- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2-12245-727/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05548-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- UAB Jupiter transport
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. rugsėjo 3 d.
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Jupiter transport“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Bajorei,
vertėjams (įvairiomis datomis vykusiuose teismo posėdžiuose) Faiz Nikzad, Rajmund Klonovski ir Lijai Dikarevai,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Jupiter transport“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB ,,Jupiter transport“ (toliau – ir darbdavys) 2025 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, Komisija) su prašymu išieškoti iš darbuotojo Indijos piliečio R. K. 6000 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog jis pagal darbo sutartį vykdydamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, reiso metu dėl pasirinkto nesaugaus greičio posūkyje nesuvaldęs jam patikėtos transporto priemonės su vilkiku sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą. Darbdavys prašė žalos atlyginimo tokio dydžio, kokia draudiko buvo išskaityta kaip franšizė remontuojant transporto priemonę ir vilkiką.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2026 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 663, priimtu darbo byloje Nr. APS-105-29017/2025 (pasirašytas 2026 m. sausio 30 d.), šį prašymą tenkino, išieškojo iš darbuotojo R. K. darbdavio UAB ,,Jupiter transport“ naudai 6000 Eur turtinei žalai atlyginti, konstatavusi, kad yra visos sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti.
Šalies argumentai
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašo jį atmesti, nurodydama, jog turi teisę į žalos atlyginimą, nes eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jos turtas, sukėlė saugaus greičio vairuojant nepasirinkęs ir jį viršijęs vairuotojas, t. y. ieškovas.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str.). Teismai, vertindami įrodymus, turi remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daryti pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs šį individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, buvusių jo ieškinio reikalavimų pagrindu. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad:
2023 m. rugpjūčio 18 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. J443 (toliau – Darbo sutartis), kuria susitarė, kad ieškovas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, jam bus mokama LR Vyriausybės patvirtino dydžio minimali mėnesinė alga padauginta iš 1,65 koeficiento (jos 3 p.). Darbuotojas teismui apklausos metu patvirtino, jog turi 10 metų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigų stažą, didžiąja dalimi šio laiko dirbant Europoje. Darbo sutartyje (jos 7.9 p.) numatyta apie darbo santykiams reikšmingas aplinkybes informuoti darbdavį per pastarojo darbuotojams suteiktas elektronines ir technines ryšio priemones – telefoną, planšetę, per jame įdiegtą sistemą, naudojimosi kuria mokymus ieškovas buvo išklausęs, ir neneigė aplinkybės, jog tvarka tokia buvo ir buvo jam žinoma, taip pat neneigė, kad nurodytos priemonės jam buvo išduotos. Taip pat nustatyta, kad pasirašant Darbo sutartį ieškovas buvo supažindintas (pasirašytinai) su tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigine instrukcija, kurioje taip pat numatyta tokia darbuotojo bendradarbiavimo ir komunikavimo su darbdaviu pareiga.
2025 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 25080034 jis laikotarpiui nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotę vakarų Europoje, darbo funkcijoms vykdyti jam buvo perduota transporto priemonė - vilkikas DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KRONE valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 28 d. priekabai buvo atlikta techninė apžiūra, o 2025 gegužės 21 d. buvo atlikta papildoma patikra ir remonto darbai vilkikui. Atliktų patikrinimų metu nei stabdžių sistemos gedimų, nei kitų vilkiko veikimo sutrikimų nebuvo nustatyta.
Austrijoje, S. M. apskrityje, 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu darbuotojas posūkyje nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir apvirto. Prieš įvykį vilkikas važiavo maždaug 65 km/h greičiu. Pirminiuose policijos dokumentuose užfiksuota, jog vilkikas nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apvirto kelkraštyje dėl vairuotojo vairavimo klaidos. Taip pat fiksuota, jog vilkikas patyrė didelę turtinę žalą.
Darbuotojas darbdaviui teiktame paaiškinime, be kita ko, nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 14 d. savo darbą pradėjo 6.00 val., po dviejų valandų vairavimo nuvyko iškrauti krovinio Austrijoje. Po pakrovimo nuvažiavo tik 10-20 km. Važiuojant keliu 70, priartėjo posūkis, todėl turėjo stabdyti. Tai buvo siauras kelias. Dėl posūkio važiavo dešine kelio puse. Kai paspaudė stabdį, priekaba nuslydo į dešinę pusę. Važiavo kelkraščiu. Bet stabdžiai neveikė tinkamai ir nuvažiavo į šoną. Vėl pasuko į dešinę pusę, kad sunkvežimis išliktų tiesus. Tačiau priekaba apsivertė.
