Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-11-517/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-11
Bylos Nr.: II-11-517/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00069-2025-4
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas: APA1
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-11-517/2026 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00069-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d. Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei, Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – APA1, jo atstovui advokatui Sauliui Šukiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Onutei Uždalevičienei,

liudytojams LUD1, Jurgitai Survilaitei, LUD3,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17126-2025 (ROIK: 23227384908).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17126-2025 (ROIK: 23227384908) (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) APA1 buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

APA1nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 1 d., 12 val. 35 min., Ukmergės r. sav., krašto kelio Ukmergės-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės” ir lenkimą baigė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siauria ištisinė linija, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8, 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus.

Teisme gautas atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. liepos 16 d. Institucijos nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti iš Institucijos Pareiškėjo naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad tyrėja Jurgita Survilaitė, atlikusi nusižengimo tyrimą ir surašiusi dar vieną administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88-ANR_P-639-2025, su administraciniu nurodymu iš esmės pradėjo naują administracinę teiseną už tą patį administracinį nusižengimą, už kurį jau 2023 m. gruodžio 27 d. yra surašytas nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2021-2023 ir kurio pagrindu buvo pradėta, vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2025 m. sausio 16 d. nutartimi atnaujinta ir dar nebaigta administracinio nusižengimo teisena. Todėl naujos teisenos pradėjimas, naujo protokolo surašymas bei jo pagrindu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17126-2025 yra neteisėti bei naikintini.ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos pobūdis suponuoja policijos pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymai sieja su administracine atsakomybe. Cituodamas LAT praktiką pažymi, kad šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintinas nepagrįstu ir panaikintas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skundžiamame nutarime, kuris priimtas remiantis naujai surašytu protokolu, nustatyta, kad APA1 2025 m. gegužės 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-639-2025 ir kad byloje esantis vaizdo įrašas betarpiškai įrodo traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę. Tačiau, Pareiškėjas mano, kad yra yra visiškai priešingai. Vaizdo įraše neužfiksuoti nei pažeidėjas, nei ženklas (kurio reikalavimus pažeidė), nei automobilio valstybiniai numeriai, nei aiškios kitos minimalios būtinos nustatyti aplinkybės (pažeidimo data, laikas). Taip pat neaišku ar tai nėra montažas, sumontuotas iš kelių vaizdo įrašų (ar kitaip jais manipuliuojant). O ir pats įrašas neatitinka nei vieno reikalavimo, kurie viešai nurodyti e.Policija.lt elektroniniame puslapyje (turi aiškiai matytis valstybinis numeris, kartu matytis ir automobilis ir pažeistas kelio ženklas ir t. t.). Skundžiamas nutarimas priimtas išskirtinai remiantis vaizdo įrašu, iš kurio neįmanoma tiksliai nustatyti būtinų duomenų ir aplinkybių apie galimai padarytą pažeidimą, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga neįrodo Pareiškėjo kaltės. Skundžiamas nutarimas nepagrįstas jokiais abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis, priimtas nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų ir abejonių, nesivadovaujant įstatymų nuostatomis bei priimtas nenustačius jokių neginčijamų (kaltę patvirtinančių) įrodymų. Cituodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką pažymi, kad non bis in indem principas reiškia, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jau yra nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nutarus palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą (vėliau atnaujinus bylą abi nutartys buvo panaikintos) už padarytą administracinį nusižengimą Pareiškėjas jau buvo nubaustas 190 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams (ir bausmę jau atliko). Todėl naujai pradėtoje teisenoje, naujai surašyto protokolo pagrindu priimtas naujas nutarimas, numatantis tą pačią bausmę už tą patį pažeidimą, pažeidžia ANK 2 straipsnio 5 dalį ir joje įtvirtintą non bis in idem principą.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą ir prašo Institucijos nutarimą palikti galioti, o Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Skundžiamas nutarimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos duomenis. Pareiškėjo teiginiai, kad neva nebuvo įrodyta, jog būtent jis vairavo transporto priemonę, yra nepagrįsti. Byloje surinkti duomenys, įskaitant pareigūno tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti aiškūs transporto priemonės identifikavimo požymiai, ir vaizdo įrašą, kuriame matyti pažeidimo atlikimo aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nusižengimą padarė būtent APA1.Pareiškėjo argumentas dėl neva pažeisto principo non bis in idem atmestinas. Nutarimas priimtas už konkretų administracinį nusižengimą, padarytą 2023 m. gruodžio 1 d., gavus pareigūno tarnybinį pranešimą ir atlikus tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad už šį konkretų veiksmą jau būtų paskirta administracinė nuobauda ar kad jis būtų vertintas kitoje byloje, todėl Pareiškėjo bandymas remtis šiuo principu laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu ANK bei teismų praktikai. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už draudžiamą lenkimą sankryžoje bei važiavimą priešpriešinio eismo juosta kertant ištisinę liniją, o atsakomybė už tokį veiksmą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar dėl jo buvo sukelta avarinė situacija. Pagal KET 8, 140.1 ir 140.7 punktus lenkti sankryžoje ir kertant ištisinę liniją yra griežtai draudžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pačios draudžiamos veikos atlikimo faktas laikytinas pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti, nepriklausomai nuo to, ar buvo reali žala ar pavojus (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).Pareiškėjo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo taip pat atmestini. Byloje esantis vaizdo įrašas, tarnybinis pranešimas bei kiti bylos dokumentai nuosekliai atskleidžia nusižengimo aplinkybes ir įrodo, kad lenkimo manevrą sankryžoje atliko būtent Pareiškėjas. Jokių įrodymų, paneigiančių šias išvdas, byloje nėra. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad įrašas „neaiškus“ ar ,,netikslus“, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Byloje nenustatyta jokių išimtinų aplinkybių, galinčių pagrįsti švelnesnės sankcijos taikymą ar Skundžiamo nutarimo keitimą. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, vadovavosi įstatymu ir teisingumo principais. Paskirta nuobauda – 190 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams yra individualizuota, proporcinga ir atitinka ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinių nuobaudų tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas, palaikydamas skundo argumentus, papildomai parodė, kad jam buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, senas protokolas nebuvo panaikintas. Gegužės 15 d. surašytas naujas protokolas, pagal kurį vėl skiriama bauda ir teisių atėmimas, jeigu įvykdytų nurodymą būtų 3 mėnesiams, bet kadangi nurodymo neįvykdė, buvo priimtas nutarimas ir vėl paskirta bauda ir vėl pakartotinas teisių atėmimas 4 mėnesiams, nors jau atbuvo be teisių. Iš naujo protokolo ir naujo liepos mėn. 16 d. nutarimo mato, kad čia grindžiamas už tą patį pažeidimą, bet grindžiamas tik vaizdo įrašu, kuris nepatvirtino, nei jo tariamai padaryto pažeidimo, nes jo ten nebuvo tą dieną ir tuo laiku, jo automobilis buvo prie namų, ankstesnėse bylose buvo pateikęs nuotrauką, kur kelios minutės iki to įvykio buvo užfiksuotas automobilis prie namų. Jokių kitų objektyvių duomenų nei protokole, nei administracinio nusižengimo nutarime nėra užfiksuota, kuo remiantis jam buvo surašytas naujas protokolas. Mano, kad remiantis tuo vaizdo įrašu negalima tvirtinti, kad užfiksuotas jo automobilis, kad jis padarė pažeidimą ir būtent tą dieną, nes visi duomenys surinkti tik remiantis liudytojo parodymu, apie kuriuos nei protokole, nei naujame nutarime nekalbama. Viskas remiasi to liudytojo parodymais, apie kurį LAT pasisakė, kad jis suinteresuotas bylos baigtimi ir yra pagrindas pagrįstai abejoti jo objektyvumu ir nešališkumu. Pažeidimo pradžia buvo, grįžtant į ankstesnį tą protokolą, administracinė byla, kuri buvo nagrinėjama, kurios pagrindu dabar nauja byla, kad tas pareigūnas surašė protokolą ir pridėjo vaizdo įrašą bei nuotrauką. Pradėjus aiškintis, kad ta nuotrauka ne iš tos vietos, duomenys tarnybiniame pranešime neatitinka, tada jis po 3 mėnesių pradėjo kelti naujas versijas, kad jis pats matė vairuotoją, kad jis važiavo paskui, jis pripažino, kad nuotrauka daryta kitoje vietoje, kitu laiku, už 12 km. Paaiškėjo, kad ta nuotrauka koreguota, nes ji apkarpyta, kad nesimatytų datos ir laiko. Neaišku su kokiom techninėm priemonėm įvykis buvo nufilmuotas, nes vaizdo įraše šokinėja data, laikas. Taip pat neaišku ar galima ranka nustatyti datą tame agregate, kuriuo tariamas tas įvykis filmuotas, kokią dieną filmuota. Iš surašytų protokolų ir nutarimų negalima vienašališkai ir neginčijamai konstatuoti teisės pažeidimo faktą, kad jis jį padarė. Iš LAT sprendimo suprato, kad buvo panaikinti abiejų teismų nutarimai ir policijos nutarimas, bet protokolas panaikintas nebuvo. Iš protokolo mato, kad jokios naujos aplinkybės tirtos nebuvo. Identiškas protokolas su kita pavarde.Tą dieną Pareiškėjas ten nebuvo ir automobilio nevairavo. Pirmos instancijos teismui pateiktos dvi fotonuotraukos darytos jo asmeniniu telefonu. Kada darytos nuotraukos matosi pačios nuotraukos duomenyse. Pateiks nuotraukas su metaduomenimis ir papildomai apylinkės nuotraukų su tuo namu. Automobilis registruotas jo vardu. Juo važinėja jo žmona, dukra, kartais sesuo. Automobilis yra standartinės komplektacijos ir daug tokių automobilių važinėdamas mato. Vaizdo įraše 2023 m. gruodžio 1 d. koks užfiksuotas automobilis negali pasakyti, nes nesimato numerių, neaišku, kada tas įrašas padarytas. Neaišku kokiu laiku daryta pateikta nuotrauka, nes ji koreguota, kad nesimatytų datos ir laiko. Nuotraukoje užfiksuotas kaip ir jo automobilis, bet kada ji daryta, neaišku. Originalo nuotraukos taip ir nepateikė, kad matytųsi laikas ir data. O vaizdo įraše nesimato. 2023 m. gruodžio 1 d. automobiliu naudojosi iki pietų ir po pietų, bet tuo metu jis nebuvo naudojamas. Jeigu būtų padaręs nusižengimą, būtų susimokėjęs, nurodymą įvykdęs, bet tuo laiku automobilis stovėjo pas jį namie. Jis tą dieną su ja tikrai nevažiavo. Gyvena (duomenys neskelbtini), prie pat Molėtai Ukmergė plento, kokie 2 km atstumu. Kur užfiksuotas pažeidimas, tą kelio vietą žino. Nuo tos vietos iki jo namų apie 20 km atstumas. Iki pietų automobiliu naudojosi jo dukra. Ji važiavo iš ryto į Ukmergę, bet ne tuo laiku, kaip nurodoma. 