Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 190 Eur dydžio bauda ir jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams, nes jis 2023 m. gruodžio 1 d., 12.35 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, krašto kelio Ukmergės-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“ ir lenkimą baigė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. birželio 11 d. nutartimi A. P. skundą atmetė ir paliko Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą, taip pat nutarė, kad A. P. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra įvykdytas.

Apeliaciniame skunde A. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį bei Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimą, priteisti A. P. iš Institucijos jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik subjektyviais liudytojo R. M. parodymais. Šiuo atveju nebuvo įvertintas liudytojo parodymų, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, pakankamumas, nuoseklumas, prieštaringumas ir logiškumas.

Skunde aiškinama, kad A. P. dar 2023 m. gruodžio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris vykusio proceso metu nebuvo panaikintas. Vis tik vėliau A. P. buvo surašytas naujas analogiško turinio administracinio nusižengimo protokolas, o tai reiškia, jog jis yra antrą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracinių nusižengimų registre yra užfiksuota, jog ankstesnis administracinio nusižengimo protokolas, surašytas A. P., negalioja. Vis tik įrašo registre nėra pagrindo vertinti kaip procesinio dokumento, kuris nustato dokumentų galiojimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas R. M. savo parodymais, paaiškinimais ir pateikta nuotrauka įrodinėjo, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas apeliantui priklausantis automobilis. Vis tik apeliantas tvirtina, kad vaizdo įraše nurodytu laiku jis automobiliu nesinaudojo ir šiame vaizdo įraše buvo užfiksuotas ne jam priklausantis automobilis. Faktą, kad automobilis negalėjo būti užfiksuotas liudytojo nurodytoje vietoje, patvirtina apelianto pateikta nuotrauka.

A. P. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę liudytojo R. M. parodymams ir jo pateiktai nuotraukai nei apelianto parodymams bei jo pateiktai nuotraukai. Liudytojo pateiktoje nuotraukoje nesimato nei laiko, nei datos, kada buvo fiksuoti reikšmingi faktai, nes ši nuotrauka buvo koreguota (perfotografuota). Be to, administracinio nusižengimo tyrimo metu liudytojas melagingai aiškino, kad nuotrauka buvo daryta įvykio vietoje. Tik vėliau jis pripažino, kad nuotrauka daryta visai kitoje vietoje ir paimta iš kitų įrašų. Viso administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo teismuose metu buvo abejojama nuotraukos padarymo data ir laiku, jos autentiškumu, tačiau nekoreguota nuotrauka taip ir nebuvo pateikta, o tik paaiškinta, kad ji nebuvo neišsaugota, nes liudytojas nepagalvojo, jog yra būtina tai padaryti.

Apeliantas aiškina, kad liudytojo R. M. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl jais vadovautis nebuvo jokio pagrindo. R. M. parodymus keisdavo ar juos papildydavo tuomet, kai paaiškėdavo aplinkybės, galinčios paneigti jo anksčiau nurodytas aplinkybes. Liudytojas tarnybiniame pranešime nenurodė, kad matė vairuotoją, tuo pačiu jis nurodė, jog įvykis buvo nufilmuotas bei padaryta nuotrauka. Paaiškėjus, kad pagal vaizdo įrašą negalima nustatyti, koks automobilis jame yra užfiksuotas ir kas šį automobilį vairuoja, liudytojas paaiškino, jog vairuotoją matė asmeniškai. Be to, R. M. iš pradžių teigė, kad įvykį fiksavo kaip policijos pareigūnas, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog įvykį fiksavo kaip eilinis asmuo. Pastebėjus, kad pateikta nuotrauka yra ne iš įvykio vietos bei buvo koreguota, liudytojas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog automobilio nuotrauka buvo daryta ne pažeidimo vietoje. Jis paaiškino ir tai, kad važiavo paskui automobilį iki tos vietos, kur buvo padaryta nuotrauka, automobilis nebuvo dingęs iš jo matymo lauko, nors tokios aplinkybės neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų faktų. Šiuo atveju, priimant procesinius sprendimus, privalėjo būti vadovaujamasi A. P. parodymais, nes jie nebuvo paneigti jokiais objektyviais duomenimis, buvo nuoseklūs.

Skunde nurodoma, kad ekspertai negalėjo patvirtinti, jog apelianto pateiktos nuotraukos buvo padarytos tuo laiku, kuris yra nurodytas, tačiau tai nereiškia, jog jos buvo suklastotos ar koreguotos. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo paneigta prielaida, kad pranešimą bei protokolą liudytojas surašė tik tuomet, kai iš kito vaizdo įrašo ištraukė panašaus automobilio nuotrauką, darytą kitoje vietoje ir kitu laiku, kurią vėliau koregavo (perfotografavo). Vien tai, kad po kelių mėnesių liudytojas sugalvojo pasakojimą, kaip nuotrauką, darytą kitoje vietoje ir kitu laiku, susieti su vaizdo įraše užfiksuotu panašiu automobiliu, nepatvirtina, jog jo nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę.

