyvenant santuokoje iš UAB Noviti finansuotos MB Silkutė veiklos gautos lėšos buvo naudojamos šeimos interesais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju iš esmės pažeistų kreditoriaus interesus be teisinio pagrindo, tuo tarpu kai jų taikymo paskirtis yra priešinga, t. y. jos yra skirtos užtikrinti proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Ieškovė byloje 2026 m. birželio 24 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog po atskirojo skundo išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, civilinėje byloje Nr.e2-2957-1191/2026 yra gauti nauji rašytiniai įrodymai, kurie papildomai pagrindžia apeliantės nurodytus argumentus atskirajame skunde, bei leidžia įvertinti jos teisių pažeidimą dėl priimtos teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus apeliantės atžvilgiu, t. y. 2026 m. balandžio 20 d. ir 2026 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė atsakovo vardu turimas sąskaitas kitose kredito įstaigose, pateikė naujus duomenis dėl gaunamų pajamų, į kurias negali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas, dėl atsakovo nesąžiningumo ir pajamų slėpimo, dėl neatlygintinio turto perleidimo, tikslu pabloginti savo turtinę padėtį, išvengti skolos gražinimo. Ieškovė prašo įvertinti naujai gautus oficialių įstaigų duomenis, kurie patvirtina, jog, atsakovas sudaręs atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) užsienio banke, į kurią patenka jo gaunamas darbo užmokestis, tuo tarpu, šiomis pajamomis atsakovas disponuoja laisvai, tuo tarpu, į ieškovės gaunamą darbo užmokestį yra nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas, nepaisant to, kad ši skola niekaip nesusijusi su šeimos skolomis, įsipareigojimai atsakovo yra asmeniniai. Pažymi, jog pateikti bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas galimai sistemingai gauna pajamas ir jas perveda pokerio lošimus organizuojančiom įmonėm, atsakovas turėdamas begalę kreditorinių įsipareigojimų, neinformuodamas savo kreditorių, neatlygintinai perleido jam priklausančias įmonės akcijas (pridėta akcijų dovanojimo sutartis); taip pat, jog atsakovas turi savo vardu atsidaręs ir elektroninių mokėjimų sąskaitas, kurių santuokos byloje neišviešino į dalintino turto balansą jose laikomų lėšų neįtraukė, antstoliui apie turimas sąskaitas nenurodė. Šie gauti duomenys ieškovei nebuvo žinomi, atsakovas niekada nebuvo minėjęs, kad jis turi priklausomybę lošti ar turi slaptas atsiskaitomąsias sąskaitas, elektroninę piniginę.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad juose nurodomos aplinkybės yra susijusios su šalių tarpusavio sutuoktinių įsipareigojimų vykdymu bei faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia ne ginčo esmės, galimų sutuoktinių teisių ir pareigų pažeidimų ar šalių materialiųjų teisių bei pareigų klausimus, bet tik vertina pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese vertinamos aplinkybės turi būti tiesiogiai susijusios su būtinybe užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, šalių interesų pusiausvyros išlaikymu bei grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose naujuose rašytiniuose įrodymuose dėstomos aplinkybės yra skirtos pagrįsti jos poziciją dėl ginčo esmės bei galimų atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimų, todėl jos nėra reikšmingos šioje proceso stadijoje sprendžiamam klausimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės papildomi paaiškinimai ir naujai į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam procesiniam klausimui, todėl rašytinių paaiškinimų priėmimas nebūtų tikslingas ir neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Dėl šių priežasčių šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis (liet.: pakeitus tai, kas turi būti pakeista arba atitinkamai pritaikius) taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Tuo tarpu pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, apeliacinį skundą keisti ar papildyti draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės papildyti apeliacinį skundą po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, darytina išvada, jog analogiškai nėra teisinio pagrindo priimti ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymo. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2026 m. birželio 24 d. pateikti papildomi paaiškinimai savo turiniu laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą tikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kuriais nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas pagal UAB „Noviti“ pateiktą notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo pagal vekselius ir čekius Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininko sutuoktinės (ieškovės) ½ dalį gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos ar pašalpos.
