- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-1693-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06809-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas"
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Atsakovas
- UAB Mano būstas Dainava
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir TAR2.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmokas, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – daugiabučių namų administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Dainava“ 3 339 Eur žalos atlyginimo, 96,05 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad:
Su TAR2 (toliau – ir Draudėja), sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraustas Draudėjai priklausantis turtas, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 11 d. minėtas butas buvo užlietas, užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą – išmokėjo Draudėjai 3397,07 Eur draudimo išmoką. Bendra užliejimo metu padaryta žala siekė 3517,07 Eur, tačiau išmokėta išmoka atskaičius 120 Eur siekiančią išskaitą. Ieškovė nurodo, jog žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris, šiuo atveju, sudaro 58,07 Eur (pritaikius 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą), todėl prašomos iš Atsakovės priteisti sumos dydis yra sumažintas šiai sumai (3517,07 Eur - 120 Eur išskaita - 58,07 Eur nusidėvėjimas = 3339 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė (UAB „Mano Būstas Dainava“) įvykio laikotarpiu buvo paskirta administratoriumi ir vykdė pastato, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas, tai yra ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Ieškovė jokio tyrimo neatliko, neužfiksavo duomenų pagrįstumo, vietos, kurioje galimai įvyko avarija. Su ieškiniu nepateikė jokių tyrimą fiksuojančių nuotraukų. Taip pat nepateikė jokių ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų aktų, išvadų ir pan. dokumentų, iš kurių būtų aišku kokioje vietoje ir iš kokios bendrosios namo konstrukcijos, įvyko užliejimas ir pan., todėl visi teiginiai apie Atsakovės atsakomybę nėra pagrįsti ir įrodyti. Nurodė, jog iš draudėjo pranešimo akivaizdu, kad nėra net informacijos, koks specialistas nustatė būtent užliejimo faktą, kokioje vietoje ir iš kokios bendrosios namo konstrukcijos, įvyko užliejimas ir pan. Byloje nėra įrodyta jokių neteisėtų veiksmų iš Atsakovės pusės. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visas teisės aktais keliamas funkcijas, todėl iš jos negali būti priteistas Ieškovės nurodytas žalos atlyginimas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR2 pateikė teismui atsilipimą, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 11 d. po smarkaus lietaus pastebėjo, kad per jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubas vėl skverbiasi vanduo. Tokie užliejimai per namo stogą kartojasi beveik kasmet, ir kiekvieną kartą apie tai raštu informuojamas namo administratorius – UAB Mano būstas Dainava.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas: ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Dainava“ priteista 3339 Eur žalos atlyginimo, 95,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 682 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja TAR2 sudarė būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d., pasirinkus maksimalų pastato ir namų turto draudimo variantą, buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas, į kurias įtraukta šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių rizikos (I t.l, el. b.l. 9-12).
2024 m. rugpjūčio 11 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo. Šio užliejimo aplinkybes patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir parengta remonto sąmata (ieškinio priedas Nr. 3), draudėjo pranešimas (ieškinio priedas Nr. 2) ir foto lentelės (ieškinio priedas Nr. 4, I t., el.b.l. 16-29), kuriose matoma jų padarymo data. Papildomai ieškovė pateikė teismui patikslintą remonto sąmatą (I t., e.b.l 33) ir 2024 m. spalio 3 d. lubų įrengimo (remonto) sąmatą (I t., el.b.l. 195-196). Draudėja TAR2 apie įvykį informavo Atsakovę, kaip pastato administratorę ir šiuo pagrindu UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2024-08-28 UAB „Mano Būstas Dainava“ pateikė stogo apžiūros defektinį aktą (I t., el.b.l. 162-164), o 2024 m. rugsėjo 23 d. apie įvykį Draudėja informavo ir Ieškovę (I t., el.b.l. 13). Ieškovė 2024 m. spalio 4 d. įvykį pripažino draudiminiu, konstatavo, jog užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo (lietaus vandens prasiskverbimas pro namo stogą) įvertino nuostolius ir nustatė, kad žala draudėjos butui siekia 3517,07 Eur. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto skiltyje: „Įvykio aplinkybės, sugadintos konstrukcijos, papildoma informacija“ užfiksuota, jog: „prasiskverbus vandeniui pro atitvarines konstrukcijas stogą, sulietos visos buto lubos 48,97 m3 , dvi virtuvės sienos 15,15 m3“. Taip pat užfiksuota, jog paskutiniai remonto darbai bute atlikti – 2023-06-01(I t., el.b.l. 14). Vandens prabėgimo žymės matomos ir laiptinėje (I t., el.b.l. 13). Atskaičius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę 120 Eur išskaitą, neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 58,07 Eur (pritaikius 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą, vertinant, jog paskutiniai remonto darbai bute buvo atlikti 2023-06-01), draudėjai TAR2 buvo išmokėta 3397,07 Eur draudimo išmoka (I t., el.b.l. 32).
