Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas Nr. II-1128-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18740-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 16.11.17; 21.10.4 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

I. K. skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

I. K. skunde sutiko padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 422 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį. I. K. kaltę, be jos paaiškinimų, patvirtina 2026 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Skundžiamame nutarime konstatuota, jog pareiškėja vairuodama transporto priemonę neprisisegusi saugos diržo pažeidė KET 126 punktą. Teismas pažymi, jog KET 126 punktas reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje, o tiksliau saugaus atstumo laikymosi reikalavimus. Todėl teismas pažymi, jog nutarime buvo padaryta techninio pobūdžio klaida nurodant KET 126 punktą, kadangi saugos diržų reikalavimus numato ir reglamentuoja KET 196 punktas, todėl teismas šią techninio pobūdžio klaidą ištaiso nurodydamas, jog pareiškėja pažeidė KET 196 punkto reikalavimus.

KET 196 punktas numato, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 432 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už naudojimąsi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus, šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju I. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal administracinius nusižengimus numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, sunkesniu nusižengimu yra laikomas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju I. K. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių. Tai reiškia, kad pareiškėjai buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme nustatytai minimaliai ribai.

I. K. skunde prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti švelnesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą negu numatytas minimalus ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Pareiškėja nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbinę veiklą. I. K. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir įstaigos direktoriaus yra charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, visuomeniškai aktyvi asmenybė, o jos veikla teikia naudą vietos bendruomenei, senjorams ir žmonėms su (duomenys neskelbtini). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad I. K. inicijavo (duomenys neskelbtini) kursus baigusių (duomenys neskelbtini) jaunuolių praktikos atlikimą įstaigoje. Pareiškėja asmeniškai rūpinasi jaunuolių atvykimu, koordinuoja jų dalyvavimą praktinėje veikloje. Skundo prieduose yra pateikiami ir dvejų jaunuolių individualios veiklos pažymos bei (duomenys neskelbtini) pažymėjimai. I. K. taip pat papildomai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų ar tikslaus adreso į kurį pareiškėja vyksta dirbti nepateikta. Skunde pažymima, jog netekusi teisės vairuoti pareiškėja netektų abejų darbų. Taip pat pareiškėja rūpinasi (duomenys neskelbtini), vieniša mama ir turi pasirūpinti jos pateikimu į gydymo įstaigas, be to I. K. išlaiko sūnų M. K. ir turi pasirūpinti jo patekimu į mokymosi įstaigą, sportinius užsiėmimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei vyksiančias varžybas užsienyje. I. K. turi sveikatos problemų, o būtent pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ar asmeninių, šeimos poreikių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 pastraipa, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, 15 pastraipa).Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjai bus sunkiau vykdyti darbinę veiklą, rūpintis šeimos nariais tačiau jos įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo. Vis dėlto, vykdyti darbinę veiklą, lydėti (duomenys neskelbtini) mamą bei pati patekti į gydymosi įstaigas pareiškėja galės ir naudodamasi viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis. Taip pat pažymėtina ir tai, jog I. K. specialiąja teise negali naudotis nuo 2026 m. birželio 12 d., o atsižvelgiant į tai, jog teisės vairuoti pareiškėja neturi beveik tris mėnesius, nėra pagrindo teigti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė jai sukėlė tokio pobūdžio nepatogumų, dėl kurių būtų neįmanoma tęsti įprastos darbinės veiklos, pasiekti gydymo įstaigas ar tinkamai rūpintis artimaisiais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, šeimos gerovei užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 21 pastraipa). Aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga, pareiškėjai neabejotinai buvo žinomos ir prieš tai, kai ji sėdo prie automobilio vairo būdama neblaivi, tinkamai neįvertinusi savo būsenos ir situacijos. Todėl ji turėjo ypatingai atsakingai įvertinti savo veiksmus ir atitinkamai kilsiančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, 15.2 pastraipa). Nagrinėjamu atveju I. K. jokių išskirtinių priežasčių, kodėl jos atžvilgiu paskirta nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti švelninama nenurodė.

Įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, ar turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, ar jis nedaug viršija įstatymais leistiną normą (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019, 13 pastraipa). Šiuo atveju I. K. buvo nustatytas 1,25 (įvertinus paklaidą) promilių neblaivumas, t. y. 0,84 promilėmis viršijantis minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Toks leistinos ribos viršijimas negali būti laikoms nežymiu ar nedideliu, pareiškėja savo veiksmais kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių.

