Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos PRS1 ir suinteresuoto asmens SUA1 prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

suinteresuotam asmeniui kreipusis į teismą su reikalavimu išduoti vykdomąjį raštą tam, kad būtų gautas nepilnamečio vaiko asmens dokumentas, reikalavimas buvo patenkintas dar neišnagrinėjus civilinės bylos, t. y. pareiškėja tenkino tokį reikalavimą, o suinteresuotas asmuo išvyko su šeima į kelionę. Nepilnamečio vaiko asmens dokumento buvo prašoma pareiškėjos nuo 2025 m. liepos mėnesio, pareiškėjas šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje. Taigi, suinteresuoto asmens reikalavimas neabejotinai buvo pagrįstas, kadangi patenkintas pačios pareiškėjos;

suinteresuoto asmens prašymas buvo patenkintas tik po kreipimosi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą į teismą. Taigi, atitinkamai pagrįstos ir suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Vien tai, kad tolimesniame procese suinteresuotas asmuo nepalaikė savo prašymo, nesuteikia pagrindo priešingoms išvadoms. Taigi, suinteresuotam asmeniui neabejotinai priteistinos iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos remiantis CPK 94 straipsniu;

pareiškėja iki 2026 m. vasario 24 d. teismo posėdžio įvykdė suinteresuoto asmens reikalavimą perduoti nepilnamečio vaiko asmens dokumentą, dėl ko bylą nagrinėjant teismo posėdyje jau buvo išnykusio aplinkybės dėl kurių kreipėsi suinteresuotas asmuo;

tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl kurių šalys dažnai nesusikalba ir piktnaudžiauja. Vaikai po vaikų rudens atostogų iki pat 2025 m. gruodžio vidurio, t. y. vaikų išvykimo į (duomenys neskelbtini) su tėvu, vaikai dėl suinteresuoto asmens savito bendravimo tvarkos interpretavimo buvo su pareiškėja, o po išvykos į (duomenys neskelbtini), nuo 2026 metų sausio mėnesio, vaikai visiškai nebenorėjo/atsisakė būti su tėvu. Dėl nurodyto atsirado pagrindas spręsti bendravimo tvarkos keitimo klausimus, o ne aklai vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, kuri neigiamai emociškai veikia vaikus. Todėl pareiškėja 2026 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė reiškiamo reikalavimo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nusprendė ateityje atskiru procesu spręsti klausimus dėl bendravimo tvarkos keitimo;

