- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1645-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04458-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Pro invest group, "Julianus Inkaso", Legal Balance, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Omega Invest OU
- Kategorijos
- 3.4.2.4Fizinio asmens pareiškimas iškelti bankroto bylą
- 3.4.2.4.3Fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą turinys ir forma
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo PRS1 pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Omega Invest OÜ.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo PRS1 (toliau – pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti PRS1 bankroto bylą bei paskirti bankroto administratorių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą 2026 m. vasario 3 d. registruotu paštu informavo jo nurodytus kreditorius. Tačiau uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ adresu Goštauto g. 40A, Vilnius, siųstas pranešimas (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „PRO INVEST GROUP“ adresu Konstitucijos pr. 15-9, Vilnius, siųstas pranešimas (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įteikti ir 2026 m. kovo 14 d. buvo grąžinti pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pranešimai galėjo būti išsiųsti netiksliais kreditorių adresais, todėl šie kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, nors ir teigė išlaikantis kartu su juo gyvenantį nepilnametį vaiką, kuriam vaiko motina išlaikymo neteikia, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nuomojamą būstą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nenurodė bankroto administratoriaus kandidatūros (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 8 punktas, CPK 177, 178 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
nurodo, kad 2026 m. vasario 3 d. visiems kreditoriams registruotais laiškais išsiuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o šią aplinkybę patvirtina pašto kvitai. Pareiškėjo teigimu, siuntos UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „PRO INVEST GROUP“ buvo grąžintos ne dėl netiksliai nurodytų adresų, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet dėl to, kad gavėjai jų neatsiėmė per siuntų saugojimo terminą. Taigi kreditoriams buvo sudaryta reali galimybė pranešimus gauti, tačiau jie patys ja nepasinaudojo. Pareiškėjo vertinimu, vien korespondencijos neatsiėmimas negali lemti išvados, kad FABĮ nustatyta kreditorių informavimo pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, nes priešingu atveju kreditoriai galėtų išvengti bankroto proceso neatsiimdami jiems siunčiamos korespondencijos;
teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino pašto siuntų grąžinimo priežasčių ir nepagrįstai rėmėsi prielaida, jog kreditorių adresai galėjo būti netikslūs, nors pašto dokumentuose tokia siuntų neįteikimo priežastis nenurodyta;
nesutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo nurodytais pareiškimo trūkumais. Pažymi, kad pareiškimas pateiktas per EPP sistemą, kurioje pareiškėjo tapatybė yra identifikuojama, todėl papildomai pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą nebuvo būtina. Duomenis apie nepilnametį vaiką ir jo išlaikymą, pareiškėjo teigimu, patvirtina byloje pateiktas teismo sprendimas. Bankroto administratoriaus kandidatūros nenurodymas taip pat nelaikytinas pareiškimo trūkumu, nes jos nepasiūlius administratorių skiria teismas. Kitų dokumentų, įskaitant duomenis apie būsto nuomą, nepateikimas, pareiškėjo vertinimu, nėra esminis pareiškimo priėmimo trūkumas, o prireikus šie duomenys galėjo būti pateikti taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą;
teigia, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl formalaus pobūdžio ir nepagrįstų trūkumų neproporcingai riboja jo teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą CPK 5 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2026 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-12356-1270/2026, kreditoriams išsiųstų registruotųjų laiškų kvitus, 2 pašto siuntų grąžinimo dokumentus, pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, 2026 m. vasario 3 d. siųstus: UAB „Julianus Inkaso“, UAB „PRO INVEST GROUP“, Omega Invest OÜ, UAB „Legal Balance“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-13130-959/2023.
Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad pašto siuntų grąžinimo dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Apeliantas nenurodė aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių šiuos įrodymus pateikti anksčiau. Kiti kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra bylos medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Julianus Inkaso“ (Goštauto g. 40A, Vilnius) ir UAB „PRO INVEST GROUP“ (Konstitucijos pr. 15-9, Vilnius) siųsti pranešimai nebuvo įteikti, kadangi pranešimai buvo išsiųsti netiksliais kreditorių adresais, todėl jie nebuvo tinkamai informuoti. UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „PRO INVEST GROUP“ siuntos buvo grąžintos ne dėl netikslių adresų, o gavėjams jų neatsiėmus per saugojimo terminą. Apelianto vertinimu, kreditoriams buvo sudaryta reali galimybė pranešimus gauti, todėl jų neatsiėmimas savaime nereiškia, kad FABĮ nustatyta informavimo pareiga įvykdyta netinkamai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą, būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra privalomai sustabdomas visas skolininko turto realizavimas, taip pat yra privalomai sustabdomi visi išieškojimai iš skolininko turto, įskaitant išieškojimus ne ginčo tvarka (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimas sukelia pasekmes kreditoriams, ypač vykdantiems priverstinį išieškojimą, asmuo, ketinantis kreiptis į teismą, turi tą padaryti FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu terminu (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-412-883/2026).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad kreditorių buveinių adresus galima greitai ir nesudėtingai patikrinti viešai prieinamuose šaltiniuose, be kita ko, atliekant neatlygintiną paiešką Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre nurodytas juridinio asmens buveinės adresas laikytinas teisingu, kol registre nėra įregistruoti nauji duomenys arba pats juridinis asmuo konkrečiu atveju nėra nurodęs korespondenciją siųsti kitu adresu.
Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Julianus Inkaso“ buveinės adresas yra Spaudos g. 8-1, LT-05132 Vilnius, o UAB „PRO INVEST GROUP“ – Savanorių pr. 187, LT-50177 Kaunas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pranešimai šiems kreditoriams nebuvo įteikti vien dėl to, jog jie jų neatsiėmė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pranešimai buvo išsiųsti netiksliais kreditorių buveinių adresais, todėl kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta informavimo pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodomi apelianto argumentai dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, duomenų apie nepilnametį vaiką ir jo išlaikymą, bankroto administratoriaus kandidatūros bei kitų dokumentų nepateikimo neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nurodė tik kaip pareiškimo ir prie jo pateiktų dokumentų trūkumus, tačiau jomis negrindė atsisakymo priimti pareiškimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės baigties.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą 2026 m. kovo 16 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.