A. P. tvirtina, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas neišsamiai, jį atliko šališkas policijos pareigūnas. Tyrimo metu buvo renkami tik tokie duomenys, kurie galėtų patvirtinti liudytojo R. M. nurodytą versiją, o aplinkybės ir duomenys, keliantys pagristų abejonių arba prieštaraujantys liudytojo versijai, buvo ignoruojami. Tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, kurie būtų atlikti, jeigu administracinio nusižengimo bylą būtų tyręs jos baigtimi nesuinteresuotas pareigūnas. R. M. turėjo galimybes surinkti ir pateikti visus duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų reikšmingas aplinkybes, t. y. pateikti pilnus registratoriaus vaizdo įrašus, nekoreguotas nuotraukas, tarnybiniame pranešime išsamiai išdėstyti visas aplinkybes, nurodyti, ar liudytojas įvykį fiksavo tarnybos metu, apibūdinti vairuotoją, pateikti registratoriaus technines charakteristikas ir t. t., tačiau to nebuvo padaryta.

Skunde teigiama, kad asmuo, kuris matė galimą teisės pažeidimą, negali atlikti šio teisės pažeidimo tyrimo ir surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes toks asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantui apskritai kyla klausimas, ar toks asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Paties liudytojo atliekamas aplinkybių tyrimas pažeidžia asmens, kuriam vyksta procesas, teisę į objektyvų, teisingą ir visapusišką bylos tyrimą bei nagrinėjimą. Pažymima, kad pareigūnai, nustatę bei ištyrę daugiau pažeidimų, demonstruodami geresnius darbo rezultatus, turi geresnes karjeros galimybes, yra skatinami įvairiomis priemonėmis ir pan. Todėl tokie pareigūnai yra suinteresuoti patraukti atsakomybėn kuo didesnį pažeidėjų kiekį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi grąžinus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tyrimą šioje byloje buvo pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai. Vyresnioji tyrėja, manydama, kad anksčiau A. P. administracinio nusižengimo protokolą surašė tokios teisės neturintis policijos pareigūnas, surašė naują administracinio nusižengimo protokolą, kurio turinys nesiskiria nuo anksčiau neteisėtai surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio. Jokie nauji tyrimo veiksmai po to, kai administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nebuvo atlikti, nauji duomenys nebuvo renkami, nebuvo tikrinti anksčiau surinkti duomenys. Šiuo atveju nebuvo įvertinta tai, kad anksčiau byloje duomenis rinko bei pateikė šališkas policijos pareigūnas.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad naują administracinio nusižengimo protokolą surašė vyresnioji tyrėja, kuri penkių asmenų kolektyve dirba kartu su liudytoju R. M., kuris anksčiau, nesilaikydamas teisinio reguliavimo, atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Taigi šiuo atveju kyla klausimas ir dėl vyresniosios tyrėjos, surašiusios apeliantui naują administracinio nusižengimo protokolą, nešališkumo, nes ją su anksčiau administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu asmeniu sieja kolegiški santykiai. Nušalinimas bylos tyrimo eigoje negalėjo būti pareikštas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo informuotas apie naujai pradėtą tyrimą. Apie šį tyrimą jis sužinojo tik gavęs dar vieną administracinio nusižengimo protokolą, kurio net negalima skųsti. Šiuo atveju buvo pažeisti bylos tyrimo ir nagrinėjimo nešališkumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principai, nes pareigūnų šališkumas galėjo turėti tiesioginės įtakos renkant ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, priimant sprendimą byloje.

A. P. aiškina, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra tik panašus į jam priklausantį automobilį. Šiame vaizdo įraše dėl jo kokybės negalima įžiūrėti automobilio valstybinių numerių. Pats R. M. teigė, kad vaizdo registratorius, kuriuo buvo padarytas vaizdo įrašas, yra naudojamas tik asmeniniais tikslais. Vis tik apeliantui yra akivaizdu, kad šiuo atveju vaizdo registratorius iš tikrųjų buvo naudojamas profesiniais tikslais. R. M. vaizdo registratoriumi filmuoja aplinką, kaip pareigūnas fiksuoja kitų automobilių judėjimą, peržiūri įrašus apie galimus KET pažeidimus. R. M., remdamasis vaizdo įrašais, pradeda administracines teisenas, surašo tarnybinius pranešimus, administracinių nusižengimų protokolus, kelia įrašus į policijos elektronines sistemas, teigdamas, kad įvykius fiksavo kaip policijos pareigūnas ir pan. Toks akivaizdžiai profesiniais tikslais naudojamas registratorius turėtų atitikti Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, būti patikrintas ekspertų, atitikti kitus teisės aktų reikalavimus. Registratoriaus naudojimas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra neteisėtas. Be to, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė nuomonę, kad policijos pareigūno asmeniniu vaizdo registratoriumi atliekamas sistemingas eismo pažeidimų fiksavimas būtų laikomas kaip asmens duomenų tvarkymas profesiniais tikslais.