12.35 val. automobilio niekas negalėjo vairuoti, nes jis buvo pas jį, prie namų. Dukra grįžo apie 11 val., o žmona išvažiavo gal tik po 14 val. Nuo 11 val. iki 14 val. automobilis stovėjo prie namų. Jis iš karto parašė, paprašė medžiagos, jam iš karto kilo įtarimas. Rašė policijai ir tyrėjui. Gavo iš tyrėjo atsakymą, kad jis pats viską matė, bet paskui sakė, kad ne ta sankryža. Surašė naują protokolą. Nagrinėjimo metu prieš priimant nutarimą, jis tam pareigūnui atkreipė dėmesį, kad ta nuotrauka yra ne iš tos vietos. Nesitikėjo ir nepuolė ieškoti įrodymų. Paskui jis rado tas nuotraukas. Kai buvo priimtas nutarimas, tame posėdyje dalyvavi, bet ne nuotoliniu būdu. Pateikė visus savo argumentus. Tada jie surašė naują protokolą, po mėnesio vėl nagrinėjo ir tada jis dalyvavo nuotoliu ir tada jie priėmė nutarimą. Tikėjosi, kad policija įrodys jo kaltę. Gavęs medžiagą, LUD1visas savo abejones surašė. Posėdyje vėl viską atsakė, jis parodymus pakeitė, tada buvo priimtas nutarimas. Supratęs kad pats turi gintis, pradėjau daugiau gilintis, domėtis, ieškoti nuotraukų, rinkti kitus įrodymus. Tikėjosi, kad policija turi įrodyti jo kaltumą. Peržiūrėjo telefonus rado nuotraukas. Turėjo labai nemalonų įvykį Ukmergėje prie Lidlo, ir jam atrodo, kad pareigūnas LUD1 buvo, kad su juo konfliktas buvo. Buvo sugėdinęs, kad stovėjo invalidų vietoje. Šis konfliktas įvyko gal prieš keletą mėnesių, gali būti, kad tai buvo 2023 m. lapkričio pradžioje. Stovėjo prie mašinos keli asmenys, jie buvo neuniformuoti, nežino ar jie policijos pareigūnai, jis praeidamas burbtelėjo, gavo žodžių atgal. Ten galėjo būti LUD1. Galvoja, kad jis įsidėmėjo mašinos numerį ir kadangi jis dažnai važinėja tuo keliu, tada pasidarė jo mašinos nuotrauką ir ištaikęs progą, kai nufilmavo kažkokį su panašia mašina padarytą pažeidimą, bandė gal jam pakenkti, kad iš josž teises atimti. Jis yra prisiekęs valstybei, nes buvo ir yra pareigūnas.Gal atsitiktinumas buvo nufilmuojant kitą automobilį panašų į jo, bet paskui nuotrauka pridėta jau jo automobilio, iš kitos vietos. Iš vaizdo įrašo jam nepavyko nustatyti to automobilio valstybinio numerio. Taip pat pažymėjo, kad jis 4 mėnesius nevairavo, po apygardos teismo nutarties sumokėjo baudą, nes ji įsigalioja iš karto ją paskelbus, tai susimokėjo ir iš karto nebevairavo. Tada, kad atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, jam reikėjo kursus išklausyti, pristatyti pažymą į Regitrą ir tada tik Regitra atnaujino vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Kad jis 4 mėnesius nevairavo gali patvirtinti žmona. Jį darbe svarstė etikos komisija dėl atimto vairuotojo pažymėjimo, nes pagal pareigybės aprašymą seniau jį reikėjo turėti. Kai apskundė LAT, praėjo gal 6 mėnesiai, ir kai išnagrinėjo Aukščiausiasis teismas, jis jau ir vairuotojo pažymėjimą buvo atgavęs, VMI atgal pervedė sumokėtą baudą, nes nutarimai buvo panaikinti tiek policijos, tiek teismo ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Parodė ir tai, kad šiuo atveju pareigūnui buvo perduota informacija apie teisės pažeidimą, tada ji atliko tyrimą ir surašė naują protokolą su nurodymu. Šie požymiai sutampa ir parodo, kad pradėta nauja administracinė teisena, remiantis vaizdo įrašu ir tarnybiniu pranešimu, kuriuos pateikė bylos baigtimi suinteresuotas pareigūnas. Susidarė situacija, kad už tą patį pažeidimą surašyti du protokolai ir pradėtos dvi teisenos. Pagal vieną teiseną nutarimas panaikintas, bet liko protokolas dėl kurio nebuvo priimtas procesinis sprendimas. Kitoje administracinėje teisenoje ir protokolas ir nutarimas. Institucijos atstovė išsakė mintį, jog galbūt LAT panaikinus nutarimą anuliavosi protokolas. Pagal turimus duomenis jis mato du protokolus ir jo atžvilgiu pradėta antra teisena. Pareiškėjui yra neaišku nuo kurios teisenos gintis. Yra trys pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, t. y. vaizdo įrašas, kuriame liudytojo parodymai ir nuotrauka. Iš vaizdo įrašo, kaip suprato iš ekspertizės, identifikuoti automobilio negalima, taip pat negalima identifikuoti vairavusio asmens. Be to, vaizdo įrašas turėtų būti renkamas teisėtais būdais. Mano, kad jis neturėtų būti kaip įrodymas. Nuotraukoje užfiksuotas jo automobilis, bet neaišku kada padaryta nuotrauka. Originalas pateiktas nebuvo, ją pateikė bylos baigtimi suinteresuotas liudytojas, kuris dirba tyrėju, kurio tiesioginė pareiga saugoti įrodymus. Todėl keistai atrodo jo paaiškinimas. Nuotrauka perfotografuota, kad nesimatytų datos ir paaiškino, kad viskas įvyko netyčia, kad nuotraukos ieškojo po to, nes vaizdo įraše nesimatė valstybinio numerio. Suinteresuotas asmuo keitė parodymus, tikslino. Širvintų teisme jis teigė, kad vaizdo įrašą iš registratoriaus ištraukė darbe, čia jis teigia, kad tai padarė namie. Taip pat jis teigė, kad jo automobilį pasivijo ir aplenkė Graužiečių k., šiame teisme teigia, kad automobilį aplenkė kelyje Vilnius-Panevėžys. Taip pat jis bandė nuvažiuoti ir pastovėti toje sankryžoje bei įsidėmėti važiuojančių mašinų numerius, bet iš penkių numerių jis neįsidėmėjo nei vieno, tik įsidėmėjo numerį su skaičiais (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek vaizdo įrašas, tiek nuotrauka, tiek paaiškinus tarnybiniame pranešime surinko ir pateikė tas pats asmuo, tiręs bylą asmuo. Šioje teisenoje tiriant bylą iš naujo ir surašant protokolą nebuvo ieškoma jokių naujų duomenų, buvo remtasi tik tais duomenimis, kuriuos pateikė suintresuotas asmuo, todėl nei protokolas, nei Skundžiamas nutarimas neturėtų būti teisėti ir turėtų būti naikinami. Nei protokolą surašiusi, nei nutarimą priėmusi pareigūnės nematė reikalo pasikalbėti su juo, nekreipė dėmesio, kad baudą buvo atlikęs, nors ,,Regitra” patvirtino, bet niekas nebandė domėtis. Nagrinėjant bylą niekas nebandė ieškoti naujų duomenų, pasidomėti, kurie sudarytų pagrindą priimti teisėtą sprendimą. Pareiškėjui yra neaišku kaip buvo nustatyta, kad jis padarė šį pažeidimą. Vienintelis dalykas, kad pareigūnas jį matė, nors jis pirmą kartą jį pamatė teisme, bet jau buvo konstatuota, kad jis jį (Pareiškėją) pažino. Pareiškėjas nemato jokio procesinio dokumento kur būtų užfiksuota, kad būtent jis padarė pažeidimą. Mano, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl prašo jį panaikinti.