Ieškovė, įvertinusi žalos bylos tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog butui žala buvo padaryta dėl apliejimo iš bendro naudojimo objekto, už kurio būklę ir priežiūrą yra atsakinga namo bendrojo naudojimo objektų administratorė – Atsakovė. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką savo Draudėjai, 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į Atsakovę dėl draudimo išmokos grąžinimo (I t., e. b. l. 49-50). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendra šio užliejimo padaryta žala siekia 3339 Eur. Ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, naudojasi “Sistela” programa, kurioje reikia įvesti darbų kiekius ir programa pagal tuo metu galiojančias vidutines rinkos kainas apskaičiuoja žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, vadovaujantis 2018-05-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-950, yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), turto administratorė ir vykdo minėto pastato konstrukcijų techninę priežiūrą. Atsakovės veikla – pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugos, mokesčių administravimas, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d., buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 110-114).
Namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale (žymėjimo laikotarpis nuo 2019-11-14 iki 2025-03-31), fiksuota, jog laikotarpiu nuo 2021-03-08 iki 2024-08-14 – padaryti analogiški įrašai – „naujų defektų nepastebėta“: 2024-02-27, 2024-04-24, 2024-06-13, 2024-08-14. 2024 m. spalio 16 d. įrašas apie pastebėtą defektą, deformaciją – „Nesandari stogo danga“, rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti – „stogo dangos remontas“ (I t., el.b.l. 86-89). 2022 m. gegužės 25 d. Statinio apžiūros akte Nr. Mok23B-7, periodinio (sezoninio) apžiūros metu konstatuota (1.1.p.p.) „Stogo danga stipriai nusidėvėjusi, susisluoksniavusi, matosi plyšiai, pūslės. Ant kai kurių ventiliacinių šachtų trūksta prieglaudų, viršutinių kepurių apskardinimo. Stogo liukas susidėvėjęs, nesandarus, parapeto apskardinimai korodavę“, rekomenduojama- „Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją“ (I t., el.b.l. 123-128). 2023 m. birželio 13 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), periodinio (sezoninio) apžiūros metu konstatuota (1.1.p.p.) „Stogo liukas nesandarus, parapeto apskardinimai korodavę. Stogo danga nusidėvėjusi, susisluoksniavusi, matosi plyšiai, pūslės. Ant kai kurių ventiliacinių šachtų trūksta prieglaudų, viršutinių kepurių apskardinimo“, rekomenduojama- „Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją“ (I t., el.b.l. 132-136). 2024 m. birželio 13 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), periodinio (sezoninio) apžiūros metu konstatuota (1.1.p.p.) „Stogo danga stipriai nusidėvėjusi, susisluoksniavusi, matosi plyšiai, pūslės, ant kai kurių ventiliacinių šachtų trūksta prieglaudų, viršutinių kepurių apskardinimo. Stogo liukas susidėvėjęs, nesandarus, parapeto apskardinimai paveikti korozijos, sulankstyti“, rekomenduojama- „Būtina atlikti pilną stogo renovaciją“ (I t., el.b.l. 139-144). 2022-09-28 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)-1, 2023-09-31 statinio apžiūros alte Nr. (duomenys neskelbtini)-1 ir 2024-09-11 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)-1 konstatuota, jog pastato šilumos įrenginiai paruošti šildymo sezonui (I t., el.b.l. 129-130,137-138, 145-146). 2024 m. rugpjūčio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“ atsakovei (UAB „Mano būstas Dainava“) pateiktame stogo apžiūros defektiniame akte ir fotolentelėse (apžiūros tikslas – stogo dangos būklės įvertinimas) konstatuota, jog: „esama stogo danga yra parstos būklės, apaugusi samanomis, atsiradusios pūslės, matomi įtraukimai ant stogo dangos, lyjant lietui atsiranda pratekėjimai į gyvenamąsias patalpas tai darant gyventojams žalą“. Sprendimas – reikalingas stogo dangos demontavimas ir naujos stogo dangos montavimas (I t., ekl. b.kl. 162-164).