Skunde tvirtinama, kad pirminiame liudytojo tarnybiniame pranešime nebuvo nurodyta aplinkybė, jog jis matė asmenį, kuris vairavo automobilį. Vėlesniuose pranešimuose nebuvo nurodyta, kas vairavo automobilį, t. y. vyras ar moteris, nebuvo apibūdintas automobilį vairavęs asmuo ir pan. Nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nebuvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. P.. Liudytojas, kuris aiškino, kad matė asmenį, kuris vairavo automobilį, negalėjo jo identifikuoti kaip apelianto, nes jo paprasčiausiai nepažinojo. Administracinio nusižengimo byloje A. P. kaltė buvo preziumuojama, nebuvo aiškinamasi ir nebuvo nustatyta, kad automobilį iš tikrųjų vairavo jis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad niekas negali būti pakartotinai persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi palikus Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą, A. P. buvo nubaustas 190 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu keturiems mėnesiams. Paminėti procesiniai sprendimai buvo panaikinti, apelianto sumokėta bauda buvo grąžinta, jam buvo grąžinta ir teisė vairuoti transporto priemones, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jis buvo nubaustas, sulaukė neigiamų pasekmių. Net ir panaikinus ankstesnius procesinius sprendimus, faktiškai bausmė buvo pritaikyta ir atlikta. Dėl šios priežasties pakartotinis A. P. nubaudimas vertintinas kaip non bis in idem principo pažeidimas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji tyrėja prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami argumentai, kurie buvo išdėstyti skunde dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimo, šiuos argumentus išsamiai bei motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su teiginiu, kad, 2025 m. gegužės 15 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, apeliantui buvo pradėta nauja administracinio nusižengimo teisena. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus ankstesnius procesinius sprendimus ir administracinio nusižengimo bylą grąžinus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta. Administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta į ankstesnę proceso stadiją tam, kad būtų pašalinti nustatyti proceso pažeidimai. Naujas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, jį surašė tokią teisę turintis pareigūnas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ankstesnis administracinio nusižengimo protokolas Administracinių nusižengimų registre buvo pažymėtas kaip negaliojantis. Taigi naujo protokolo surašymas negali būti vertinamas kaip naujos savarankiškos administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas ar pakartotinis apelianto persekiojimas už tą pačią veiką.

Institucijos vyriausioji tyrėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė ne vien liudytojo R. M. parodymais, bet administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas vertino R. M. parodymus ir tarnybinius pranešimus, vaizdo registratoriaus įrašą, byloje esančias nuotraukas, apelianto paaiškinimus ir jo pateiktą nuotrauką, taip pat kompleksinės skaitmeninės informacijos ir vaizdų ekspertizės išvadą. Įrodymai buvo vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, tikrinant jų tarpusavio sąsajas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tikinama, kad liudytojas R. M. pirmosios instancijos teisme išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, jog matė automobilį „Mitsubishi Outlander“, atliekantį draudžiamą lenkimo manevrą sankryžoje, liudytojas važiavo paskui šį automobilį ir vėliau jį užfiksavo. Aplinkybė, kad liudytojas pildė bei tikslino savo parodymus, neleidžia teigti, jog jo parodymai yra nepatikimi. Esminės liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka kitus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis. Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą – jame užfiksuotas automobilis, kuris sankryžoje atlieka lenkimo manevrą, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Aplinkybė, kad dėl vaizdo kokybės įraše nėra aiškiai įžiūrimas automobilio valstybinis numeris, savaime nepaneigia galimybės automobilį ir jį vairavusį asmenį nustatyti remiantis kitais administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis.

Institucijos vyriausioji tyrėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir apelianto versiją, jog jam priklausantis automobilis administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku stovėjo prie namų ir juo nebuvo naudojamasi. A. P. pateikta nuotrauka objektyviai nepatvirtina nei jos padarymo laiko, nei aplinkybės, kad būtent administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis buvo apelianto nurodytoje vietoje. Kompleksinės skaitmeninės informacijos ir vaizdų ekspertizės išvada taip pat nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad apelianto pateikta nuotrauka patvirtina jo nurodytą versiją.

Atsiliepime nesutinkama su teiginiais, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai buvo šališki. Vien tai, kad R. M. yra policijos pareigūnas, savaime nėra pagrindas jo parodymus vertinti kaip nepatikimus ar konstatuoti šio liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat aplinkybė, kad naują administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė dirba tame pačiame policijos komisariate kaip ir liudytojas, nepatvirtina šios pareigūnės šališkumo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė būtų turėjusi asmeninį, tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apelianto argumentai dėl pareigūnų darbo viename kolektyve, tarpusavio bendravimo ar galimo profesinio suinteresuotumo geresniais darbo rezultatais yra paremti prielaidomis ir negali būti pagrindu konstatuoti pareigūnų šališkumą.

Institucijos vyriausiosios tyrėjos nuomone, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. M. darytas vaizdo įrašas buvo suklastotas, pakeistas ar techniškai modifikuotas taip, jog neatspindėtų realiai užfiksuoto įvykio. Apelianto keliami klausimai dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų nepaneigia vaizdo įraše užfiksuotų faktinių aplinkybių ir jo įrodomosios reikšmės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ankstesni apeliantui priimti procesiniai sprendimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Taigi panaikinti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip galutiniai, užkertantys kelią tęsti tos pačios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju nebuvo pradėta kita savarankiška administracinio nusižengimo teisena dėl tos pačios veikos, bet buvo tęsiama ta pati administracinio nusižengimo teisena, pašalinus ankstesniame procese nustatytus trūkumus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti principo non bis in idem reikalavimai.