Teismo posėdžio metu APA1 atstovas advokatas Saulius Šukys palaikydamas skundo argumentus, papildomai parodė, kad sutinka su Pareiškėjo pozicija dėl to, kad buvo pradėta atskira teisena dėl to paties administracinio nusižengimo. Šiuo atveju tarsi byla nagrinėjama iš naujo, teikiamas naujas administracinis nurodymas. Mano, kad toks procesas neturėtų būti laikomas teisėtu ir tokia praktika neturėtų tęstis. Yra vaizdo įrašas ir tarnybinis pranešimas. Šiuo atveju yra ekspertizės išvados, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės identifikuoti transporto priemonę ir jį vairavusį asmenį, taip pat atsižvelgiant į konsultacinę išvadą, kurią teismui pateikė, į LAT nustatytas aplinkybes, kad abejotina pareigūno nešališkumu, rašant protokolą, tai, kad paskui jį perrašė kitas. Šiuo atveju sunku pasakyti, ar tai normali praktika, kai pareigūnas ne darbo metu fiksuoja pažeidimus, ar pareigūnas nori pasigerinti darbo rodiklius. Bet kuriuo atveju abejotina tokia veikla, ypač kai iš to paties pareigūno girdima, kad jis tą daro sistemiškai. Negalima sakyti, kad asmuo vykdo savo tarnybines funkcijas, nes tai yra nebe darbo laikas, yra naudojamos ne tarnybinės priemonės. Paminėtas duomenų apsaugos reglamentas, kiti teisės aktai, reglamentuoja techninių priemonių naudojimą, rinkimą. Šiuo atveju situacija, kai pareigūnas ne tarnybos metu gali naudoti ką nori, įrašą padaryti vieną dieną, nuotrauką pasidaryti kažkur kitur. Šiuo atveju turėtų galioti principai, galiojantys daugelyje teisės šakų. Jei pareigūno veiksmuose įžvelgiam pažeidimų, turėtume jo šioje byloje surinktais įrodymais ir pozicijom suabejoti. Pareigūno objektyvumu suabejojo LAT, kitas momentas, bylą nagrinėjant pareigūno interesas akivaizdžiai yra, nes pradėti tyrimai, susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, kreiptasi į imuniteto tarnybą, yra pažymos, kad galimai yra neteisėtai naudojamos techninės priemonės, taigi pareigūnas dabar jau turi interesą neatskleisti savo klaidų, net jeigu jas ir padarė. Mano, kad vienintelis likęs tikras įrodymas tai tarnybinis pranešimas, kuris turėtų būti įvertintas kritiškai, bet tų aplinkybių, kurias byloje nustatė. Prašo teismo skundą tenkinti ir panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną, priteisti Pareiškėjo patirtas išlaidas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė Onutė Uždalevičienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad iš administracinių nusižengimų registro mato, kad administracinio nusižengimo bylos numeris yra vienas, tiesiog tie procesiniai veiksmai, sprendimai automatiškai prieš tai buvo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Administracinis nusižengimas yra vienas ir tas pats, jis turi tą patį registracijos numerį. Mano, kad pareigūnė susipažino su visa bylos medžiaga, nes visi dokumentai sukelti į administracinio nusižengimo registrą, būtent prie šio ROIK numerio. Nėra naujai pradėta administracinė teisena, tiesiog tas pats tyrimas tęsiamas tame pačiame ROIK: 23227384908. Institucija neturi pagrindo abejoti pažeidimą užfiksavusio asmens parodymais. Pareigūnas priimdamas nutarimą byloje nutarime ir aprašė, kad vaizdo įrašas betarpiškai įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Ir visa kita byloje surinkta informacija tai patvirtina. Tai dienai protokolą ir nutarimą priėmė pareigūnas nesusijęs, LUD1 yra liudytojo stadijoje. Klaidos po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo ištaisytos. Liudytojas po priesaika paaiškino visą situaciją, jis yra logiškas ir atitinka visas faktines aplinkybes. Mano, kad registratorius turi daugelis, tai faktas, kad lengviau įrodyti savo nekaltumą. Matydama pažeidimą, taip pat negalėtų nusisukti, mano, kad ir Pareiškėjas, kaip doras pilietis, nenusisuktų nuo pažeidimo. Ji mato tik VMI mokėjimus įkritusius ir kada jie buvo atšaukti. Apie vairuotojo pažymėjimą sistema nerodo laikotarpių, kad buvo atimtas pažymėjimas. Reikėtų užsiklausti Regitrą, nes rodo, kad nebuvę teisių atėmimo. Iš to, ką kalba proceso dalyviai, pirmasis mokėjimas buvo įkritęs 2024 m. spalio 28 d. Pažymėjo ir tai, kad LUD1, kaip pareigūnui suteikti įgaliojimai naudotis administracinių nusižengimų registru, t. y. fiksuoti duomenys, ar jis tai vykdytų patruliavimo metu, ar jsi vykdamas į tarnybą užfiksavo pažeidimą, jis turi įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, sukelti į administracinių nusižengimų turimą medžiagą – vaizdo įrašą, tarnybinį pranešimą ir pan. Jis galėjo sukėlęs minėtus duomenis perduoti tyrimą kitam pareigūnai, ir nebūtų tos problemos. Mano, kad Skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą Skundžiamą nutarimą, kadangi teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, įrodymai papildo vienas kitą. Nėra taip kaip sakoma. LUD1 nėra suinteresuotas. Visi įrodymai sąveikauja vienas su kitu, neprieštarauja. Nemano, kad reikėtų Skundžiamą nutarimą naikinti. Prašo, kad teismas pasisakytų dėl teisės atėmimo, nes Pareiškėjas yra įvykdęs atėmimo sąlygas.

Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k. Važiavo keliu iš gyvenamosios vietos, gal (duomenys neskelbtini) g., ir jam sustojus praleisti automobilių, nes norėjo įsukti į pagrindinį kelią, tuo metu vienas kitą automobiliai lenkė sankryžoje, ten dar yra ir ištisinė linija. Matė automobilio markę, modelį, kuris atliko lenkimo manevrą, kadangi stovėjo ir pravažiavo tas automobilis, nes sunkvežimis nuo jo važiavo tolimesne juosta, o lenkiantis automobilis pravažiavo gal 2 metrai nuo jo. Buvo lenkiamas sunkvežimis. Lenkimą atliko ,,Mitsubishi”, lyg tai juodas. Valstybinius numerius pamatė iš karto, nes pro jį stovintį pravažiavo. Kokie tai buvo valstybiniai numeriai, nepamena. Vairuotojo stiklai buvo netamsinti. O keleivio ar tamsinti, neprisimena. Už vairo sėdėjo vyras. Kai jis pro jo automobilį važiavo, jis truputį atsisuko. Jei būtų sukęs į dešinę, tai jie būtuų susidūrę, jam tai buvo tai gal netikėtumas ir jis žvilgtelėjo į jį (LUD1). Pamatė žmogų ir tada teisme jį atpažino. Šiaip gal jį po kiek laiko apibūdinti būtų sunku. Tą pačią dieną jis jį matė du kartus.Taip susiklostė. Kai jis aplenkė, važiavo jam iš paskos. Važiavo Ukmergės kryptimi. Jis stipriai sumažino greitį per Graužiečių kaimą. Graužiečių kaimo pabaigoje tą automobilį prisivijo ir kadangi jis suko į magistralę, jis irgi