Avarijos vietos (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, kad bute esančios sienos, lubos yra šlapios, apliejimas įvyko per pastato stogą į butą iš viršaus. Vertindamas vandens patekimo priežastį, teismas padarė išvadą, kad apliejimas įvyko per nesandarų pastato stogą, per kurį į butą išsiliejo vanduo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir Atsakovės veiksmai po pranešimo apie įvykį (2024-08-11) Atsakovė atliko pakartotinę stogo apžiūrą ir surašiusi stogo apžiūros defekto aktą, ėmėsi paruošiamųjų stogo remonto darbų.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus konstatavo, kad draudžiamojo įvykio metu Atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą. Atsakovė yra ginčo pastato administratorė ir įvykio metu vykdė minėto pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (t. y. bendrojo naudojimo objektų periodinių apžiūrų (sezoninių, neeilinių, nuolatinių) vykdymas ir jų įforminimas aktais). Atsakovė nurodė, kad ginčo namas yra senos statybos, po 2022, 2023 ir 2024 m. birželio 13 d. atliktų stogo apžiūrų jo būklė buvo konstatuota patenkinama, o ne avarinė, todėl nebuvo imtasi jokių veiksmų, o po įvykio (gauto pranešimo apie 2024 m. rugpjūčio 11 d. užliejimą), tai yra atsiradus žalai ir atlikus stogo apžiūrą ir 2024-08-28 stogo apžiūros defektinio akto pagrindu 2024-10-24 paskelbtas konkursas stogo remonto darbų atlikimui, 2025 m. informuoti gyventojai.
Teismas taip pat nustatė, kad 2022-05-25 ir 2023-06-13 statinio apžiūros aktuose suformuluotas siūlymas: “tikslinga atlikti pilną stogo renovaciją“, tuo tarpu 2024-06-13 statinio apžiūros akte jau konstatuojamas būtinumas atlikti pilną stogo renovaciją. Taigi esant tokiai situacijai atsakovė privalėjo pareigas vykdyti apdairiai, organizuoti remonto darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Dainava“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamame sprendime neindividualizavo ir aiškiai nekonstatavo, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio namo administratorius, pažeidė.
Byloje nebuvo nustatyta ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta, kad ginčo objektui būtų buvusi fiksuota avarinė ar kita skubi, neatidėliotina būklė, kuri būtų sukėlusi administratoriui pareigą nedelsiant, be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, organizuoti remonto darbus.
Teismas neįvertino atsakovės pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad, nesant fiksuotos avarinės būklės, po įvykio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie susidariusią situaciją bei būtinybę spręsti dėl remonto darbų atlikimo.
Teismas nepasisakė dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) taikymo, nors vėliau pateikta remonto sąmata buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į pažeistų konstrukcijų ar elementų nusidėvėjimo procentą.
Ieškovė reikšdama subrogacijos pagrindu reikalavimą atlyginti žalą, turi objektyviai įrodyti visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltę, ieškovės patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo.
Nagrinėjamos žalos ir objekto atveju nebuvo nustatytas toks gedimų intensyvumo laipsnis, jog Atsakovė būtų turėjusi pareigą juos nedelsdama šalinti be gyventojų pritarimo.
Atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrino gyvenamųjų namų techninę būklę. Nors atliktų statinio kasmetinių apžiūrų metu 2022 m., 2023 m. 2024 m. birželio 13 d. nustatyti stogo būklės trūkumai, tačiau namas yra senos statybos, o patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei būklei, todėl stogo remonto darbai, nepriskirtini prie privalomųjų darbų. Po 2024-08-11 įvykio atlikus stogo apžiūrą ir surašius stogo apžiūros defekto aktą, 2024 m. spalio mėnesį buvo pradėti stogo remonto paruošiamieji darbai: skelbiami konkursai, vykdoma remonto darbus atliksiančių organizacijų paieška, 2025 m. balandį inicijuotas gyventojų balsavimas raštu dėl stogo remonto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nevertino apeliantės pateiktų argumentų apie tai, kad butui padarytos žalos dydis buvo vertinamas netinkamai ir jeigu atsakovei turėtų kilti civilinė atsakomybė (su kuo apeliantė nesutinka), tokia atsakomybė turėtų apsiriboti tik tokia apimtimi, kiek reikalinga ne atlikti papildomus buto pagerinimus, bet atstatyti butą į būtent tokią pačią padėtį, kuria buvo iki įvykio. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už tokią žalą, kurios jos veiksmai nesukėlė vien dėl draudiko ir draudėjos tarpusavio sprendimų atlyginti didesnę negu padaryta žalos sumą.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad:
Iš byloje apeliantės pateiktų įvairių statinio apžiūros aktų (I t. 123-145 b. l) (I t. 162-164 b. l) matyti, kad stogo būklė niekada nebuvo gera, tačiau apeliantė dėl jos sutvarkymo nesiėmė jokių veiksmų ir tik įvykus apliejimui (2024-08-11) pradėjo organizuoti stogo remonto/keitimo darbus.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti: 2022-05-25 statinio apžiūros akte nurodoma – Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją. 2023-06-13 statinio apžiūros akte nurodoma – Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją. 2024-06-13 statinio apžiūros akte, dalyje prie stogo nurodoma – Būtina atlikti pilną stogo dangos remontą. 2024-08-28 stogo apžiūros defektiniame akte nurodoma – Esama stogo danga yra prastos būklės, apaugusi samanomis, atsiradusios pūslės, matomi įtrūkimai ant stogo dangos, lyjant lietui atsiranda pratekėjimai į gyvenamąsias patalpas tai darant gyventojams žalą. Parapeto apskardinimas surūdijęs, nesandarus, silpnai laikosi. Senas, nesandarus medinis liukas. Likę antenų stovai.