Darbuotojas nėra nurodęs šio paaiškinimo surašymo datos ir negalėjo paaiškinti, kada jį rašė. Apklausos metu neneigė, jog į pirminį 2025 m. rugpjūčio 25 d. darbdavio reikalavimą paaiškinti įvykio aplinkybes jis neatsakė.
Darbo santykių metu darbuotojas ne kartą pažeidinėjo kelių eismo taisykles - darbdavys vien už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės mėn. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio eismo įvykio iš viso gavo tris administracines baudas už jo greičio viršijimą komandiruočių metu - 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. birželio 9 d. ir 2025 m. liepos 17 d. Darbuotojas apklausos metu nuoseklaus paaiškinimo dėl šio teismui taip pat nepateikė.
Minėtos transporto priemonės įvykio metu buvo stipriai apgadintos, jos buvo apdraustos Sausumos transporto priemonių parko draudimu, pagal kurį jas remontuojant draudikas padarė 6000 Eur išskaitą (darbdavio į darbuotoją nukreipto reikalavimo dalyku esanti suma) ir spalio mėn. pranešė apie tai draudėjui, t. y. atsakovei.
Darbo sutartis nutraukta 2025 m. rugpjūčio 25 d. šalių sutarimu nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.
2026 m. sausio 16 d. ginčo šalys pasirašė taikos sutartį, kuria darbuotojas įsipareigojo kompensuoti darbdaviui 2000 Eur, 500 Eur iš kurios yra sumokėjęs. Posėdžio metu paaiškino, jog dėl kitų įmokų persigalvojo, o ir neturėjo pinigų žalai kompensuoti.
Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 str., kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 str. 1 d. nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 153 str. 1 d. nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Iš byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių pakankamai akivaizdu, kad ieškovui kyla pareiga kompensuoti darbdavio patirtą turtinę žalą, kuri neviršija DK 153 str. 1 d. nustatyto šešių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio, nes šią turtinę žalą darbuotojas padarė dėl savo kaltės – didelio neatsargumo.
Byloje nustatytų duomenų pagrindu galima vienareikšmiškai teigti, jog įvykis, kurio pasekmėje teko remontuoti transporto priemones ir buvo padaryta franšizės išskaita pagal draudimo sutartis (po 3000 Eur už kiekvieną priemonę), kuri šiuo atveju vertintina kaip darbdavio realūs nuostoliai, nes jie nebuvo draudiko kompensuoti, įvyko dėl darbuotojo kaltės jam vairavimo metu nepasirinkus saugaus greičio, o ne dėl techniškai netvarkingos puspriekabės, ir yra tiesioginė šio jo neatsargaus elgesio pasekmė.
Žemesnės instancijos teismas
Darbuotojas savo teiginių dėl stabdžių gedimo niekuo nepagrindė ir neįrodė, teikdamas paaiškinimus teismui nebuvo nuoseklus, atsakydamas į klausimus apklausos metu nevienodai aiškino su įvykiu susijusias aplinkybes, nebuvo konkretus ir nuoseklus, į eilę teismo užduotų klausimų atsakyti aiškiai tiesiog vengė ar demonstratyviai rodė, jog nesuprato aiškiai užduoto klausimo esmės.
Vykdydama teismo įpareigojimus, atsakovė pateikė darbuotojui patikėtos ir pastarojo darbdavei grąžintos planšetės būdu formuotų paklausimų vidinėje sistemoje išrašus, kurie nepatvirtino darbuotojo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis prieš įvykį buvo informavęs darbdavį dėl komandiruotės eigoje atsiradusios vilkiko stabdžių problemos. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovė buvo sudariusi darbuotojams, tame tarpe ir jam pačiam, technines organizacines sąlygas komandiruočių metu operatyviai pranešti darbdaviui apie galimai atsiradusias transporto priemonių technines problemas planšetės pagalba darant įrašus vidinėje sistemoje, neneigė, jog tokia tvarka jam buvo žinoma ir kad jis ja buvo pasinaudojęs. Vienok darbdavio pateikti vidinės sistemos išrašai to neįrodė, pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumo teismas neturi (CPK 178-185 str. str.).
