Vilniaus apygardos teismo nutartis

A. A. Institucijos 2026 m. kovo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. sausio 23 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto horizontaliąją ištisinę liniją, neparodė ne mažiau nei tris kartus įspėjamojo posūkio signalo, apvažinėjo kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi iš dešinės pusės, taip pavojingai manevravo viešajame eisme ir sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 3, 8, 9 ir 86 punktų reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinta nuoroda į KET 3 punkto pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas administracinis nusižengimas. Liudytojas teisme patvirtino, kad pažeidimai nebuvo užfiksuoti galine tarnybinio automobilio kamera. Priekinės kameros įraše matomas vienas eismo juostos keitimas ir grįžimas atgal, o esminiu momentu automobilio apskritai nesimato, kadangi jį užstoja sunkvežimis. Dėl to vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas nei ištisinės linijos kirtimas, nei posūkio signalo nerodymas, nei kito automobilio „Toyota“ apvažiavimas iš dešinės. Pažymima ir tai, kad vaizdo įrašų kokybė yra prasta, juose nesimato įjungtų posūkio signalų. Pats liudytojas patvirtino, kad prasto kokybės vaizdo įrašai, kuriuose nesimato esminės aplinkybės negali patvirtinti padaryto pažeidimo. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai buvo nurodyta, kad automobilių žibintų šviesos yra aiškiai matomos. Stabdymo signalo žibintai yra ženkliai didesnio šviesos srauto, didesnio ploto, dega nepertraukiamai ir įsijungia abiejose transporto priemonės pusėse, o posūkio rodiklis yra mažesnis, silpnesnis, oranžinės spalvos ir mirksintis, todėl per didesnį atstumą prastos kokybės įraše jis fiksuojamas nepalyginamai blogiau. Tai, kad tam tikru momentu įraše matomi stabdymo žibintai, jokiu būdu nereiškia, kad tuo pačiu įrašu galima patikimai fiksuoti posūkio rodiklių rodymą ar nerodymą. Be to, pareiškėjo automobilis buvo pakankamai nutolęs, kas taip pat neleidžia spręsti apie posūkio signalo rodymą arba nerodymą.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padaryta išvada, kad jeigu nesimatė įjungto posūkio signalo, todėl toks signalas nebuvo rodomas. Tai, kad aplinkybė neužfiksuota, negalima daryti išvados apie priešingos aplinkybės egzistavimą. Įrašo tylėjimas apie tam tikrą faktą reiškia tik tai, kad tas faktas neįrodytas, o ne tai, kad įrodyta jo priešingybė. Priešingas aiškinimas praktiškai reikštų, kad vairuotojas privalo įrodyti, jog posūkio signalą rodė, nors pagal ANK 566 straipsnio 1 dalį įrodinėti privalo kaltinimą pateikusi institucija. Faktinė aplinkybė dėl ištisinės linijos kirtimo buvo neįrodyta. Apylinkes teisme apklausiamas liudytojas įrašo fragmentu iliustravo ne pareiškėjo veiksmą, o kitos, jam nepriklausančios pilkos spalvos transporto priemonės manevrą ir aiškiai nurodė, jog vaizdo kameros inkriminuojamo pažeidimo neužfiksavo. Byloje nėra ir jokių kitų duomenų apie ištisinę liniją. Nenurodyta, kuriame (duomenys neskelbtini) kilometre ar kurioje atkarpoje ji buvo įrengta; nepateikta eismo organizavimo schema, kelio ženklinimo projektas ar kelio valdytojo pažyma, neįvardytas horizontaliojo ženklinimo linijos numeris (1.1, 1.2, 1.3 ar kitas). Pats liudytojas nurodė dvi skirtingas vietas: pirma – kad ištisinė linija buvo ten, kur buvo papildoma eismo juosta skirta sustojimui, antra – kad ji yra ties įvažiavimu į viaduką. Šie nurodymai tarpusavyje nesutampa. Pažymima, kad nei vienas iš pareiškėjui inkriminuotų KET punktų nenustato draudimo kirsti horizontaliąją ištisinę ženklinimo liniją.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo nutarime ir protokole nebuvo nurodyta kur ir kada buvo padaryti inkriminuojami pažeidimai. (duomenys neskelbtini) yra kelių kilometrų ilgio kelias su keliomis eismo juostomis kiekviena kryptimi, sankryžomis, viadukais ir nuovažomis. Šiuo atveju nei kelio kilometras, nei koordinatės ar kiti duomenys nebuvo nurodyti. Tuo tarpu, nors nusižengimo laikas yra nurodytas kaip 2026 m. sausio 23 d. 13.20 val., tačiau inkriminuota veika savo pobūdžiu yra trunkamoji, buvo išskiriami skirtingi veiksmai, skirtingais laikais. Nė vieno iš jų laikas byloje nenustatytas. Teigiama, kad pagal vaizdo įrašų duomenis galima spręsti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku – 13.20 val. buvo atliekamas sustabdymas, o ne daromi pažeidimai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šią laiko žymą vertintų kitaip, tai tik dar labiau patvirtintų, kad byloje apskritai nėra duomenų, leidžiančių susieti kiekvieną inkriminuotą veiksmą su konkrečiu laiku. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole nurodyta formuluotė, kad pareiškėjas ne mažiau nei tris kartus nerodė įspėjamojo posūkio signalo, yra atviras, skaičiumi neapibrėžtas teiginys, asmuo negali ginti nuo tokio nekonkretaus epizodo.

Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime trečiasis inkriminuotas veiksmas apibūdintas kaip kitos transporto priemonės apvažiavimas iš dešinės pusės. Tarnybiniame pranešime, tai įvardinama automobiliu „Toyota“, kuris dėl pareiškėjo manevro turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, grįžti į savo juostą. Tuo tarpu apylinkės teismas nustatė visiškai kitą faktinę situaciją, kad pareiškėjo automobilis persirikiavo prieš pat sunkiasvorę transporto priemonę ir kad dėl tokio manevro sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas priverstas stabdyti, siekdamas išvengti eismo įvykio. Sunkiasvorė transporto priemonė ir jos vairuotojo priverstinis stabdymas administracinio nusižengimo protokole, nutarime ar tarnybiniame pranešime nėra minimi, todėl pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kas jam nebuvo pareikšta. Pažymima, kad byloje nebuvo gauti minėti vilkiko vairuotojo paaiškinimai, taip pat nebuvo nustatytas bei apklaustas automobilio „Toyota“ vairuotojas.

Teisme apklausto liudytojo parodymai yra prieštaringi. Jis skirtingai nurodė aplinkybes apie tai, kaip stebėjo pareiškėjo vairuotą transporto priemonę. Buvo identifikuojama iš atminties. Jis nurodė aplinkybes, kurias matė bei kurias nematė, tačiau pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik dalimi nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apklausiamas liudytojas buvo susižinęs su surašytu tarnybiniu pranešimu ir jį atpasakojo. Dėl to tokie parodymai negali būti laikytini savarankišku įrodymu. Be kita ko, pats kaltinimo autorius negalėjo paaiškinti inkriminuotų KET punktų pažeidimus. Byloje nėra ir jokio patikimo duomens apie tai, kad pareiškėjo veika būtų sukėlusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje aprašytą pavojingą situaciją. Epizodas su automobiliu „Toyota“ buvo neištirtas, vilkiko epizodas neinkriminuotas ir grindžiamas vien įrašo interpretacija, o vienintelis įraše matomas manevras – pasitraukimas į dešinę ir grįžimas atgal, yra tas, kurį nurodė ir pats liudytojas ir pareiškėjas. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsireikalavo papildomų stacionariomis vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog jie nebūtų užfiksavę reikšmingas aplinkybes. Taip pat nepagrįstas teiginys apie tai, kad nustatant ir apklausiant automobilio „Toyota“ vairuotoją reikalautų pernelyg daug kaštų. Byloje nėra nė vieno įrodymo šaltinio, nesusijusio su tuo pačiu pareigūnu, todėl nepriklausomo eismo dalyvio parodymai arba stacionarių sistemų įrašai buvo vienintelė reali priemonė patikrinti kaltinimo versiją. Teigiama, kad reikia vadovautis in dubio pro reo principu.

Skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl KET 8 punkto pažeidimo ir liudytojo parodymų, jog jis šio punkto paaiškinti negali. Taip pat nebuvo aptarti liudytojo parodymai, kad iš vaizdo įrašo negalima matyti ištisinės linijos kirtimo. Be to, neaptartos aplinkybės, kad vaizdo įraše nesimato net akivaizdžiai rodomo kito automobilio posūkio signalo, kaip buvo nustatytas automobilio judėjimas, kai jis nesimatė įraše. Nebuvo paaiškintos aplinkybės dėl automobilio „Toyota“ ir vilkiko, susiejant tai su kaltinimu. Skundžiamoje nutartyje buvo nepaneigti pagrindiniai skundo motyvai ir nutylėti kaltinimui priešingi įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartimi, Institucijos 2026 m. kovo 12 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog sprendimas dėl A. A. padaryto administracinio nusižengimo buvo teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad tam tikros esminės 2026 m. sausio 23 d. įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos policijos pareigūnų vaizdo įrašuose. Taip pat pareiškėjo vairuojamo automobilio manevravimą matė tarnybinėje transporto priemonėje buvę policijos pareigūnai. Susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais ir pačių asmenų paaiškinimai yra nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo didesniu greičiu nei kitos transporto priemonės, kadangi jis jas lenkė. Pagal vaizdo įrašą „V1751-JRZ837-260123-131400-132100-20010400 10-AP-2481“, kuriame yra filmuojama iš policijos pareigūnų automobilio galo apie 13:16:00 val. matyti, kad pareiškėjas juda kairiąja eismo juosta, lenkia kitus automobiliu ir 13:16:03 val. dingsta iš vaizdo įrašo, kadangi lenkia vidurine juosta važiuojantį vilkiką ir dešinėje juostoje esantį policijos pareigūnų automobilį. Vaizdo įraše „V1751-JRZ837-260123-131400-132100-20010200 10-AP-2481“, kuriame yra filmuojama iš policijos automobilio priekio matyti, kad pareiškėjo A. A. vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirodo apie 13:16:09 val. iš kairiosios juostos persirikiuoja į viduriniąją juostą. Pažymėtina, kad iki tol priekyje kairėje juostoje važiuoja baltos spalvos automobilis. Persirikiuodamas į vidurinę juostą pareiškėjas išvažiuoja priešais vilkiką ir tuomet aplenkęs kairėje juostoje buvusį automobilį vėl grįžta į kairiąją juostą. Visų šių manevrų metu matyti, kad pareiškėjas nejungė posūkio signalų. Be to, matyti, kad maždaug nuo 13:13:09 val. pareiškėjo automobilyje įsijungia stabdymo žibintai. Taip pat šiuo metu galima matyti, kad prieš tai minėta baltos spalvos automobilis tuomet bandė iš kairiosios eismo juostos persirikiuoti į vidurinę, tačiau jis nebaigęs šio manevro grįžta į kairiąją juostą, nes jam užbaigti manevro neleido jį pro dešinę pusę lenkęs pareiškėjas. Be kita ko, vaizdo įrašas patvirtina, kad kuomet pareiškėjas iš kairės juostos suko į vidurinę juostą lenkdamas baltos spalvos automobilį, dėl gana didelio greičio pareiškėjo vairuota transporto priemone apie 13:16:10 val. dalinai įvažiuoja į dešiniąją eismo juostą arba važiuoja juosta, skiriančia kairiąją ir vidurinę eismo juostas. Pažymėtina ir tai, kad prieš tai minėti manevrai, judant iš vienos juostos į kitą, buvo atliekami gana staigiai, pareiškėjas tokius manevrus atlikinėjo gana dideliu greičiu. Toks staigių vairuojamo automobilio manevravimas, keičiant eismo juostas taip pat leidžia spręsti, jog pareiškėjas nebuvo įjungęs posūkių signalo. Teigtina, kad pareiškėjas skubėdamas buvo susikoncentravęs į siekį aplenkti, apvažiuoti kitas transporto priemones, o ne prieš manevrų atlikimą rodyti įspėjamuosius signalus.