sukau į magistralę. Ir magistralėje jis (LUD1) jį aplenkė. Ir jį aplenkdamas dar kartą atkreipė dėmesį. Jis pažiūrėjo į tą žmogų, kad geriau įsimintų. Jis tą žmogų pirmo posėdžio metu atpažino, nes nedidelis laiko tarpas buvo praėjęs. Dabar nežino ar atpažintų tą asmenį. Buvo šalutinis kelias iš kairės. Buvo važiavimas Ukmergės kryptimi. Kai buvo įvykis, jis tą fiksavo ir kai važiuodamas per veidrodėlį žvilgt į kelią ir tą klaidą padarė. Kadangi iškilo toks klausimas, kad nuotraukos paimtos neaišku kuriuo metu, jas pateikdamas, kad matytųsi vieta, kad tai buvo magistralėje, tada su laikais, kad matytųsi, kad magistralėje ir kur neatitinka vaizdas, kad magistralėje, nes jie iškėlė klausimą, kad neaišku kur padaryta ta nuotrauka. Važiavo į darbą, buvo dar ne tarnybos metu. Vaizdo įrašų nėra išsisaugojęs, nes praėjo daug laiko. Jie fiksuojasi, jie daro įrašus ir kai kortelė būna pilna rašo ant seniausio įrašo. Kartais būna ir 2-3 savaičių įrašai. Atpažino tą žmogų, tai daugiau vyresnis žmogus, ne jaunuolis. (duomenys neskelbtini) k. jam yra žinoma, kad toks yra, bet iš to kaimo nei vieno žmogaus nepažįsta. Pareiškėjo iki 2023 m. gruodžio 1 d. nebuvo sutikęs. Nebent jaunystėje gal galėjo šokiuose susitikti, bet neprisimena, kad toks žmogus būtų. Jo tarnybiniame nėra aprašytas žmogus, padaręs pažeidimą, nes užfiksuotas nesustabdžius asmens, tai rašomas protokolas ir siunčiamas pranešimas, kad pateiktų asmenį, kas vairavo. Niekur nereikalauja, kad būtų nurodytas asmuo, todėl ir nebuvo pateikta tarnybiniame pranešime. Gavęs pranešimą savininkas turi pateikti paaiškinimus. Nebuvo būtinumo rašyti kaip kas atrodo. Dirba policininku. Funkcijos labai plačios. Darbe tenka naudoti technines priemones. Tarnybinių automobilių kameros fiksuoja visą laiką. Kai naudoja, rašydami tarnybinį, įrašo, kad buvo naudota body kamera. Jeigu išimtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, tai būna parašyta iš kokio tarnybinio automobilio.Video buvo fiksuotas ne tarnybos metu. Vaizdo registratoriai, ypač privatūs, jie nėra sertifikuojami, jų patikra nedaroma. Alkotesteriai yra visai skirtingas dalykas negu vaizdo registratoriai. Fiksuota buvo nuosavame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Su savo nuosavu vaizdo registratoriumi yra tekę užfiksuoti kitus pažeidimus, tai ne vienintelis atvejis. Jam, kaip policijos pareigūnui, yra privaloma užfiksavus pažeidimą, pateikti dėl atsakomybės. Ir šiuo atveju negalėjo nieko identifikuoti, galėjo tik užfiksuoti ir pateikti ką turi. Registratorius automatu nusistato. Jeigu būtų suklastotas, tai tokių ,,nesąmonių” vaizdo registratoriumi nebūtų palikęs. Kai jis pradeda filmuoti, nerodo nuo filmavimo pradžios nei kilometrų, nei automobilio greičio. Kai pradeda važiuoti, atsinaujina laikas ir nuo to laiko pradeda rodyti judėjimo greitį ir skaičiuoti kilometrus. Kodėl taip vyksta, nežino. Pasikeičia laikas, bet nuo to laiko pradeda skaičiuoti atstumą ir nuo to laiko pradeda skaičiuoti. Jo judėjimo greitį jis rodo ir atstumą nuo tos vietos, kiek nuvažiavo. Pasikeitus laikui ir pradeda fiksuoti. Gali praeiti kokių 20 sek. Jeigu užgesina automobilį, kad ir 5 minutėms, jis pradės vėl nerodyti tikro laiko, paskui vėl vienu metu pradės rodyti tikrą laiką, greitį ir atstumą. Jį naudoja daug metų ir jeigu ir neatitiktų minutė, tai ir laikrodis gali neatitikti. Jų veiklos padaliniai dirba nuo 8 val. iki 17 val. arba nuo 12.45 val. iki 20 val. Ir nėra tas laikas 12.45 val. kad sugalvota, kad tarnybos metu važinėja. Gali laiką koreguoti, iki filmavimo. Jeigu jau padarytas vaizdo įrašas, tada laiko, datos jau nepakeisi. Iš kur jam reikėjo žinoti, kad APA1 tada važiuos, kad būtų nusistatęs kitą laiką. Yra buvę, kad vieną dieną yra užfiksavęs pažeidimų, yra kad ir kelias dienas nieko neužfiksavo. Bet į metus gal 5-10 įvykių yra užfiksavęs. Nuotrauka paimta ne iš vaizdo registratoriaus. Kada sustabdė įrašą, nedėjo visų įrašų, kad neužkrauti sistemų, nes atstumas gavosi nuo tos vietos gal kokių 15 km. Ir 5 įrašai po 3 minutes turėjo būti. Tai jis tą kompiuterio ekraną, kai sustabdė vaizdą, nufotografavo, tai nebuvo pagal programą daryta nuotrauka iš vaizdo registratoriaus. Buvo nufotografuotas kompiuterio ekranas. Nuotrauka buvo padaryta įvažiavus į A2 kelią Vilnius - Panevėžys, leidžiantis nuo kalniuko, nedavažiavus posūkio į Lyduokius. Nedavažiavus to tilto. Po kaire lyg dar buvo kolektyviniai sodai. Automobilis važiavo magistrale, pavažiavus kokių 300-400 m, kompiuterio ekranas buvo nufotografuotas, kad matytųsi daug maž kurioje vietoje. Negalėjo įdėti iš vaizdo registratoriaus to, nes jau neturėjo to vaizdo įrašo. Tai įdėjo iš kito, kad galima būtų pagal laiką, pagal viską atkurti tą vietą. 2024 m. liepos 19 d. kur pateikta nuotrauka, čia ta vieta, kur darė automobilio ,,Mitsubishi” nuotrauką, arba bus labai mažas skirtumas. Buvo iš vaizdo registratoriaus išimta kortelė, įdėta į kompiuterį ir nufotografavo telefonu. Šitoje vietoje nekreipė dėmesio ir nufotografavo per arti ir gavosi nepilnas vaizdas, stengėsi, kad numeris matytųsi, sutinka, kad padarė klaidą, sutinka, kad nuotrauka turėjo būti padaryta, kad matytųsi visi duomenys – laikas ir kiti duomenys. Jeigu įvykis buvo kelyje Ukmergė - Molėtai, nuotraukose matosi kad yra kelias, tai dabar pagalvot, kad iškils klausimų, ar čia nuotrauka iš įvykio vietos. Galvoja, kad niekam negali kilti klausimų, kai matai magistralę ir vaizdo įraše yra kitas kelias, kad sakyti čia dabar šita nuotrauka įdėta iš įvykio vietos, tai ir nerašė, nes tai logiškai suprantama, kad nuotrauka ne iš pačio įvykio. Jeigu tą dieną nesurašė, nes dirbo, tai buvo gal protokolas po kokių trijų ar keturių dienų surašyta, tai didžiausia tikimybė, kad grįžo namo, pasiėmė vaizdo registratorių, tai galėjo būti gal dieną prieš tai. Tas buvo ne anksčiau kaip tos pačios dienos 9 val., nes jis grįžo iš darbo. Nuotrauka galėjo būti daryta tą pačią dieną, kai surašė protokolą. Tikrai bus ta pati diena, kai išėmė iš vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą. Graužiečių kaime, iki įvažiavimo į magistralę, būtų likę mažiau kaip 0,5 km. Pasidarė nuotrauką iš tos vietos, kur geriausiai matosi numeris. Lietuvos Aukščiausio teismo pozicija kita. Kai padarė klaidą dėl sankryžos, jau turėjo nusišalinti. Ir dabar kai užfiksuoja pažeidimą, neberašo protokolo.