suinteresuotas asmuo, dar 2025 m. vasarą susiplanavęs atostogas, kurios preliminariai turėjo įvykti 2025 m. gruodžio mėn. 18-25 dienomis, iki pat 2025 metų gruodžio pirmosios savaitės negalėjo pateikti pareiškėjai įrodymų apie tai, kad kelionė įvyks, t. y. buvo teikiamas tik preliminarus kelionės pasiūlymas, tačiau įrodymų, kad kelionė yra apmokėta bei ji realiai įvyks, nebuvo gauta. Pareiškėja iki pat 2025 m. gruodžio pirmosios savaitės neturėjo jokio faktais patvirtinto įrodymo apie kelionės realumą, o patvirtinimą apie kelionę gavo ne iš suinteresuoto asmens, bet iš vaiko teisių atstovo. Taigi, gavusi tokius duomenis pateikė ir nepilnamečio vaiko asmens dokumentą, kuris buvo pas pareiškėją, su kuria ir gyvena nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjos vertinimu, suinteresuotas asmuo, kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo, piktnaudžiavo procesu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria spręsta bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių neišnagrinėjus ginčo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl buvo kreiptasi į teismą teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010,2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018,2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą kreipėsi pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui nevykdant Sutarties 5.2 punkte sutartos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Nustatyta, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ir suinteresuotas asmuo dėl Sutarties 5.2 punkte nustatytos tvarkos nesilaikymo. Bylos eigoje pareiškėja nurodė, kad dėl pasikeitusios situacijos nėra tikslingas vykdomojo rašto išdavimas, kad pareiškėja ketina kreiptis į teismą dėl Sutartimi nustatytos suinteresuoto asmens bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, todėl nurodė atsiimanti savo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad į suplanuotą kelionę su nepilnamečiais vaikais išvyko, jo prašymas buvo pareiškėjos patenkintas prieš kelionę ir nepilnamečio vaiko asmens dokumentas perduotas, todėl taip pat nepalaikė savo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nenagrinėtu, o suinteresuoto asmens prašymą dėl vykdomojo rašto atmesti. Kartu teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, aplinkybes, nulėmusias šalių kreipimąsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, sprendė suinteresuotam asmeniui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos, o, kadangi pareiškėjai teikta antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš suinteresuoto asmens ir valstybei. Suinteresuotas asmuo su tokiu pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, laiko, kad nepagrįstai spręsta jam nepriteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ginčija visų pirma savo reikalavimo pagrįstumu, t. y. tuo, kad pareiškėja apelianto reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko asmens dokumento perdavimo patenkino tik pastarajam kreipusis į teismą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši apelianto nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad apeliantui buvo pateiktas nepilnamečio vaiko asmens dokumentas ir apeliantas išvyko į suplanuotą kelionę. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė priežastis, dėl kurių nepilnamečio vaiko asmens dokumentas suinteresuotam asmeniui buvo pateiktas tik kreipusis į teismą. Taigi, nors apeliantas akcentuoja jo reikalavimo įvykdymą jau kreipusis į teismą, tačiau ne mažiau svarbu ir tokio kreipimosi priežastys, kurios, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusios su abiejų šalių tarpusavio konfliktiškais santykiais, principų bei kategoriškumo vienas kito demonstravimu bei geranoriškumo ir siekio tarpusavio santykius išspręsti taikiai stoka. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina nesant pagrindo laikyti, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje suinteresuotas asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl pareiškėjos veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip netinkamą procesinį elgesį.

Teismo sprendimą nepriteisti apeliantui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų apeliantas grindžia ir tuo, kad pareiškėja pripažino savo reikalavimo nepagrįstumą, t. y. pripažino, jog bendravimo tvarka nėra vykdoma ne dėl suinteresuoto asmens veiksmų, tačiau dėl to, jog nepilnamečiai vaikai patys nevyksta su suinteresuotu asmeniu. Tačiau ir šiam apelianto argumentui nėra teisinio pagrindo pritarti. Nagrinėjama civilinė byla užvesta pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo dokumento išdavimo suinteresuotam asmeniui nevykdant Sutarties 5.2 punkte įtvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pagrindu. Bylos eigoje pareiškėja atsiėmė prašymą, nurodydama atsiėmimo priežastis – ketinimą keisti apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo su pareiškėjos prašymu atsiimti prašymą sutiko, o teismo posėdyje abi šalys patvirtino, jog suinteresuotas asmuo nepasiima vaikų ir abiems šalims netinka nustatyta bendravimo tvarka, ją sieks pakeisti. Taigi, minėtos aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl jo nurodomos pareiškėjos prašymo atsiėmimo priežasties, t. y. to, kad pareiškėja pripažino reikalavimo nepagrįstumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja prašymą pareiškė dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, kuri nėra abiems šalims tinkama, abi šalys nurodė sieksiančios ją pakeisti. Taigi, dėl nurodyto nėra pagrindo ir šiuo aspektu laikyti, jog pareiškėja turėtų atlyginti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių procesinį elgesį, tai, kad nekonstatuotas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nesąžiningumas naudojantis procesinėmis teisėmis, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie iš esmės priklauso nuo abiejų šalių elgesio, įskaitant ir inicijuojant šios bylos procesą, konstatuoja, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitinka pirmosios instancijos teismo parinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas.

Dėl bylos procesinės baigties Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, dėl to pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirasis skundas netenkintas, todėl apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys paskaičiavimai, todėl teismas jų nepaskirsto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti suinteresuoto asmens atskirojo skundo. Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.