A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties nėra pagrindo.

Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. M. 2023 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, krašto kelio Ukmergė-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 34-36);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. M. 2023 m. gruodžio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, krašto kelio Ukmergė-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 12-15);

Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 190 Eur dydžio bauda, taip pat jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams, nes jis 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, krašto kelio Ukmergės-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“, ir lenkimą baigė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija (t. 1, b. l. 9-11);

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino A. P. skundo ir paliko Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimą nepakeistą (t. 1, b. l. 116-118);

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi A. P. apeliacinio skundo netenkino ir paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą (t. 1, b. l. 138-147);

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi, konstatavęs, kad susiklosčiusi situacija, kai R. M. įvykį užfiksavo kaip liudytojas (ne darbo metu), o vėliau pats inicijavo ir atliko administracinio nusižengimo tyrimą, surašė du administracinio nusižengimo protokolus, tuomet pirmosios instancijos teisme davė parodymus kaip liudytojas, pažeidžia administracinio nusižengimo teisenos paskirtį, pagrindinius principus ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti tyrimą atlikusio pareigūno nešališkumu, objektyvumu, todėl R. M. nenusišalinus nuo administracinio nusižengimo tyrimo ir jo nepavedus atlikti kitam pareigūnui, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, panaikino Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį bei perdavė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (t. 1, b. l. 183-192);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2025 m. gegužės 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, krašto kelio Ukmergė-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 199-201).

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 590 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba ANK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio nusižengimo teisena prasideda nuo momento, kai pareigūnas, turintis teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą, gauna duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, o baigus administracinio nusižengimo tyrimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kuriuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-648/2020, 2AT-35-648/2023, 2AT-15-788/2026 ir kt.). Taigi apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstai tvirtinama, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradedama surašant administracinio nusižengimo protokolą. Iš tikrųjų administracinio nusižengimo protokolo surašymu yra baigiamas administracinio nusižengimo tyrimas, asmeniui, atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, yra formuluojamas kaltinimas padarius konkretų administracinį nusižengimą ar nusižengimus.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. A. P. 2023 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Paminėtame administracinio nusižengimo protokole nustačius netikslumą, 2023 m. gruodžio 27 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame apeliantas buvo kaltinamas to paties administracinio nusižengimo padarymu. Akivaizdu, kad šiuo atveju jokia nauja administracinio nusižengimo teisena, surašius 2023 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą, A. P. nebuvo pradėta, o buvo ištaisyta klaida, padaryta surašant pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą. Iš duomenų, užfiksuotų R. M. elektroniniame laiške, siųstame apeliantui 2023 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 42-43), tarnybiniame pranešime, surašytame 2024 m. kovo 8 d., ir jo prieduose (t. 1, b. l. 47-51), matyti, kad pirmajame protokole buvo neteisingai nurodytas kelio ženklas, kuriuo buvo pažymėta sankryža, kurioje buvo lenkiama kita transporto priemonė.

Kaip jau buvo nurodyta šio procesinio sprendimo 27 pastraipoje, Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. P. skundas dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimo nebuvo tenkintas, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino apelianto skundo ir paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje padarius išvadą, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą A. P., buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teigtina, kad paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyti pažeidimai galėjo būti ištaisyti tik administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis ir, esant pagrindui, surašius naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinio nusižengimo protokolą. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta, t. y. vyresnioji tyrėja, turinti teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, 2025 m. gegužės 15 d. apeliantui surašė naują protokolą, kuriame jam buvo suformuluotas kaltinimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 28 pastraipoje, naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymas nėra ir negali būti vertinamas kaip naujos administracinio nusižengimo teisenos A. P. pradėjimas, o yra vertintinas kaip anksčiau pradėto proceso, kuris nebuvo pasibaigęs, tąsa.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Čia pabrėžtina, kad teismų praktikoje administraciniai nusižengimai draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem) principo požiūriu priskiriami „baudžiamųjų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Šis principas įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje yra nustatyta, kad niekam negali būti skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, taip pat ANK 565¹ straipsnio 8 punkte, kuriame nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigtina, kad non bis in idem principas administracinių nusižengimų teisenoje reiškia, kad asmuo negali būti antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn ir baudžiamas už tą pačią veiką, dėl kurios jam jau yra priimtas galutinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes. Non bis in idem principo taikymo esmė – užkirsti kelią pakartotiniam asmens baudimui ar traukimui atsakomybėn už tą pačią veiką, kai dėl jos jau yra priimtas galutinis ir teisines pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas.