Liudytoja Jurgita Survilaitė teismo posėdžio metu parodė, kad iš savo grupės vyriausiojo tyrėjo gavo užduotį peržiūrėti medžiagą ir nustačius pažeidimą surašyti protokolą. Atsimena, kad ten buvo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo byla grąžinta ją nagrinėti iš naujo, dėl to, kad kolega M. buvo nustatęs tą pažeidimą, surašęs protokolą ir byloje jis buvo tuo pačiu liudytojas. Dėl to byla buvo grąžinta ir ji peržiūrėjusi visą surinktą medžiagą, surašė protokolą, nes jai atrodė, kad įrodymų dėl padaryto nusižengimo yra pakankamai. Tiksliai visų smulkmenų neatsimena, bet iš savo darbo patirties žino, kad kilus bet kokioms abejonėms, protokolo nerašo. Vadinasi, peržiūrėjus tarnybinį pranešimą, vaizdo įrašą, nustatė, kad pažeidimas buvo ir surašė protokolą. Turėjo būti vaizdo įrašas, jei buvo lenkimas. Ji konstatuoja faktą, kad surinkus įrodymus, buvo matyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Kai buvo rašomas protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo greičiausiai nebuvo pas ją kviečiamas. Nepamena, ar buvo informavusi asmenį apie posėdžio datą ir laiką. Jam greičiausiai surašytą protokolą išsiuntė. Nebepamena kaip vaizdo įrašas atrodė. Bet jei ji surašė protokolą, tai vadinasi matėsi, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Daug žmonių atsiunčia vaizdo įrašus. Buvo padaryta LUD1 tik klaida, kad jis pats atsiuntė įrašą ir pats protokolą surašė dėl nusižengimo. Apie tai, kad M. blogai nustatė, teismas nepasisakė. Surašant protokolą, ji skaitė visą surinktą medžiagą, kitaip nebūtų surašiusi protokolo. Dabar nepasakys, ar vaizdo įraše matė, ar tas kelio ženklas buvo apsnigtas, ar apgadintas. Dažniausiai kelio ženklas būna matomoje kelio vietoje, taip kad vairuotojas matytų, kad šalutinis kelias iš kairės, ar iš dešinės. Jei surašė, reiškia – matėsi. Kad Pareiškėjas vairavo automobilį, ji nustačtė iš to, kad jau medžiagoje tai buvo nustatyta ir medžiaga jau buuvo nagrinėta. Buvo nustatyta pagal valstybinius numerius, kad lenkė tas automobilis. Jei surašį protokolą, įsitikino, kad nusižengimas padarytas. Neatsimena, bet greičiausia, kad neapklausinėjo jokių liudytojų ar kokių asmenų, kas buvo tame automobilyje. Ar vairuotojo pažymėjimas jau buvo atimtas, nežino. Jei Lietuvos Aukščiausiasis teismas grąžino iš naujo nagrinėti, tai reiškiasi sprendimas nebuvo priimtas. LUD1 yra jos kolega. Jie grupėje penki žmonės dirba jau keturi metai. Ji gauna užduotis ir jas vykdė gavusi iš vyriausiojo tyrėjo. Ji priima sprendimus savo atsakomybei ir nesitaria priimdama sprendimus su kitais kolegomis. LUD1 su tuo visai nesusijęs. Nei ji jo sprendimų neįtakoja, nei jis jai sprendimų priėmimo neįtakoja. Jei įrodymų pakako, ji nebeapklausinėjo M., ar kitų liudytojų. Nedažnai tenka surašinėti protokolus, kai byla jau būna grįžusi iš Aukščiausiojo Teismo. Čia yra išskirtinė byla. Nepasakys tiksliai kokie dokumentai buvo sudėti byloje. Dirba ne tik su administracinėmis bylomis, bet ir su ikiteisminiu tyrimu. Jei buvo prie dokumentų pateikti kiti dokumentai, ji su viskuo susipažino priimant sprendimą. Susipažino su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir tyrė iš naujo nusižengimą. Buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Ji nustatė, kad jis padarė pažeidimą. Jei surašyta, reiškia užteko duomenų dėl nusižengimo padarymo. Kai dirbo LUD1 , ji netyrė jo darbo laiko žiniaraščių. Būna žmonių, kai žmonės atsiunčia vaizdo įrašus per e.policija, jie ir vertina, ar padarytas nusižengimas. Jie žmogaus nekviečia, jei duomenų užtenka dėl padaryto nusižengimo. Protokolą surašant ji tikrino APA1 padarytus pažeidimus. Už tą patį nusižengimą antrą kartą neturėtų būti surašomas protokolas. Kiekvienas asmuo skirtingai elgiasi – arba vykdo, arba nevykdo teismo nutarčių. Ji turėjo pažiūrėti tuos nusižengimus ir matyti, kad atliktas mokėjimas, jei buvo sumokėjęs baudą už tą nusižengimą. Jei jau buvo atlikęs ir sumokėjęs tą baudą, tai įvyko klaida.