Žemesnės instancijos teismas
Apie blogą stogo būklę informavo ir trečiasis asmuo (draudėjas). Tai nurodyta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026-02-09 sprendimo 12-15 p. tačiau apeliantė ir po tokio informavimo veiksmų nesiimdavo. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės draudėjo paaiškinimai (I t. 92 b.l.). Taigi bloga stogo būklė apeliantui žinoma dar nuo 2022 m. tačiau apeliantė dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Be to, pati apeliantė pripažįsta, kad dėl prastos stogo būklės gyventojams yra daroma žala. Dėl to atsakovės argumentas, kad ieškovė nenurodė, neidentifikavo, kokias teisės aktuose įtvirtintas pareigas atsakovė pažeidė, yra atmestinas.
Apeliantės (administratoriaus) pareiga yra ne tik apžiūrėti, bet ir aktyviai veikti siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui. Tai kad apeliantė pradėjo organizuoti balsavimą dėl stogo remonto 2025 m. balandį tik parodo, kad apeliantė šį balsavimą uždelsė surengti apie tris metus, kadangi jau 2022-05-25 statinio apžiūros akte nurodoma – Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją (I t. 123-128 b. l), nes stogo danga jau stipriai susidėvėjusi. Šie faktai parodo, kad apeliantė savo pareigas vykdė tik formaliai ir aplaidžiai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo TAR2 atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus visas ginčui svarbias aplinkybes, gailojančias teisės normas bei teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų (ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, namo apžiūros aktų, kitų) teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų informavusi daugiabučio namo bendrasavininkius apie priemones būtinas tam, kad būtų užtikrinta namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklė, bendrųjų inžinerinių sistemų tinkamas funkcionavimas.
Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą. Byloje nustatyta, kad atsakovė, vadovaujantis 2018-05-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-950 yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), turto administratorė ir įvykio metu vykdė minėto pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (t. y. bendrojo naudojimo objektų periodinių apžiūrų (sezoninių, neeilinių, nuolatinių) vykdymas ir jų įforminimas aktais).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas bei bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorei, perduota teisinė pareiga užtikrinti statinio (daugiabučio namo) saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, nevykdymą atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Pati atsakovė pripažino, kad namas yra senos statybos, po 2022, 2023 ir 2024 m. birželio 13 d. atliktų stogo apžiūrų jo būklė buvo konstatuota patenkinama, o ne avarinė, todėl nebuvo imtasi jokių veiksmų, o po įvykio (gauto pranešimo apie 2024 m. rugpjūčio 11 d. užliejimą), tai yra atsiradus žalai ir atlikus stogo apžiūrą ir 2024-08-28 stogo apžiūros defektinio akto pagrindu 2024-10-24 paskelbtas konkursas stogo remonto darbų atlikimui, 2025 m. informuoti gyventojai.
Stogas yra pastato pagrindinių konstrukcijų dalis (Aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40. punktas). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. Iš to darytina išvada, kad žala buvo padaryta dėl namo pagrindinės konstrukcijos (stogo) elemento, priklausančio visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitaip tariant, dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.
Apeliantė (atsakovė) į bylą pateikė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, kuriame nuo 2021-03-08 iki 2024-08-14 – padaryti analogiški įrašai – „naujų defektų nepastebėta“. Nors 2024-02-27, 2024-04-24, 2024-06-13, 2024-08-14 atliktų patikrinimų metu konstatuota, jog „naujų defektų nepastebėta“, tačiau pačiame 2024 m. birželio 13 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), periodinio (sezoninio) apžiūros metu konstatuota (1.1.p.p.) „Stogo danga stipriai nusidėvėjusi, susisluoksniavusi, matosi plyšiai, pūslės. Ant kai kurių ventiliacinių šachtų trūksta prieglaudų, viršutinių kepurių apskardinimo. Stogo liukas susidėvėjęs, nesandarus, parapeto apskardinimai paveikti korozijos, sulankstyti“, rekomenduojama- „Būtina atlikti pilną stogo renovaciją“ (I t., el.b.l. 139-144).