Iš to, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 27 pastraipoje, matyti, kad nei 2025 m. gegužės 15 d., kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nei tuo metu, kai buvo priimtas Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimas bei priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis, negaliojo nei vienas A. P. šioje administracinio nusižengimo byloje anksčiau priimtas procesinis sprendimas, t. y. tiek Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimas, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis buvo panaikinti (šie procesiniai sprendimai negalioja nuo 2025 m. balandžio 17 d.). A. P. jokiu procesiniu sprendimu nebuvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Dėl aptartų priežasčių nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad A. P. šiuo atveju yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir baudžiamas už tą pačią veiką, dėl kurios jam jau yra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė, jog Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 16 d. nutarimu A. P. paskirtas specialiosios teisės atėmimas yra laikytinas įvykdytu. Taigi apeliantas antrą kartą dėl tų pačių savo neteisėtų veiksmų nepatirs teisių suvaržymo, kuris jam buvo taikytas pagal anksčiau priimtus, tačiau panaikintus procesinius sprendimus. Įvertintina ir tai, kad A. P. anksčiau paskirta ir jo sumokėta bauda jam buvo grąžinta.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, jeigu jis nepažymėtas aptariamame punkte nurodytais kelio ženklais, taip pat ir kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, o pagal KET 140.7 punktą draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas, nurodytas aptariamame punkte, taip pat ir siaura ištisinė linija. Administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl fakto, kad vaizdo įraše „alwa_20231201_110058_F“ iš tikrųjų yra užfiksuota, kaip tamsios spalvos lengvasis automobilis lenkė krovininę transporto priemonę kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje ir lenkimą baigė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija. Tuo pačiu nekyla jokių abejonių, kad nurodytame vaizdo įraše yra užfiksuoti KET 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie buvo padaryti automobiliu, lenkusiu krovininę transporto priemonę. Pagrindinis ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų pažeidė nurodytus KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Iš ekspertizės akto Nr. 11K-483 (25) matyti, kad, atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, jog skaitmeninėje vaizdo byloje „alwa_20231201_110058_F.avi“ yra užfiksuotas „Mitsubishi“ prekinio ženklo „Outlander“ modelio automobilis, kurio laida yra nuo 2012 iki 2021 metų. Ši išvada, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad tirtame vaizdo įraše yra užfiksuotas automobilis „Mitsubishi Outlander“, kuris buvo leidžiamas nuo 2012 iki 2021 metų. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčų, kad būtent tokio prekinio ženklo ir modelio automobilis šiai bylai reikšmingu laiku priklausė A. P.. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad vaizdą formuojantys pikseliai neturi fizinės informacijos tam, jog naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti valstybinių numerių skaičių/raidžių ženklus, išskyrus valstybinio numerio raidžių sekos paskutinę raidę, kuri tikėtina yra „B“. Akivaizdu, kad, net ir atlikus vaizdo įrašo tyrimą, nebuvo galima identifikuoti vaizdo įraše užfiksuotų automobilio valstybinio numerio raidžių ir skaitmenų, tačiau tyrimo metu gauti duomenys leidžia teigti, jog paskutinė valstybinio numerio raidė tikėtina yra „B“. Čia pastebėtina, kad apeliantui bylai reikšmingu laiku priklausiusio automobilio „Mitsubishi Outlander“ valstybinio numerio paskutinė raidė buvo būtent „B“.