Liudytoja LUD3 teismo posėdžio metu parodė, kad byloje buvo liudytojo parodymai, nuotrauka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat vaizdo įrašas pateiktas, teismo nutartys – tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime per konferencijų programą TYMS ir jo paaiškinimai buvo išklausyti. Jai pakako medžiagos, kadangi buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Jos nuomone vairuotojas turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą, kad yra draudimas lenkti. Jei teisingai atsimena, buvo liudytojo parodymai, kur buvo nurodyta, kad būtent Pareiškėjas vairavo automobilį. Neapklausinėjo liudytojo, rėmėsi tarnybiniu pranešimu. Jai nekilo klausimas, kad tarnybinis pranešimas ne darbo metu surašytas. Matė, kad nuotrauka padaryta kitoje vietoje. Kadangi vaizdo įraše buvo blogai matomas automobilio valstybinis numeris, pareigūnas pasivijęs kitoje vietoje užfiksavo automobilio valstybinį numerį. Keliese važiavo tuo automobiliu, ji nenustatinėjo. Nelabai atsimena fakto dėl vairuotojo išvaizdos. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatė faktą. Versijų kitų netikrino. Jai byloje pakako duomenų, kad priimti Skundžiamą nutarimą. Vaizdo įraše matosi pažeidimo laikas. Kitų liudytojų neieškojo. Netikrino kitų prielaidų, kad gal kitą dieną buvo padaryta kita nuotrauka, ne pažeidimo vietoje. Neatsimena, kad Pareiškėjas būtų jai sakęs dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo. Turėjo pasižiūrėti, ar žmogus nebuvo baustas už tą patį ir ar jam nebuvo taikytos priemonės. Jei nėra nutarime paminėti kiti įrodymai, jų nėra. Vaizdo įraše matomas lenkimas sankryžoje. Asmens įraše nesimato, bet pažeidimo faktas automobilio užfiksuotas. Vėliau sugretinus nuotraukas automobilio, kur matosi valstybinis numeris, tai matosi, kad tai tas pats automobilis. Viskas yra surinkta byloje ir ji mano, kad nutarimas yra pakankamas. Ji disponavo visa medžiaga, kuri yra administracinių nusižengimų registre. Ji tyrė, perskaitė dviejų teismų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis. Bylos nagrinėjimo metu pažeidėjas nurodė, kad buvo ne jo automobilis, bet ji sugretino nuotrauką su vaizdo įrašu ir matė, kad galima įžiūrėti automobilių valstybinius numerių tam tikrus fragmentus. Susipažino su byloje esančiais pareigūno tarnybiniais pranešimais. Kiek atsimena, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo automobilis stovėjo ar prie jo namų, ar prie sodybos. Jis aiškino, kad jo automobilio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo. Papildomų duomenų tam įrodyti asmuo nepateikė. Ji matė, kad vaizdo įraše užfiksuoto automobilio valstybinis numeris yra sunkiai įžiūrimas. Dėl laiko šokinėjimo, atsimena. Kad kelio ženklo nesimato negali nurodyti, nes neatsimena. Susipažino su viskuo, kas yra administracinių nusižengimų registre prie šios bylos. Su teismų medžiaga ji nesusipažino, tik su nutartimis.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos taip pat nustatyta, kad APA1 Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val. Ukmergės r. sav., krašto kelio Ukmergė–Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija. Už šį administracinį nusižengimą APA1 paskirta 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, atmetus APA1 skundą, Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, padarė išvadą, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas nusprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių APA1 kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis palikta galioti nepakeista. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius administracinį nusižengimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 prašymą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 18 d. nutarimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nutarimu APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2023 m. gruodžio 1 d., 12 val. 35 min., Ukmergės r. sav., krašto kelio Ukmergės-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės” ir lenkimą baigė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siauria ištisinė linija, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 8, 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu Pareiškėjas kategoriškai neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad įvykio vietoje nurodytą dieną ir laiku jo nebuvo, o automobilis buvo prie namų.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Žemesnės instancijos teismas

KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, <…>. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. <…>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.KET 140.7 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad, be kita ko, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku įrodymų vertinimu, o vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar buvo netinkamai pritaikytos teisės aktų normos, o Skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir neginčijamų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK ) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo LUD1 2023 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 1 d., apie 12 val. 35 min., važiuojant nuosavu automobiliu sustojus sankryžoje išvažiuotiį kelią Ukmergė-Molėtai 15 km, automobilis ,,Mitsubishi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Ukmergė-Molėtai lenkė kitą automobilį sankryžoje ,,Šalutinis kelias iš dešinės”, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija. Įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo LUD1 2024 m. kovo 8 d. patikslintame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 1 d., 12 val. 35 min., automobilis ,,Mitsubishi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Ukmergė-Molėtai 15 km, (kelias Ukmergė-Molėtai, todėl kilometrai nuo Ukmergės, ne nuo Molėtų) lenkė kitą automobilį sankryžoje ,,Šalutinis kelias iš kairės”, pirmame tarnybiniame pranešime buvo suklysta ir nurodyta sankryža ,,Šalutinis kelias iš dešinės”, kadangi kai važiavo link Ukmergės, pažiūrėjo į ženklą ir per klaidą nurodė ne tą kelio ženklą, kadangi automobiliai važiavo nuo Molėtų ir jiems buvo kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės”. Automobilio valst. Nr įsidėmėjo, taip pat atkreipė dėmesį į vairuotoją, mano, kad ir dabar jį galėtų atpažinti, jis anksčiau jam nebuvo matytas. Jis važiavo paskui tą automobilį, atstumas buvo nemažas, tai matydavo, tai kažkur už kalno nematydavo. Privažiavus gyvenvietę, kur greitis ribojamas 70km/val., jis toje atkarpoje tą automobilį prisivijo, nes jis važiavo mažesniu greičiu. Pagal valst. Nr. Buvo tas pats automobilis, taip jie važiavo iki kelio Vilnius-Panevėžys, ir jis tą automobilį aplenkė. Darbe paėmęs vaizdo įrašą pamatė, kad vaizdo registratorius neužfiksavo valstybinio numerio, peržiūrėjo ir kitus įrašus, tikslu pridėti nuotrauką, kaip papildomą įrodymą, kurio valst. Nr. Įsiminė. Nuo įvykio vietos iki tos vietos, kur buvo padaryta nuotrauka iš vaizdo įrašo atstumas apie 12 km.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju LUD1 nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose. Papildomai pažymėjo ir tai, kad matė automobilio markę, modelį, kuris atliko lenkimo manevrą, kadangi stovėjo ir pravažiavo tas automobilis, nes sunkvežimis nuo jo važiavo tolimesne juosta, o lenkiantis automobilis pravažiavo gal 2 metrai nuo jo. Buvo lenkiamas sunkvežimis. Lenkimą atliko ,,Mitsubishi”, lyg tai juodas. Valstybinius numerius pamatė iš karto, nes pro jį stovintį pravažiavo. Vairuotojo stiklai buvo netamsinti, už vairo sėdėjo vyras. Kai jis pro jo automobilį važiavo, jis truputį atsisuko. Jei būtų sukęs į dešinę, tai jie būtuų susidūrę, jam tai buvo tai gal netikėtumas ir jis žvilgtelėjo į jį (LUD1). Be to minėtą automobilį jis prisivijo ir matė vairuotoją, Pamatė žmogų ir tada teisme jį atpažino. Jo tarnybiniame nėra aprašytas žmogus, padaręs pažeidimą, nes užfiksuotas nesustabdžius asmens. Be to, niekur nereikalauja, kad būtų nurodytas asmuo, todėl ir nebuvo pateikta tarnybiniame pranešime. Vaizdo įrašas buvo fiksuotas ne tarnybos metu, nuosavame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Su savo nuosavu vaizdo registratoriumi yra tekę užfiksuoti kitus pažeidimus, tai ne vienintelis atvejis. Jam, kaip policijos pareigūnui, yra privaloma užfiksavus pažeidimą, pateikti dėl atsakomybės. Nurodė ir tai, kad, kai jpradeda filmuoti, nerodo nuo filmavimo pradžios nei kilometrų, nei automobilio greičio. Kai pradeda važiuoti, atsinaujina laikas ir nuo to laiko pradeda rodyti judėjimo greitį ir skaičiuoti kilometrus. Gali laiką koreguoti, iki filmavimo. Jeigu jau padarytas vaizdo įrašas, tada laiko, datos jau nepakeisi. Kai sustabdė įrašą, nedėjo visų įrašų, kad neužkrauti sistemų, nes atstumas gavosi nuo tos vietos gal kokių 15 km. Kai sustabdė vaizdą, nufotografavo kompiuterio ekraną, tai nebuvo pagal programą daryta nuotrauka iš vaizdo registratoriaus. Nuotrauka buvo padaryta įvažiavus į A2 kelią Vilnius-Panevėžys, leidžiantis nuo kalniuko, nedavažiavus posūkio į Lyduokius.