Žemesnės instancijos teismas

Šio skundo nagrinėjimo kontekste vertinant pareiškėjo vairuotojo automobilio pakankamai didesnį greitį už kitų transporto priemones. Policijos pareigūno „bodycam“ vaizdo įraše „export-Body 10-AP-2481“ yra užfiksuota, kad pareiškėjas A. A. savo veiksmus aiškino tuo, kad jis skubėjo į susitikimą, todėl jis važiavo dideliu greičiu. Taigi, pats pareiškėjas pripažino pareigūnui, jog jis skubėjo, be to, jis teiravosi ar ilgai reikės laukti administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Anksčiau minėtas policijos pareigūnų vaizdo įrašas iš automobilio patvirtina, kad pareiškėjas iš tiesų gana pavojingai manevravo, tai darė važiuodamas pakankamai dideliu greičiu. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo inkriminuoti pažeidimai dėl leistino greičio viršijimo. Vis dėlto paties pareiškėjo pirminiai paaiškinimai policijos pareigūnams leidžia spręsti apie tai, kad buvo važiuojama didesniu nei įprastai greičiu. Tokios aplinkybės iš esmės taip pat netiesiogiai patvirtina paties pareiškėjo veiksmų kryptingumą, kad jis važiuodamas lenkė kitus automobilius, turėjo tikslą kuo greičiau aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones. Pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai gana intensyviame eisme pakankamai ilgą laiką bandė pasivyti pareiškėją, kas taip pat leidžia objektyviai manyti apie pareiškėjo pakankamai didelį važiavimo greitį ir lenkimų, manevrų atlikinėjimą, kas didina jo veiksmų pavojingumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad pareiškėjas važiuodamas keliu didesniu greičiu už kitas transporto priemone, staigiai bei netikėtai kitiems eismo dalyviams keitė važiavimo kryptis, todėl jis kitiems eismo dalyviams kėlė realią grėsmę bei pavojų.

Pagal byloje esančius duomenis yra nustatyta, jog pareiškėjas kirto ištisinę liniją patvirtina policijos pareigūnas E. G.. Pažymėtina, kad jis neneigė aplinkybių, jog ši faktinė aplinkybė nebuvo matoma vaizdo įraše. Nežiūrint to, jis aiškiai ir konkrečiai pagal vaizdo įrašą „V1751-JRZ837-260123-131400-132100-20010200 10-AP-2481“ nurodė vietą, kurioje pareiškėjo vairuojamas automobilis kirto ištisinę liniją, t. y. važiuojant (duomenys neskelbtini) nepriartėjus viaduko. Kaip buvo konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartyje, minėta vieta yra matoma vaizdo įraše pavadinimu „V1751-JRZ837-260123-131400-132100-20010200.mp4“ laiku 4:14 min. Pagal aptariamą vaizdo įrašą 13:18:16 val. (paties vaizdo įrašo 4:14 min.) galima aiškiai matyti, kad kelyje yra ištisinė linija, kurią kerta ir pareigūnų tarnybinė transporto priemonė bandydama pasivyti pareiškėją. 2026 m. birželio 25 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas E. G. parodė, kad „peržiūrėjus vaizdo medžiagą tikrai labai sunkiai matosi, bet tuo metu kai buvo automobilyje, ties įvažiavimu į viaduką yra ištisinė linija, kuria į pirmą eismo juostą persirikiuoti negalima, tik iš pirmos į antrą. <...> Šioje vietoje pamena, jie persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kad nepamesti automobilio, kadangi automobilis pravažiavo ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Būtent vaizdo medžiagoje to nesimato. „Audi“ automobilis pirmąja eismo juosta nevažiavo, šis važiavo trečioje eismo juostoje, buvo antrojoje, vėliau rikiavosi į pirmą ir paskui nepasakys į kurią eismo juostą grįžo. Tuo momentu tikrai matė, kaip „Audi“ automobilis persirikiavo į pirmąją eismo juostą iš antros, kadangi vaizdo stebėjimo kameros yra žemiau negu jų sėdima padėtis, jis su porininku tikrai matė, kai kirto ištisinę liniją besiribojančia su punktyrine, kuria leidžiama persirikiuoti iš pirmos į antrą.“ Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju visi pareiškėjo manevrai ir nebuvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, tačiau minėti policijos pareigūno paaiškinimai laikytini pakankamai objektyviais bei patikimais. Prieš tai minėtame vaizdo įraše pareigūno nurodytoje vietoje yra aiškiai matoma ištisinė linija, kuri draudžia iš vidurinės eismo juostos persirikiuoti į dešiniąją eismo juostą. Sugretinus teismo posėdyje policijos pareigūno E. G. parodymus, jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir vaizdo įrašų duomenis, matyti, kad jie iš esmės sutampa bei vienas kitą papildo sudarydami nuoseklią įvykių grandinę. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad šio policijos pareigūno nurodytos aplinkybės būtų nepasitvirtinusios, jas iš esmės paneigtų kiti objektyvūs duomenys. Vertintina ir tai, kad nėra nustatyta, kad policijos pareigūnas E. G. iki įvykių būtų pažinojęs pareiškėją, būtų susidaręs apie jį neigiamą nuomonę bei būtų linkęs jį apkalbėti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šis pareigūnas būtų šališkas arba suinteresuotas tam tikro sprendimo priėmimu. Kaip minėta, jis apklausiamas teismo posėdyje nurodė ir aplinkybes, kurių jis neprisiminė ar nematė. Dėl to jo parodymai yra laikytini patikimais ir jais galima vadovautis. Pažymėtina ir tai, kad jis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis vaizdo įrašų nežiūrėjo, prieš posėdį tik susipažino su savo surašytu tarnybiniu pranešimu. Atsižvelgiant į byloje esančius vaizdo įrašus, nėra pagrindo daryti išvados, kad šis pareigūnas teismo posėdžio metu būtų neobjektyviai davęs paaiškinimus apie vaizdo įraše matomus įvykius bei visas šio įvykio faktines aplinkybes. Vien tai, kad jo parodymai yra nepalankūs pareiškėjui, tai niekaip nemažina jų patikimumo ar manyti, kad pareigūnas nurodė melagingus duomenis.