Iš liudytojo R. M. parodymų, duotų administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose, matyti, kad jis A. P. nepažįsta, su juo jokie santykiai nesieja. Liudytojas 2023 m. gruodžio 1 d., apie 12.30 val., vyko į darbą ir, privažiavęs prie kelio Ukmergė-Molėtai, kur jam reikėjo sukti į kairę ir važiuoti link Ukmergės, pamatė, kaip juodos spalvos automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar 5 (liudytojas tiksliai nurodyti valstybinio numerio negalėjo, nes prieš posėdį šių duomenų netikrino, o nuo įvykių praėjo daugiau nei pusmetis), ir lenkė sunkvežimį. Įvykio metu įsidėmėjo sunkvežimį lenkusio automobilio valstybinį numerį, nes ne pirmą pažeidimą fiksuoja ir tokiais atvejais stengiasi įsidėmėti valstybinį numerį. Matė, kad automobilį vairavo vyras. Taip pat liudytojas nurodė, kad automobilį vairavęs vyras buvo labai panašus į A. P.. R. M. aiškino, kad jis važiavo ta pačia kryptimi kaip ir „Mitsubishi“, kurį jis pavijo gyvenvietėje, kuri yra prieš magistralę, o magistralėje tą patį automobilį aplenkė. Kitą dieną, peržiūrėdamas vaizdo įrašą, pamatė, kad tuo metu, kai yra užfiksuotas sunkvežimio lenkimo momentas, gerai nesimatė sunkvežimį lenkusio automobilio valstybinis numeris. Dėl šios priežasties jis padarė vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo nuotrauką (ekrano nuotrauką), t. y. sustabdė vaizdo įrašą tuo metu, kai gerai matėsi automobilio valstybinis numeris (tuo metu vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip šis automobilis jau važiavo magistrale). Įvykius fiksavo asmeniniu vaizdo registratoriumi, kurį naudoja asmeniniais tikslais. Daugiau vaizdo įrašų nepateikė, nes juose nebuvo fiksuota jokių pažeidimų (teismo posėdžio garso įrašo laikas apytiksliai nuo 30:58 iki 53:15). Iš liudytojo R. M. parodymų, duotų administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, matyti, kad jis, važiuodamas automobiliu į darbą, sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiavusius automobilius. Tuo metu vienas pagrindiniu keliu važiavęs automobilis sankryžoje lenkė sunkvežimį. Liudytojas nurodė, kad lenkimo manevrą atliko automobilis „Mitsubishi“, jis matė šio automobilio valstybinį numerį, taip pat matė, jog automobilį vairavo vyras. Lenkimo manevrą matė iš apytiksliai poros metrų atstumo. Vėliau jis važiavo ta pačia kryptimi kaip ir sunkvežimį aplenkęs automobilis. Magistralėje šį automobilį aplenkė, lenkimo metu dar kartą pasižiūrėjo į automobilio vairuotoją tam, jog geriau jį įsimintų. Automobilio vairuotojas buvo panašaus amžiaus kaip ir liudytojas, t. y. apie penkiasdešimties metų vyras. Vaizdo įrašų, darytų 2023 m. gruodžio 1 d., nėra išsaugojęs. Su A. P. jo nesiejo ir nesieja jokie santykiai. Tarnybiniuose pranešimuose neapibūdino automobilio vairuotojo, nes niekur nėra nustatytas reikalavimas apibūdinti asmenį, kuris galimai padarė teisės pažeidimą. Vairuotojo asmenybę galima nustatyti nustačius automobilio savininką (teismo posėdžio garso įrašo laikas apytiksliai nuo 1:05:45 iki 1:23:15). Taip pat (po teismo posėdžio metu padarytos pertraukos) R. M. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašas buvo padarytas ne tarnybos metu. Šis įrašas buvo padarytas nuosavu vaizdo registratoriumi. Savo asmeniniu registratoriumi anksčiau yra užfiksavęs ir kitų pažeidimų, juo per metus užfiksuoja nuo 5 iki 10 pažeidimų. Pradedant važiuoti, registratoriaus fiksuojamas laikas atsinaujina, padaryto vaizdo įrašo laiko ir datos nebegalima pakeisti. Liudytojas paaiškino, kad jo administracinio nusižengimo byloje pateikta nuotrauka yra kompiuterio ekrano nuotrauka, padaryta mobiliuoju telefonu. Į kompiuterį buvo įdėta vaizdo registratoriaus atminties kortelė ir, sustabdžius vaizdo įrašą, telefonu padaryta nuotrauka. Vaizdo įrašas buvo sustabdytas tuo metu, kai jame geriausiai matėsi automobilio valstybinis numeris, ir padaryta ekrano nuotrauka. To vaizdo įrašo, kurio nuotrauką padarė, neišsaugojo. Fotografuodamas stengėsi, kad matytųsi automobilio valstybinis numeris. Duomenų, kurie patvirtintų, kada buvo darytas vaizdo įrašas, kurį jis nufotografavo, nefiksavo, nes, atsižvelgęs į tai, jog šiame vaizdo įraše nebuvo fiksuotas joks pažeidimas, manė, kad tokie duomenys nėra reikšmingi. Minėtą nuotrauką galimai padarė dieną prieš tai, kai surašė administracinio nusižengimo protokolą, arba tą pačią dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, po darbo, arba tą dieną, kai surašė tarnybinį pranešimą (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:00 iki apytiksliai 44:43). Įvertinęs aptartas R. M. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis liudytojas nuosekliai tvirtino, jog: 1) jis matė, kad krovininę transporto priemonę lenkė tamsios spalvos automobilis „Mitsubishi“; 2) jis matė ir įsidėmėjo automobilio „Mitsubishi“ valstybinį numerį; 3) jis matė šio automobilio vairuotoją, kuris buvo panašus į apeliantą; 4) jis važiavo paskui šį automobilį ir magistralėje jį aplenkė; 5) registratoriumi šis automobilis bei jo valstybinis numeris buvo užfiksuoti ir magistralėje; 6) magistralėje registratoriumi darytą vaizdo įrašą peržiūrėjo kompiuteryje, šį įrašą sustabdė toje vietoje, kurioje gerai matėsi automobilio valstybinis numeris, ir mobiliojo ryšio telefonu padarė ekrano nuotrauką, tačiau paminėto vaizdo įrašo neišsaugojo. Čia pastebėtina, kad liudytojas visiškai logiškai paaiškino, kodėl nebuvo išsaugotas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas automobilis „Mitsubishi“, kurio valstybinį numerį jis įsiminė, važiuojantis magistrale, t. y. liudytojas nurodė, kad šio vaizdo įrašo neišsaugojo ir nepateikė, nes jame nebuvo užfiksuoti jokie pažeidimai.