Nors 2026 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad I. K. gali eiti tiesia linija koja po kojos ir gali stovėdama (atsimerkusi ir užsimerkusi) pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 4), visgi pareiškėjai nustatytas neblaivumo laipsnis yra arti ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį (1,51 promilės neblaivumas). Neblaivumo nustatymo akto duomenimis taip pat nustatyta, jog administracinio nusižengimo dieną pareiškėja teigė, jog alkoholį vartojo prieš 20 minučių. Teismo posėdžio metu I. K. patvirtino, jog pavartojusi alkoholio ji automobiliu išvyko, kadangi baiminosi dėl (duomenys neskelbtini) esančių žmonių automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl nusprendė automobilį perstatyti tik pusantros stotelės atstumu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja pasielgė neatsakingai, sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę po alkoholio vartojimo, nors objektyvaus poreikio tai daryti nebuvo. (duomenys neskelbtini) G. J. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, jog vykdant vairuotojų blaivumo patikrinimą ir sustabdžius I. K., ji prisipažino jog vartojo alkoholį neseniai, vairuotojai nurodžius stovėti aikštelėje, kol pareigūnė atneš alkotesterį, pastebėta, jog I. K. pasišalino. Pareiškėja nuvažiavo į kiemus, priėjus buvo konstatuota, jog vairuotoja nevykdė reikalavimų, o iš burnos jai sklido stiprus alkoholio kvapas. I. K. prašė ją paleisti ir jai atleisti, norėjo išvengti blaivumo patikrinimo. Taigi, nustatyta pareiškėjos būsena neabejotinai įtakojo jos gebėjimus vairuoti transporto priemonę, nevykdyti pareigūnų reikalavimų.

Skunde taip pat yra akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju I. K. vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Vien tai, kad vairuodama transporto priemonę neblaivi I. K. nesukėlė neigiamų padarinių, nepadarė kitų KET pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja, žinodama apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausminga ir rūpestinga bei atidi kelių eismo dalyvė, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Taip pat, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., teisės pažeidėjai ir būtų kilusios kitokios (griežtesnės) teisinės pasekmės. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo I. K. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažesnio pavojingumo.

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis I. K. ne kartą bausta administracine tvarka, administracinio nusižengimo dieną turėjo 8 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti teigiamai. Pareiškėja prisipažino padariusi nusižengimą, dėl savo veiksmų gailėjosi, kas buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šios išvardytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti baudą, kuri, be kita ko, yra apmokėta, artimą ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui (850 Eur), ir taikyti administracinio poveikio priemonę, lygią sankcijoje numatytam minimaliam terminui, tačiau išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba terminą nustatyti trumpesnį, nei numatytas įstatyme, nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta.

Pareiškėjos skunde cituojamoje teismų praktikoje matyti, jog teismai vertindami skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę ar administracinės poveikio priemonės neskirti atsižvelgė į girtumo laipsnį, aplinkybę, jog asmenys nebuvo bausti administracine tvarka, taip pat buvo nustatytos ekstraordinarios aplinkybės. Iš nurodytų apylinkės teismų sprendimų akivaizdu, kad kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei išskirtinai teigiamo I. K. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnį administracinio poveikio priemonės terminą nėra jokio pagrindo, tokiu atveju būtų pažeidžiami teisingumo ir proporcingumo principai. Akivaizdu, kad administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek individualių bei bendrųjų prevencinių tikslų. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Šiuo atveju I. K. paskirta administracinio poveikio priemonė užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, I. K. asmenybę, švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

Įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skundžiamu nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus 422 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. K. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytiems nusižengimams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.

Kaip minėta ankščiau ANK 422 straipsnio 6 dalis numato alternatyvias administracinio poveikio priemones skirtinas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. ANK 31¹ straipsnis numato, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pareiškėja dalyvavo Institucijoje vykusiame žodiniame bylos nagrinėjime ir sutiko su antialkoholiniu varikliu užraktu įdiegimu. Vis dėlto, teismo posėdžio metu teigė, jog jai buvo liepta įsidiegti antialkoholinį variklio užraktą, o tai jai sukels papildomų nepatogumų. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu neprašė jai paskirti kitą alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, todėl teismas šiuo atveju bylą nagrinėja pagal pareiškėjos skunde apibrėžtas ribas. Detalesnė informacija apie antialkoholinių variklio užraktų įrengimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose tokie užraktai neįrengti, vykdymo tvarką nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdymo tvarkos apraše.

Pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, I. K. išaiškintina, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, skaičiuotinas nuo 2026 m. birželio 12 d. (b. l. 5), t. y. nuo dienos, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

I. K. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Išaiškinti I. K., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. birželio 12 d. Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.