Ieškovo prie ieškinio pridėta galimo gedimo nuotrauka visiškai neinformatyvi, nedetalizuojanti galimo gedimo fakto ir pobūdžio, neaišku, kada fiksuota, siųsta ir kaip darbdaviui. Akivaizdu, kad joje nėra atspindėtas stabdžių gedimo elementas, o imant domėn paties ieškovo teismui duotus paaiškinimus, jog tai dar birželio mėnesį galimai buvę vairo stiprintuvo alyvos rodikliai, kurie, ieškovo teigimu, buvo degalinėje pašalinti įpylus alyvos papildomai, niekaip negali būti sąsajume su rugpjūčio mėnesį įvykusio eismo įvykio priežastimi. Teismo nuomone, tokie ieškovo argumentai tėra jo gynybinė ir vėliau (jau teisminio nagrinėjimo metu) suformuota pozicija.
Prieš numatytą komandiruotę buvo atlikta tiek vilkiko, tiek ir puspriekabės techninė priežiūra, patikrinimų metu nei stabdžių sistemos gedimų, nei kitų vilkiko veikimo sutrikimų nebuvo nustatyta, o tai rodo, jog, priešingai nei teigė ieškovas, jam darbo funkcijoms atlikti perduotų transporto priemonių techninis stovis buvo tinkamas ir tvarkingas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog kitos priežastys nei ieškovo neatsargus vairavimas ir greičio viršijimas vairuojant buvo eismo įvykio priežastimi. Tai rodo ir jo darbdavio rašyto paaiškinimo turinys. Nustatyta aplinkybė, jog jis ne kartą baustas už greičio viršijimą rodo, kad ieškovui būdinga daryti tokio pobūdžio pažeidimus, ir netiesiogiai taip pat patvirtina teismo padarytas išvadas.
Byloje nustatyta faktinė taikos sutarties pasirašymo aplinkybė rodo, jog darbuotojas, kuris, be kita ko, yra ilgametis ir profesionalus vilkikų vairuotojas, suprato ir prisiėmė savo kaltę dėl eismo įvykio ir galimų to pasekmių, padengė dalį žalos, o tai, jog vėliau persigalvojo ir nebevykdė mokėjimų pagal pasirašytą taikos sutartį, nesuponuoja jokio pagrindo daryti priešingas išvadas.
Tokiu būdu pagrindo tenkinti ieškinį nėra, todėl jis atmestinas kaip neįrodytas, pritarus Komisijos padarytoms išvadoms dėl visų sąlygų darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti šiuo konkrečiu ginčo atveju buvimo.
Teismas, šiuo sprendimu iš esmės pripažindamas darbdavio į darbuotoją nukreiptus reikalavimus pagrįstais ir įrodytais ir formuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį atsižvelgiant į inicijuoto individualaus darbo ginčo turinį ir jo teisinė rezultatą, minusuoja iš ginčo sumos darbuotojo darbdaviui vykdant taikos sutartį sumokėtus 500 Eur ir nemano, kad ši aplinkybė suponuoja procesines prielaidas laikyti darbdavio reikalavimus tenkintinais iš dalies, nes faktiškai jokių savarankiškų reikalavimų teismui darbdavys ir nėra pareiškęs.
Procesiniai klausimai.
Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant virš konstatuotam, dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo šiuo padarytų išvadų. Ieškinio atmetimo atveju atsakovei išieškotina 3797,90 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str. 1 d., 93 str., 96 str.). Išnagrinėjus darbo bylą iš esmės, naikinamas DGK priimtas sprendimas (DK 231 str. 7 d.). Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į išnagrinėto individualaus darbo ginčo rezultatą ir į šio sprendimo 21 punkte nurodytą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo Indijos piliečio R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB ,,Jupiter transport“, j. a. k. 306167660, naudai 5500 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai eurų) žalos atlyginimo ir 3797,90 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai 90 ct) advokato pagalbos išlaidų. Pripažinti, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2026 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 663, priimtas darbo byloje Nr. APS-105-29017/2025 (pasirašytas 2026 m. sausio 30 d.), netenka galios. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją žiniai siųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.