Apeliantė nesutinka su šia teismo nutartimi iš esmės atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad pareiškus teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pasikeitė sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl išieškojimas pagal atsakovo prievoles neturi būti vykdomas; taip pat, kad atsakovas nevykdo šioje byloje teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį įrašą tiesiogiai pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises.
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
Santuoką tarp IES1 ir ATS1, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (ATS1) kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ATS1 palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nepilnamečių vaikų, tai yra M. V., M. V. ir A. V. gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės nustatyti kartu su jų motina IES1.
Nustatyti tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo bei tėvų dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tvarką.
Priteisti iš tėvo ATS1 kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant dukters išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojai (uzufruktoriui) – jos motinai IES1, į jos nurodytą banko sąskaitą.
Pripažinti piniginę prievolę, sudarytą 2022 m. rugsėjo 7 d. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu dėl 30 000 Eur paskolos asmenine IES1 prievole.
Pripažinti piniginę prievolę sudarytą 2023 m. gegužės 24 d. dėl Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi AB „Neo Finance“ dėl 20 000 Eur asmenine ATS1 prievole.
Pripažinti 2023 m. liepos 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 1 su General Financing dėl 11 700 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.
Pripažinti 2023 m. liepos 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“, kurios šiuo metu pavadinimas UAB „Artea lizingas“ dėl 30 000 Eur asmenine ATS1 prievole.
Pripažinti pagal 2023 m. liepos 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi UAB „Revolut Bank“ dėl 20 000 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.
Pripažinti pagal 2023 m. gruodžio 28 d., Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit Service“ dėl 14 234 Eur paskolos asmenine ATS1 prievole.
Pripažinti pagal 2022 m. vasario 25 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 000 Eur kredito grąžinimo su kreditoriumi Kauno regiono kredito unija ATS1 asmenine prievole.
Pripažinti ATS1 asmenine prievole 2023 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimus UAB „Noviti“ pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ATS1 asmenine prievole įsipareigojimus pagal 2023 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Capitalia SE.
Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui ATS1 – UAB „Credit Consulting Services“ akcijas ir visas turtines ir neturtines dalininko teises MB „Silkutė..
Iš ieškovės pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovė ieškiniu siekia dalį santuokos metu surodytais sandoriais prisiimtų įsipareigojimų pripažinti atsakovo asmenine prievole. Tarp jų ir 2023 m. lapkričio 10 d. įsipareigojimus UAB „Noviti“ pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šioje byloje neginčija vykdomojo dokumento, neginčija sandorių, kurių pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas.
Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia sustabdyti vykdymo procesą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų (tarp jų ir atsakomybės dėl sutuoktinių prievolių prieš kreditorius) išsprendimo. Ieškovė nurodo, kad praleido terminą ginčyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria teismas tenkino kreditoriaus UAB „Noviti“ prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų (civilinė byla Nr. e2VP-35198-1163/2025). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ji siekė proceso atnaujinimo būtent toje byloje, kurioje, jos vertinimu, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis Saulius Užkuraitis vykdomojoje byloje Nr. 0034/25/01323, kurioje vykdomų veiksmų sustabdymo siekia ieškovė, veiksmus atlieka galiojančio vykdomojo įrašo bei įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Taigi nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusių ir priverstine tvarka vykdomų teismo sprendimų įvykdymą, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu nekvestionuojami teismo sprendimai, esantys vykdymo pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ginčo esmę, nurodo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018; kt.).
Atskirojo skundo motyvas, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi nustatyto laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovės darbo užmokesčio pažeidžia vaikų teises ir turtinius interesus. Ieškovė pažymi, jog atsakovas pats pripažino aplinkybę, kad laikino išlaikymo vaikams neteikia, atmestinas kaip nesusijęs su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą nustatyti laikiną išlaikymą tenkino. Taigi aplinkybė dėl šios nutarties nevykdymo gali būti pagrindas kreiptis dėl jos priverstinio vykdymo ir tokiu būdu įgyvendinti įstatyminio vaikų atstovo teises į išlaikymą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nenurodė jokių argumentų, kad nesustabdžius vykdymo proceso ir tenkinus patikslintą ieškinį būtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovės IES1 atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.