Nesutiktina su Atsakovės nuomone, kad statinio apžiūros aktuose suformuluotos pastabos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2022-05-25 ir 2023-06-13 statinio apžiūros aktuose suformuluotas siūlymas: “tikslinga atlikti pilną stogo renovaciją“, tuo tarpu 2024-06-13 statinio apžiūros akte jau konstatuojamas būtinumas atlikti pilną stogo renovaciją. Nors 2024-06-13, 2024-08-14 atlikto patikrinimo metu konstatuota, jog „naujų defektų nepastebėta“, tačiau 2024 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsakovei pateiktame stogo apžiūros defektiniame akte ir fotolentelėse (apžiūros tikslas – stogo dangos būklės įvertinimas) konstatuota, jog: „esama stogo danga yra parstos būklės, apaugusi samanomis, atsiradusios pūslės, matomi įtraukimai ant stogo dangos, lyjant lietui atsiranda pratekėjimai į gyvenamąsias patalpas tai darant gyventojams žalą“. Sprendimas – reikalingas stogo dangos demontavimas ir naujos stogo dangos montavimas (I t., el.b.kl. 162-164).
2022 m. gegužės 25 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) periodinio (sezoninio) apžiūros metu konstatuota (1.1.p.p.) „Stogo danga stipriai nusidėvėjusi, susisluoksniavusi, matosi plyšiai, pūslės. Ant kai kurių ventiliacinių šachtų trūksta prieglaudų, viršutinių kepurių apskardinimo. Stogo liukas susidėvėjęs, nesandarus, parapeto apskardinimai korodavę“, rekomenduojama- „Tikslinga būtų atlikti pilną stogo renovaciją“ (I t., el.b.l. 123-128)). Taigi atsakovei jau nuo 2022 m. gegužės 25 d. turėjo būti žinoma apie stogo dangos defektus.
Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant tokiai situacijai atsakovė privalėjo pareigas vykdyti apdairiai, organizuoti remonto darbus. Tačiau to atsakovė neatliko. Pateikti dokumentai ir 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykusi avarija, patvirtina, kad nuolatinius stebėjimus ir periodines (sezonines) apžiūras Atsakovė vykdė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.
Atsakovės teiginiai, jog nors atliktų statinio kasmetinių apžiūrų metu 2022 m., 2023 m. 2024 m. birželio 13 d. nustatyti stogo būklės trūkumai, tačiau namas yra senos statybos, o patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei būklei, todėl tokie darbai – stogo remonto, nepriskirtini prie privalomųjų darbų, atmestini kaip nepagrįsti.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 p.) Netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama statinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-684/2015). Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Taigi, šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo stogo priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Kadangi atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigė ieškovės fiksuotos žalos padarymo akte išvados, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingai ir nesavalaikiai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl žalos dydžio. Atsakovė nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo per didelę išmoką ar kad nuostolių dydis buvo mažesnis. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą. Žala atlyginta išmokant 3397,07 Eur draudimo išmoką. Šios žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata (Patikslinto ieškinio Priedas Nr. 3), kurioje žalos dydis yra 3517,07 Eur, tačiau atimta išskaita – 120 Eur. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą (Patikslinto ieškinio Priedas Nr. 5) ir mokėjimo nurodymas (Patikslinto ieškinio Priedas Nr. 6). Pažymėtina, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 58,07 Eur (Patikslinto ieškinio Priedas Nr. 7). Sąmatos apačioje (Patikslinto ieškinio Priedas Nr. 7) pateikti paaiškinimai, kad pritaikytas 3,5 proc. metinis nusidėvėjimas, kuris skaičiuojamas nuo medžiagų kainos. Norminio akto, numatančio 3,5 proc. sumą, ar kitokią sumą - nėra. Vadovaujantis įprastai taikomu statinių vidutinės trukmės normatyvu metinis nusidėvėjimo procentas būna 3,5 proc. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčuose, taip pat taikomas 3,5 proc. metinis nusidėvėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3- 146-403/2024).
Dėl bylos baigties
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.) Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834), iš atsakovės UAB „Mano Būstas Dainava“ (į. k. 302709722) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.