Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1110-486/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18682-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Milanai Matkevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. U. ir jo atstovui advokatui Haroldui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. atstovo advokato Haroldo Stankevičiaus (toliau – ir Pareiškėjo atstovo) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14966-2026 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Pareiškėjo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo atstovo skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo pateikto skundo turinio ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, byloje ginčo dėl nusižengimų padarymo nėra, be to, nusižengimų padarymas yra įrodytas objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas prašo pakeisti Institucijos 2026 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14966-2026 dalyje dėl R. U. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, administracinio poveikio priemonės neskiriant arba sumažinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu.

Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo R. U. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog R. U. 2026 m. gegužės 31 d., 11.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu nustatytas 0,66 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas KET 14 punktą. Už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pareiškėjas taip pat neginčija ir už padarytą administracinį nusižengimą paskirtos piniginės baudos, kurią sumokėjo (prie pateikto skundo pridėtas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas), savo kaltę pripažįsta. Pareiškėjo atstovo vertinimu, pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas padarytam pažeidimui ir suvaržys pareiškėjo teises labiau negu reikia.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Konkreti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad 2026 m. gegužės 31 d. jam vairuojant transporto priemonę buvo nustatytas 0,66 promilės neblaivumas. Nors toks neblaivumo laipsnis neabejotinai sudaro ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir negali būti vertinamas kaip nereikšmingas KET pažeidimas, pažymėtina, kad nustatytas neblaivumas yra santykinai nedidelis ir tik nežymiai viršija sankcijoje nustatytą minimalią neblaivumo ribą. Taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sukėlęs eismo įvykį, padaręs kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ar savo veiksmais būtų sukėlęs konkrečias neigiamas pasekmes kitiems eismo dalyviams.

Vertinant pareiškėjo kaltės formą ir veikos aplinkybes, reikšminga ir tai, kad, paties pareiškėjo teigimu, alkoholinius gėrimus jis vartojo ne prieš pat sėsdamas prie transporto priemonės vairo, o išvakarėse, o ryte, praėjus daugiau kaip dešimčiai valandų nuo alkoholio vartojimo, jautėsi blaivus ir vyko į darbą. Nors ši aplinkybė savaime nepateisina pareiškėjo pasirinkimo vairuoti transporto priemonę ir nepaneigia jo atsakomybės, ji reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, nes leidžia vertinti jo veiksmus kaip atsitiktinio pobūdžio, nesusijusius su sąmoningu siekiu nepaisyti Kelių eismo taisyklių ar sistemingu tokio pobūdžio pažeidimų darymu. Nors pareiškėjo administracinio nusižengimo istorijoje yra kitų administracinių nusižengimų, jie nėra susiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra mažareikšmio pobūdžio KET pažeidimai. Be to, byloje nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą 850 Eur dydžio baudą.

Individualizuojant administracinio poveikio priemonę, reikšmingos ir konkrečios jos taikymo pasekmės pareiškėjui. Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktos charakteristikos–pažymos matyti, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), o jo pagrindinių darbo funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas yra vienintelis darbuotojas, atliekantis (duomenys neskelbtini). Kita vertus, teismas negali ignoruoti to, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl vien jo profesiniai ar finansiniai interesai savaime negali būti pakankamas pagrindas visiškai netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Kelių eismo saugumo užtikrinimas, neblaivių vairuotojų daromų pažeidimų prevencija ir visuomenės interesas, kad transporto priemones vairuotų tinkamai savo pareigas atliekantys asmenys, yra reikšmingi tikslai, kurių siekiama administracinio poveikio priemonėmis. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo visa apimtimi ir visiškai neskirti specialiosios teisės atėmimo. Be to, pastebėtina, kad nors pareiškėjo darbdavys nurodė, jog pareiškėjui netekus teisės vairuoti, jo tiesioginių darbo funkcijų atlikti objektyviai nėra galimybės, o jų perduoti kitiems darbuotojams ar pareiškėją perkelti į kitas pareigas taip pat nėra galimybių, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, jis šiuo metu atlieka kitas pareigas, nesusijusias su vairavimu, taigi, pasikeitusios pareiškėjo darbo funkcijos nevisiškai eliminavo pareiškėjo galimybes realizuoti save darbinėje veikloje.

Pabrėžtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra susijęs su padidinta rizika eismo saugumui, todėl visiškas administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinės atsakomybės paskirties. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu ar darbine veikla. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina tai, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, įvertinant tai, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui nustatytas 0,66 promilės neblaivumas yra artimas minimaliai ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytai ribai, pažeidimas nesukėlė eismo įvykio ar kitų nustatytų neigiamų pasekmių, pareiškėjas tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtą baudą nedelsdamas sumokėjo, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra tiesiogiai būtina jo darbo funkcijoms atlikti. Šios aplinkybės, vertinamos kartu, leidžia daryti išvadą, kad įprastų administracinio poveikio priemonės taikymas visa apimtimi nagrinėjamu atveju būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų individualizuotos atsakomybės bei proporcingumo principų.

Atskirai vertintinas Institucijos paskirtas 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šios priemonės taikymas konkrečioje pareiškėjo situacijoje iš esmės lemia tai, kad, pasibaigus 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminui, dar 12 mėnesių jis negalėtų vairuoti jo darbe naudojamų transporto priemonių, kuriose tokie įrenginiai nėra įrengti. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbo pobūdį ir byloje esančius darbdavio paaiškinimus, jo kasdieniam darbui reikalinga vairuoti skirtingas bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) transporto priemones, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis draudimas jo atveju galėtų būti realiai įgyvendinamas nepadarant esminės žalos jo galimybei vykdyti darbo funkcijas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visuomenės interesas užtikrinti, kad pareiškėjas ateityje nevairuotų transporto priemonės būdamas neblaivus, gali būti pakankamai užtikrintas ir taikant 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o papildomas 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo darbo funkcijas ir kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nėra būtinas siekiant administracinio poveikio priemonės tikslų. Tokia išvada nedaro įtakos pačios pareiškėjo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą vertinimui ir nepaneigia būtinybės taikyti realią poveikio priemonę, tačiau leidžia ją individualizuoti taip, kad ji nebūtų neproporcingai griežta.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes jų visumoje, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, jo elgesį po nusižengimo, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į specialiosios teisės reikšmę jo profesinei veiklai ir faktines paskirtos poveikio priemonės pasekmes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – palikti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, tačiau panaikinti 12 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra pakankama padaryto administracinio nusižengimo prevenciniams ir auklėjamiesiems tikslams pasiekti ir kartu atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, nebus akivaizdžiai per griežta, užtikrins visuomenės interesą ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo gynėjo H. Stankevičiaus skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14966-2026 administracinio nusižengimo byloje keistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

R. U. atstovo advokato Haroldo Stankevičiaus skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14966-2026 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir R. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą palikti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.