Pažymėtina ir tai, kad pagal policijos pareigūno E. G. 2026 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo turinį yra nustatyta, kad jie matė aplinkybes, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis „Audi“ iš dešinės pusės apvažinėdamas automobilį „Toyota“ neleido jam persirikiuoti iš trečiosios eismo juostos į antrąją, automobilis „Toyota“ turėjo staiga pakeisti kryptį bei grįžti į trečiąją eismo juostą. Taip pat buvo matyta, kad minėtas automobilis „Audi“ bent tris kartus nerodė įspėjamojo posūkio signalo kirsdamas eismo juostas. Pareigūnams važiuojant paskui automobilį „Audi“, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau važiuojant toliau (duomenys neskelbtini), šis iš trečiosios eismo juostos, nerodydamas posūkio signalų, rikiavosi į kitas eismo juostas bei iš vidurinės eismo juostos, kirsdamas horizontaliąją ištisinę liniją, įvažiavo į pirmąją eismo juostą. Be to, pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjo vairuotas automobilis „Audi“ važiavo dideliu greičiu, palikdavo mažus atstumus nuo kitų transporto priemonių ir važiavo tarp dviejų eismo juostų, tokiu būdu keldamas pavojų kitiems. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad pareiškėjo vairuotas automobilis „Audi“ buvo sustabdytas panaudojus šviesos ir garso įspėjamuosius signalus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėtame tarnybiniame pranešime buvo pakankamai aiškiai įvardinti pareiškėjo atlikti neteisėti veiksmai, šių veiksmų atlikimo vieta. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme apklausiamas policijos pareigūnas E. G. aiškiai iš vaizdo įrašo nurodė, kurioje kelio vietoje pareiškėjas kirto ištisinę liniją, jo važiavimo trajektoriją. Taip pat jis paaiškino, kad būtent po to, kai matė pavojingus pareiškėjo manevrus, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše, tuomet jis pradėjo stebėti pareiškėjo automobilį. Jis sugebėjo įsiminti šio automobilio gamintoją, spalvą ir valstybinių numerių pradžią. Pagal tai buvo identifikuotas, vėliau persekiojamas bei sustabdytas pareiškėjas. Nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad pareiškėjas pavojingai manevravo, apvažinėjo kitas transporto priemones kelyje nerodydamas posūkio signalų bei neleistinai kirto ištisinę liniją. Kad liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti pareiškėją, pakenkti jam, tokios aplinkybės nenustatytos, be kita ko, tokių aplinkybių nenurodo ir pats nubaustasis.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad policijos pareigūnai faktiškai pamatė, kad pareiškėjas atliko pavojingo pobūdžio manevrus visiškai nerodydamas posūkių, kurie buvo užfiksuoti prieš tai minėtame vaizdo įraše „V1751-JRZ837-260123-131400-132100-20010200 10-AP-2481“. Tuo tarpu vėliau važiuojant keliu ir sekant pareiškėjo A. A. vairuojamą automobilį, jie matė ir kitus jo neleistinus manevrus. Pažymėtina, kad nors pagal minėtą vaizdo įrašą yra nustatyta, kad pareiškėjas priekyje policijos pareigūnams pasirodė 13:16:09 val., tuo tarpu jis buvo visiškai prisivytas apie 13:19:46 val., kai policijos pareigūnai privažiavo iš už jo vairuotojo automobilio galo, pareiškėjas rodydamas posūkio signalą suko link kelkraščio, pareiškėjas visiškai sustoja 13:20:07 val. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtu laikotarpiu policijos pareigūnai bandė vytis pareiškėją, kai jis dienos metu važiavo intensyvaus eismo sąlygomis bei pagal tokias sąlygas turėjo lenkti kitas transporto priemones. Kaip patvirtino policijos pareigūnas E. G., bandant prisivyti pareiškėją buvo įjungti ir policijos automobilio švyturėliai. Atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjui pavyko pakankamai toli atitrūkti nuo policijos pareigūnų intensyviame eisme, pareigūnai buvo jį vienu metu pametę iš akiračio, tai taip pat leidžia spręsti, jog pareiškėjas turėjo lenkti kitus automobilius, pakankamai intensyviai manevruoti, kad juos aplenkęs atitoltų. Vertintina ir tai, kad policijos pareigūnai nepradėjo persekioti pareiškėjo po vaizdo įraše matomų jo manevrų, nes kaip teigė pats E. G., iš pradžių jie tai įvertino ne kaip piktybinį veiksmą. Tai lėmė, kad jie atidžiau stebėjo pareiškėjo vairuojamą automobilį „Audi“ ir pamatę po to panašaus pobūdžio veiksmus, kai pareiškėjas manevravo nerodydamas posūkio signalo, tik tada jie ėmė persekioti pareiškėjo vairuojamą automobilį. Kaip minėta, E. G. pirmosios instancijos teisme konkrečiai parodydamas kelio dalis, kur pareiškėjas atliko neleistinus veiksmus vairuodamas automobilį, leidžia pripažinti, kad jis iš tiesų buvo sutelkęs dėmesį į pareiškėjo vairuotą automobilį, įsiminė įvykio aplinkybes. Tai, kad policijos pareigūnai iš pradžių tik stebėjo paties pareiškėjo vairavimą patvirtina ir policijos automobilio vaizdo įrašas, kadangi pareigūnų vairuotas autobusiukas tik po kiek laiko ėmė ženkliai didinti greitį, naudoti švyturėlius, nes priekyje buvusios transporto priemonės praleisdavo pareigūnus, stabdydavo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju policijos automobilyje įrengta kamera buvo žemiau nei sėdintys pareigūnai, ką nurodė E. G.. Tai patvirtina ir šio policijos pareigūno „bodycam“ vaizdo įrašas, kadangi pareigūnui po pokalbio su pareiškėju grįžtant į tarnybinį automobilį, yra matoma tarnybiniame automobilyje esanti vaizdo stebėjimo kamera. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai galėjo geriau ir aiškiau matyti vėlesnius pareiškėjo veiksmus, kurie nebuvo užfiksuoti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriuje. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pačių pareigūnų veiksmus įvykio metu, tai leidžia spręsti, kad jie objektyviai pamatė pareiškėjo atliekamus neteisėtus veiksmus bei į juos reagavo.

Nors administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime pareiškėjo atlikti manevrai nebuvo įvardinti kiekvienas atskirai laike ir šios vietos nebuvo nustatytos konkrečiai pagal koordinates, tačiau negalima spręsti, kad dėl to buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Pagal ANK 618 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo faktiškai padaryti važiuojant (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas važiavimo minėtu keliu patvirtino jis pats, tas yra užfiksuota ir policijos pareigūno „bodycam“ vaizdo įraše, kuriame matyti sustabdytas pareiškėjo vairuotas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš tai aptarti vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad pirmieji pareiškėjo neteisėti manevrai buvo atliekami 13.20 val., kai jis prieš vilkiką atliko baltojo automobilio apvažiavimą. Taip pat tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek administracinio nusižengimo nutarime buvo aiškiai bei konkrečiai įvardinta, kad pareiškėjas kirto horizontaliąją ištisinę liniją, nerodė ne mažiau nei trejų kartų įspėjamojo posūkio signalo, apvažinėjo kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, iš dešinės pusės. Taip pat minėtuose dokumentuose buvo nurodytos ir kitos būtinos aplinkybės ir duomenys. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad administracinio nusižengimo protokolas arba administracinio nusižengimo nutarimas būtų surašytas netinkamai, juose būtų netinkamai nurodyta esminė informacija apie padarytos nusižengimo vietą bei laiką. Pareiškėjui inkriminuoti neteisėti veiksmai negali būti laikytini neaiškiais, numanomais arba dviprasmiškais. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl to galėjo kokiu nors būdu apribota pareiškėjo teisė į gynybą.