- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-412-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00560-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam bankroto bylą bei bankroto administratorių paskirti įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti.
3. 2026 m. vasario 18 d. pareiškėjas I. K. į bylą pateikė papildomus dokumentus bei pateikė prašymą pareiškimo trūkumų terminą pratęsti iki 20 darbo dienų.
4. Teismas rezoliucija tenkino pareiškėjo I. K. prašymą bei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2026 m. kovo 18 d. imtinai.
5. 2026 m. kovo 17 d. pareiškėjas I. K. į bylą pateikė papildomus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
7. Teismas nurodė, kad 2026 m. sausio 29 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjui I. K. nustatytas terminas pareiškimo trūkumams ištaisyti. Teismas minėtoje nutartyje buvo nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kam ir kokio turinio pranešimus išsiuntė korespondentams, todėl reikalinga pateikti įrodymus, jog kreditoriai gavo pareiškėjo išsiųstą pareiškimą dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
8. Teismas konstatavo, kad su pareiškimu bei papildomai pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo kreditoriams B. B. ir S. R. nebuvo raštu pranešta apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o antstolių B. T. ir A. S. informavimas, kurie atlieka skolų išieškojimą vykdomosiose bylose, apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, laikytinas Lietuvos Respublikos FABĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Teismo vertinimu, įstatymas imperatyviai numato pareiškėjui pareigą pateikti rašytinius pranešimus kreditoriams, o ne antstoliams, atliekantiems skolų išieškojimo veiksmus.
9. Teismas pareiškėjui pasiūlė, tinkamai informavus visus kreditorius apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, iš naujo kreiptis su pareiškimu (visa surinkta medžiaga) į Klaipėdos apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) I. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį, priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Visiems pareiškėjo kreditoriams registruotu paštu buvo išsiųsti pranešimai apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas nurodė, kad prie pareiškimo buvo pridėtos konkretiems kreditoriams – S. R. ir B. B. – išsiųstų laiškų kopijos, patvirtinančios informavimo turinį.
10.2. Prie pareiškimo pateiktas Lietuvos pašto čekis patvirtina registruotų laiškų išsiuntimo faktą. Taip pat pateiktas kreditorių sąrašas bei kreditoriams S. R. ir B. B. adresuotų laiškų kopijos, kurios patvirtina, kad šiems kreditoriams buvo parengti ir išsiųsti pranešimai.
10.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriai nebuvo informuoti, nors pareiškėjas pateikė įrodymus apie registruotų laiškų išsiuntimą ir jų turinį. Net ir laikant, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, teismas turėjo galimybę nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas I. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – kreditorių sąrašą, pranešimus kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai jau yra pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pakartotinai teikiamus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Žemesnės instancijos teismas
16. 2026 m. balandžio 9 d. papildomai pateiktu procesiniu dokumentu, kuris pavadintas atskiruoju skundu, apeliantas siekia papildyti 2026 m. kovo 26 d. atskirojo skundo argumentus, išdėsto papildomus nesutikimo su teismo nutartimi motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokia pati taisyklė taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl papildomai išdėstytų motyvų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie netinkamą kreditorių S. R. ir B. B. informavimą. Apeliantas akcentuoja, kad visiems jo kreditoriams registruotu paštu buvo išsiųsti pranešimai apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o prie pareiškimo buvo pridėtos konkretiems kreditoriams – S. R. ir B. B. – išsiųstų laiškų kopijos, patvirtinančios informavimo turinį.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą, būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra privalomai sustabdomas visas skolininko turto realizavimas, taip pat yra privalomai sustabdomi visi išieškojimai iš skolininko turto, įskaitant išieškojimus ne ginčo tvarka (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimas sukelia pasekmes kreditoriams, ypač vykdantiems priverstinį išieškojimą, asmuo, ketinantis kreiptis į teismą, turi tą padaryti FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu terminu.
20. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, kokiu būdu (pvz., per antstolį ar kitu būdu) rašytiniai pranešimai turi būti siunčiami ar įteikiami kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kreditoriams S. R. ir B. B. siųstų pranešimų turinį pažymi, kad apeliantas šiems kreditoriams pareiškimus siuntė per išieškojimus vykdančių antstolių kontoras, t. y. kreditoriui S. R. pranešimas dėl ketinimo kreiptis dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo buvo siųstas per antstolį A. S., adresu (duomenys neskelbtini), o B. B. per antstolę B. T., adresu (duomenys neskelbtini). Iš pridėto Lietuvos pašto čekio, matyti, kad minėti pranešimai buvo išsiųsti nurodytais antstolių adresais, o tai, ar B. B. ir S. R. buvo asmeniškai siunčiami pranešimai, iš pateikto čekio nėra galimybės nustatyti, nes jame nėra nurodyti adresatų vardai.
21. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato antstolio teisę teikti paslaugas, tarp jų ir perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstolis dėl nurodytų paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 8 dalis). Antstolis dokumentus perduoda ir įteikia: asmeniškai, registruotu laišku arba kitu teisingumo ministro patvirtintoje Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu; taip pat turi būti informuojama, kad dokumentą perduoda antstolis (Antstolių įstatymo 24 straipsnio 2–3 dalys).
22. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad pareiškėjas sudarė sutartį su antstoliais dėl paslaugų teikimo, taip pat nėra duomenų, jog antstoliai kreditoriams persiuntė pareiškėjo pareiškimą dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, kreditorė B. B. nuo 2010 m. yra deklaravusi savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), o, kaip jau minėta, antstolis perduoda ir įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).
23. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat nurodo, kad net ir laikant, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, teismas turėjo galimybę nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2026 m. sausio 19 d. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 29 d. nutartimi konstatavo pareiškimo trūkumus, t. y. be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kam ir kokio turinio pranešimus išsiuntė korespondentams, todėl reikalinga pateikti įrodymus, jog kreditoriai gavo pareiškėjo išsiųsta pareiškimą dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Minima nutartimi teismas pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą trūkumams pašalinti, o apeliantui prašant pratęsti terminą trūkumams pašalinti, teismas terminą 2026 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti pratęsė iki 2026 m. kovo 18 d. imtinai. Taigi, pirmosios instancijos teismas užtikrino, kad apeliantas jo prašomu terminu galėtų pateikti dokumentus, reikalingus inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą.
24. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos tinkamą įvykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė tinkamas išvadas apie teisinio pagrindo priimti pareiškimą nebuvimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškimą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.