Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. gegužės 6 d. apie 20.17 val., Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Karkučių k., Semeliškių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 282, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise I. K. priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį „Chevrolet Captiva“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,36 promilių neblaivumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2026 m. gegužės 6 d. laiką leido Pastrėvyje su draugus, kur kartu gėrė alkoholį. Draugai išėjo į mišką pavedžioti šunį, jis liko sodyboje, norėjo nusnausti. Prabudęs, nežino kodėl nusprendė sėsti už automobilio vairo ir kažkur važiuoti, paėmė automobilio salone ant panelės buvusius raktelius ir užvedęs automobilį nusprendė važiuoti išsimaudyti. Vairuojant automobilį pastebėjo, kad yra stabdomas policijos tarnybinio automobilio, kadangi išgirdo sirenas ir per veidrodėlį pamatė švyturėlius. Išsukęs iš pagrindinio kelio sustojo. Policijos pareigūnams neneigė, kad yra išgėręs, patikrinimo metu buvo nustatytas vidutinis girtumas. Supranta, kad pasielgė netinkamai, savo poelgį vertina blogai.

Teisme gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju J. D. prašymas, kuriame prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu, asmuo, sutinkantis būti kaltinamojo laiduotoju, J. D. prašymą palaikė. Nurodė, kad A. D. yra jos sūnus, jos ryšiai su sūnumi yra artimi, turi autoritetą sūnaus akyse, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Kalbėjosi su sūnumi apie įvykį, mano, kad sūnus buvo palūžęs, dėl to taip ir pasielgė, šiuo metu dirba, sūnaus elgesyje pastebėjo teigiamų pokyčių. J. D. sūnų vertina kaip gerą žmogų, pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką, dėl kurios sūnus gailisi, pergyvena, kad pasielgė taip neatsakingai. Tokio sūnaus poelgio nepateisina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2026 m. gegužės 14 d., A. D. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo motinos J. D. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjai, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad A. D. pažįsta, jis yra jos sugyventinio draugas. Lengvasis automobilis Chevrolet Captiva, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, kurį įsigijo savaitė iki įvykio ir automobilio nespėjo įregistruoti. 2026 m. gegužės 6 d. paskambino A. D. ir paklausė ar negalėtų atvykti pas juos į sodybą. Ji sutiko, todėl maždaug apie 16.00 val. A. D. kažkas atvežė į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). A. D. su savimi atsivežė alkoholio, kurį visi trys vartojo. Apie 19.00 val. su sugyventiniu nusprendė eiti pavedžioti šunis į P. mišką. A. D. kartu su jais nėjo, pasakė, kad eis pamiegoti į kieme stovintį kemperį. Į namus grįžo gal po valandos, iš karto nepastebėjo, kad kieme nėra jai priklausančio automobilio Chevrolet Captiva, tačiau kai pastebėjo, suprato, kad sodyboje nėra ir A. D.. Pasimetė, nežinojo kaip elgtis, tačiau sugyventinis ją nuramino, todėl dėl automobilio vagystės į policiją nesikreipė. Neilgai trukus į sodybą įvažiavo policijos automobilis ir atvežė A. D.. Suprato, kad įvyko kažkas negero. Nurodė, kad sodyboje turi tris automobilius, du iš jų priklauso I. K., vienas - jos sugyventiniui. Automobilių, būdami sodyboje, niekada nerakina. Mano, kad A. D. pasirinko jos Chevrolet Captiva automobilį, kurio salone buvo palikti raktai. Patvirtino, kad automobilio nedavė, jį pasiėmė neatsiklausęs. Automobilis priverstinai buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę;

kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92485794706, skambu io prad ia_ 2026-05-06 20_14_00)“, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja Chevrolet Captiva markės automobilį;

kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - policijos pareigūno Rimvydo Degučio kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-6uftd“, kuriame užfiksuotas kaip pareigūnai sustabdo juodos spalvos džipo tipo automobilį. Vairuotojas nurodo, kad alkoholį (degtinę) vartojo maždaug prieš penkias minutes. Policijos pareigūnai atlieka asmens dalinę apžiūrą. Vaizdo įraše „export-8b16v“ atliekamas pirmas asmens pūtimas į alkoholio kiekio matuoklį, kurio metu nustatoma, kad 20.54 val. asmens neblaivumas yra 2,36 promilių. Vaizdo įraše „export-aprtv“, užfiksuotas asmens ir policijos pareigūnų pokalbis apie ikiteisminio tyrimo įforminimą. Atliekamas antras asmens pūtimas į alkoholio kiekio matuoklį, 21.14 val. nustatomas 2,36 promilių neblaivumas. Įvertinama bendra asmens būklė;

neblaivumo nustatymo akto 2026 m. gegužės 6 d. 21.21 val. duomenimis, A. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. D. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 min., pirmuoju tikrinimu 20.54 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.14 val. - 2,36 promilių neblaivumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. gegužės 6 d. apie 20.17 val., Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Karkučių k., Semeliškių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 282, kai nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, vairavo I. K. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį „Chevrolet Captiva“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (išgėrus alkoholio nuvažiuoti išsimaudyti). Nenustatyta, kad A. D. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: A. D. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, liudytojos I. K. parodymai, neblaivumo nustatymo akto parodymai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas kaltinamojo motinos J. D. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

BK 40 straipsnio 1, 5 dalyse numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Todėl sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas).

Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų A. D. baudžiamojoje byloje:

nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 187 straipsnio 1 dalį, paskirtas įspėjimas, nedirba, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuo pat pradžių pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, pažymi, kad nors A. D. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau kaltinamojo paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, J. D. yra kaltinamojo motina. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltininko tėvai. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju J. D. neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog J. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų J. D. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, sūnų ir motiną siejantys artimi ryšiai, bendravimas, autoritetas, vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sūnaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl sūnaus padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent kalbėjimu, bendravimu, laiduotojos įsitikinimu sūnus yra geras žmogus, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, išgyvena. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. D. laidavimą. Teismo vertinimu, J. D. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba statybose, laiduotoja J. D. nedirba, yra pensininkė, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis); ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Chevrolet Captiva“ vertę atitinkančią pinigų sumą; ir iii) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. D. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,36 promilės neblaivumas. Tokie A. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Visgi atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas surinktų faktinių aplinkybių kontekste, kiek per didelis, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. gegužės 6 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Chevrolet Captiva“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – I. K.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Chevrolet Captiva“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chevrolet Captiva“ vertę.

Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.

Visų pirma, pasisakant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 3 ar 5 dalyje, (ne)taikymo, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog aptariamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymas kaltinamajam A. D. yra pateisinamas bei proporcingas. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonės vertę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 2,36 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,85 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2026 m. gegužės 6 d. (trečiadienį), vakaro metu (apie 20.17 val.). Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybę, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-851/2021 (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-245/2021 (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas). Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Visgi, nustačius, jog transporto priemonė „Chevrolet Captiva“ nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. K., vadovaujamasi BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi nekonfiskuoti transporto priemonės natūra, o priimamas sprendimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri turi būti išieškoma iš kaltinamojo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Chevrolet Captiva“ kaina Lietuvoje yra 4 460 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktas). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent AB „Regitra” nurodoma transporto priemonės „Chevrolet Captiva“ vertė – 2 300 Eur. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Be to, transporto priemonė 2007 m. laidos, yra masinės gamybos ir mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo ženkliai padidėti, be to, automobilio apžiūros metu nustatyta, kad visa transporto priemonė smulkiai apibraižyta, turi defektų. Teismas sprendžia, jog laikytina, kad transporto priemonės „Chevrolet Captiva“ vertė yra 2 300 Eur.

Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimais paskirtos šios kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje 2026 m. liepos 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš A. D. valstybės naudai priteisti 141,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šiuo nuosprendžiu A. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisia.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. D. laiduotojos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – keleivinio automobilio „Chevrolet Captiva“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Keleivinį automobilį „Chevrolet Captiva“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2026 m. gegužės 11 d. leidimo pagrindu grąžintą valdytojai I. K. ir saugomą pas I. K., palikti I. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. D., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. D. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. D., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-694-1196/2026). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui.

Įspėti A. D., kad savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.