Iš R. M. tarnybinio pranešimo, surašyto 2023 m. gruodžio 4 d., matyti, kad 2023 m. gruodžio 1 d., apie 12.35 val., jis matė, jog kelio Ukmergė-Molėtai 15 km automobilis ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje ,,Šalutinis kelias iš dešinės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi ir buvo padaryta nuotrauka (t. 1, b. l. 16, 39). Iš R. M. tarnybinio pranešimo, surašyto 2024 m. kovo 8 d., matyti, kad liudytojas patikslino, jog 2023 m. gruodžio 1 d., apie 12.35 val., automobilis ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Ukmergė-Molėtai 15 km lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje ženklu ,,Šalutinis kelias iš kairės“. Šiame tarnybiniame pranešime buvo paaiškinta, kad liudytojas važiavo link Ukmergės, pažiūrėjo į ženklą ir per klaidą nurodė ne tą kelio ženklą, nes automobiliai važiavo nuo Molėtų ir jiems galiojo kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“. Automobilio valstybinį numerį liudytojas įsidėmėjo, taip pat atkreipė dėmesį į vairuotoją, kurio anksčiau nebuvo matęs, galimai galėtų jį atpažinti. Po įvykio važiavo paskui minėtą automobilį, kuris tam tikrais momentais dingdavo iš jo akiračio. Privažiavus gyvenvietę, kur maksimalus leistinas greitis buvo 70 km/h, minėtą automobilį prisivijo. Automobilis buvo identifikuotas kaip tas pats, kuris anksčiau lenkė kitą transporto priemonę, pagal valstybinį numerį. Vėliau minėtas automobilis buvo aplenktas. R. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pamatęs, jog vaizdo registratoriumi nebuvo aiškiai užfiksuotas automobilio valstybinis numeris, padarė kito vaizdo įrašo, kuris buvo padarytas maždaug už 12 km nuo įvykio vietos ir kuriame matėsi automobilio valstybinis numeris, nuotrauką (t. 1, b. l. 47). Pastebėtina, kad R. M. A. P. dar 2023 m. gruodžio 27 d. rašytame elektroniniame laiške paaiškino, jog jis įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį, taip pat matė jo vairuotoją, kurį galėtų atpažinti. A. P. buvo nurodyta, kodėl vaizdo įrašo pradžioje matosi neteisingas laikas, t. y. įjungus registratorių iš pradžių rodomas tas laikas, kuomet registratorius buvo išjungtas, o po kelių sekundžių pradedamas rodyti teisingas laikas (iš esmės tą patį liudytojas paaiškino ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme). Taip pat A. P. buvo informuotas, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo padaryta klaida dėl nurodyto ženklo, kuri bus ištaisyta surašant naują administracinio nusižengimo protokolą (t. 1, b. l. 42). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje pastraipoje aptartos R. M. nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo aplinkybių, kurias jis nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismuose.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys. Iš vaizdo įrašo „alwa_20231201_110058_F.avi“ matyti, kad jame yra užfiksuota, kaip tamsios spalvos automobilis lenkia krovininę transporto priemonę. Lengvasis automobilis pravažiuoja tiesiai prieš automobilį, kuriame veikia vaizdo registratorius. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad liudytojas, susidariusioje situacijoje, turėjo galimybę pamatyti tiek automobilį vairavusį asmenį, tiek automobilio valstybinį numerį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad registratoriaus, kuris automobilyje buvo pritvirtintas stacionariai, vaizdo fiksavimo laukas buvo mažesnis, nei liudytojo, kuris, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią turėjo įsitikinti, ar atlikti manevrą yra saugu, praleisti pagrindiniu keliu judančias transporto priemones, matymo laukas ir kuris, be jokių abejonių, lengvąjį automobilį lenkusį sunkvežimį matė ilgiau nei jis yra užfiksuotas vaizdo įraše.

Įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 34-37 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad R. M. parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, todėl jais negalima vadovautis. Čia būtina pabrėžti, kad liudytojo ir A. P. iki 2023 m. gruodžio 1 d. nesiejo visiškai jokie santykiai. Faktų, kurie leistų manyti, kad liudytojas dėl kažkokių priežasčių siektų apkalbėti apeliantą, iškraipyti bylai reikšmingus duomenis, nenustatyta. Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. M. galėtų sąžiningai klysti dėl nurodytų aplinkybių. Faktas, kad liudytojas, kitiems subjektams (apeliantui, jo atstovui, teisėjams ir kt.) skirtingu proceso metu prašant detalizuoti, patikslinti nurodytas įvykio aplinkybes, paaiškinti savo veiksmus ir pan., nurodydavo papildomas aplinkybes, paaiškindavo, kodėl konkrečiose situacijose pasirinko konkretų elgesio variantą, nėra pagrindas daryti išvadą, jog liudytojo parodymai yra nepatikimi, jais negalima vadovautis. Tai, kad dalies aplinkybių liudytojas iš pradžių nenurodė, leidžia teigti tik tai, jog jis šių aplinkybių konkrečiu metu paprasčiausiai nevertino kaip reikšmingų, o jų vėlesnis nurodymas nevertintinas kaip parodymų nenuoseklumas, leidžiantis spręsti apie jų nepatikimumą, neatitikimą objektyviai realybei. Be to, kaip jau minėta, R. M. parodymus patvirtina ir kiti anksčiau aptarti duomenys. Šio liudytojo parodymų neatitinka tik A. P., kuris, akivaizdu, yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teiginiai bei jo pateikta nuotrauka, kurios patikimumas kelia abejonių, nes ekspertizės akte Nr. 11K-483 (25) buvo padaryta išvada, jog ši nuotrauka nėra darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo originalas ir neturi rodomo atvaizdo metaduomenų, dalis programinės įrangos darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo metaduomenų gali būti keičiama vartotojo, todėl pagal pateiktą nuotrauką nėra galimybės nustatyti skaitmeninio atvaizdo padarymo vietos, datos ir laiko, taip pat nustatyti, ar buvo keistas jo turinys ar forma (t. 2, b. l. 118). Be jokių abejonių, pagal R. M. pateiktą nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas A. P. automobilis, taip pat negalima nustatyti, kada ji buvo padaryta. Vis tik jos padarymo aplinkybes galima nustatyti pagal bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo nuosekliai bei logiškai nurodytas aplinkybes, kurios neprieštarauja anksčiau aptartiems kitiems byloje užfiksuotiems duomenims. Tvirtinti, kad liudytojo daryta nuotrauka buvo kaip nors koreguota, nėra pagrindo. Šiuo atveju, jeigu būtų pritarta A. P. nurodomai versijai, kad jo automobilis įvykių metu nebuvo naudojamas, stovėjo sodyboje, esančioje apie 20 km nuo įvykio vietos, reikėtų daryti ir išvadą, kad R. M., užfiksavęs teisės pažeidimą, kažkodėl nurodė ne tą automobilį, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, ir ieškojo panašaus automobilio, kurio vairuotoją galėtų nepagrįstai apkaltinti neteisėtų veiksmų padarymu. Vis tik daryti išvadą apie R. M. piktavališkumą nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar liudytojo darytas vaizdo įrašas gali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. M. asmeniniu vaizdo registratoriumi, kuris buvo liudytojo asmeniniame automobilyje, ne tarnybos metu padarytu vaizdo įrašu negalėjo ir negali būti nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės. Tvirtinti, kad R. M. vaizdo registratorių naudoja išskirtinai tarnybiniais tikslais nėra pagrindo. Iš jo paties parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad vaizdo registratoriumi darytais vaizdo įrašais jis naudodavosi tik tais atvejais, kai pastebėdavo daromus teisės pažeidimus, tokių atvejų per metus pasitaikydavo iki dešimties.

ANK 576 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Nušalinimo pagrindai yra nurodyti BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios BPK 58 straipsnio 1-3 punktuose numatytos aplinkybės, kurioms egzistuojant vyresnioji tyrėja, surašiusi 2025 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolą, nebūtų galėjusi dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

Proceso dalyviai gali nurodyti ir kitokias aplinkybes, nei nustatytos BPK 58 straipsnio 1-3 punktuose, keliančias abejones konkretaus subjekto, taip pat ir administracinio nusižengimo bylą tiriančio pareigūno, nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantas abejones dėl 2025 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolą surašiusios vyresniosios tyrėjos nešališkumo grindžia iš esmės tuo, kad ši pareigūnė kaip ir liudytojas R. M. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, t. y. protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja yra liudytojo kolegė. Vis tik apeliacinės instancijos teismas mano, kad vien nurodytas faktas, jog minėti asmenys dirba tos pačios institucijos tame pačiame skyriuje ir, akivaizdu, yra kolegos, nėra pagrindas abejoti administracinio nusižengimo protokolą surašiusios vyresniosios tyrėjos nešališkumu. Čia pažymėtina, kad R. M. nėra vykstančio proceso šalis, jo su A. P. nesieja jokie santykiai, joks jo asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad vyresnioji tyrėja, kuri yra R. M. kolegė, galėjo veikti siekdama užtikrinti neegzistuojančius liudytojo interesus. Akivaizdu, kad protokolą surašiusios vyresniosios tyrėjos, kurios su R. M. nesieja pavaldumo santykiai, veiksmai nebuvo nei naudingi, nei žalingi minėtam liudytojui, neturėjo įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai, išskyrus tai, kad jis kaip liudytojas privalėjo vykdyti įstatyme numatytas pareigas bei turėjo galimybes naudotis liudytojo teisėmis. Be jokios abejonės, vyresnioji tyrėja šiame procese turėjo profesinį suinteresuotumą, kuris reiškia siekį tinkamai atlikti savo tarnybines funkcijas. Visgi toks profesinis suinteresuotumas negali būti vertinamas kaip pareigūnės neobjektyvumą, šališkumą patvirtinantis faktas. Tuo pačiu teigtina, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų konkretaus subjekto suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą ir pan., t. y. abejonė dėl nešališkumo turi būti pagrįsta. Šiuo atveju apelianto keliamos abejonės dėl vyresniosios tyrėjos nešališkumo yra nepagrįstos.

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama galioti, o A. P. apeliacinis skundas yra netenkinamas. Konstatavus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, prašymas A. P. priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti negali būti ir nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.