APA1, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, duodamas parodymus skundo nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad jam priklausantis automobilis „Mitsubishi Outlander “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo fiksavimo laiku, t. y. 2023m. gruodžio 1d., 12 val. 35 min., ir pažeidimo fiksavimo vietoje, t.y. krašto kelio Molėtai-Ukmergės 15 km, negalėjo būti, nes minėtą dieną, tarpe 11 val. 00 min.-14 val. 00 min., su minėtu automobiliu nei jis pats, nei kas nors iš jo šeimos narių niekur nevažiavo, nes šiuo laiku jam priklausantis automobilis stovėjo prie jo sodybos adresu: (duomenys neskelbtini), kuri yra apie 2 km atstumu nuo kelio Molėtai-Ukmergė, o nuo tariamos įvykio vietos maždaug apie 20 km atstumu. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas APA1 prie administracinės bylos medžiagos yra pridėjęs, pastarojo žodžiais, 2023m. gruodžio 1d. mobilaus ryšio telefonu sodyboje darytą fotonuotrauką su metaduomenimis.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad jame fiksuojamas vaizdas iš priekio, LUD1 vairuojamas automobilis privažiuoja sankryžą su pagrindiniu keliu ir sustoja, pagrindiniame kelyje iš dešinės pusės atvažiuoja sunkiasvoris automobilis (miškovežis), kitas automobilis atlieka lenkimo manevrą pačioje sankryžoje, vaizdo įraše valstybinio numerio nesimato.

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrus kompleksinę skaitmeninės informacijos-vaizdų ekspertizę, gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, atsakant į teismo pateiktus klausimus, daroma išvada, kad sisteminis laikas matomas vaizdo įraše nuo tiriamosios skaitmeninės 521 kadro atitinka faktinį įrašo padarymo laiką. Tyrimui naudoti skaitmeninių vaizdo bylų kadrų atvaizdai įrašyti į optinę duomenų laikmeną. Skaitmeninėje vaizdo byloje „alwa_20231201_110058_F.avi“ užfiksuotas „MITSUBISHI“ prekinio ženklo „OUTLANDER“ modelio, nuo 2012 iki 2021 metų laidos automobilis. Vaizdą formuojantys pikseliai neturi fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti valstybinių numerių skaičių/raidžių ženklus, išskyrus valstybinio numerio raidžių sekos paskutinę raidę, kuri tikėtina yra „B“. Esant tokioms skaitmeninių vaizdo bylų fiksavimo aplinkybėms ir techninėms charakteristikoms, vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti objektą individualizuojančius požymius. Nenustačius individualizuojančių požymių, negalima atlikti tiriamojoje vaizdo byloje „alwa_20231201_110058_F.avi“ ir skaitmeniniame atvaizde „1.2023-12-01 foto metaduomenys.JPG“ užfiksuotų to paties prekinio ženklo ir modelio automobilių identifikacinio tyrimo. Tiriamasis skaitmeninis atvaizdas „1. 2023-12-01 foto menys.JPG“ yra Windows operacinės sistemos, programinės įrangos „PHOTOS“ darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo ir atvaizdo informacijos lentelės skaitmeninis atvaizdas. Programinės įrangos darbalaukio atvaizdas, nėra darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo originalas ir neturi rodomo atvaizdo metaduomenų. Programinės įrangos darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo dalis metaduomenų, gali būti vartotojo keičiama tiesiog informacijos lange. Nustatyti programinės įrangos darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo padarymo vietą, datą ir laiką, skaitmeninio atvaizdo turinio ir formos keitimo, negalima.

Nepasaint to, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įraše nėra užfiksuotas automobilio valstybinis numeris, o ekspertizės aktas taip pat nepatvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas APA1 priklausantis automobilis ,,Mitsubishi Outlander”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia fakto, jog pažeidimą padarė APA1, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Mitsubishi Outlander”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis. Be kita ko, nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad kuomet LUD1 vairuojamas automobilis privažiavo sankryžą su pagrindiniu keliu ir sustojo, pagrindiniame kelyje iš dešinės pusės važiavo tik sunkiasvoris automobilis (miškovežis) ir automobilis ,,Mitsubishi Outlander”, atliekantis lenkimo manevrą sankryžoje, po ko pajudėjo LUD1 vairuojamas automobilis. Vertinant liudytojo LUD1 parodymus ryšium su vaizdo įrašu ir nuotrauka, matyti, kad jie yra nuoseklūs, pagrindo abejoti LUD1 nurodytomis ir tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis, nėra. Liudytojo LUD1 teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jis matė kaip buvo atliktas lenkimo manevras ir matė bei įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį, be to, prisivijęs ir aplenkdamas, matė ir vairuotoją. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų dėl LUD1 suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Byloje esanti rašytinė medžiaga, LUD1 parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad, kaip nurodė Pareiškėjo atstovas, pareigūnas LUD1 turi interesą byloje, nes pradėti tyrimai, susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, kreiptasi į imuniteto tarnybą, yra pažymos, kad galimai yra neteisėtai naudojamos techninės priemonės, nepatvirtina, kad LUD1 suinteresuotas pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Nors Pareiškėjas teigia, kad jam priklausantis automobilis pažeidimo fiksavimo laiku, t. y. 2023m. gruodžio 1 d., 12 val. 35 min., ir pažeidimo fiksavimo vietoje negalėjo būti, nes minėtą dieną, tarpe 11 val. 00 min.-14 val. 00 min., su minėtu automobiliu nei jis pats, nei kas nors iš jo šeimos narių niekur nevažiavo, nes šiuo laiku automobilis stovėjo prie jo sodybos adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikė nuotrauką, kurioje matosi stovintis automobilis ,,Mitsubishi Outlander”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri, pasak Pareiškėjo, patvirtina, kad minėtas automobilis pažeidimo padarymo metu stovėjo prie jo sodybos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, teismas vertina, jog Pareiškėjos pateikta nuotrauka nėra informatyvi, be to, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Pareiškėjo pateikta nuotrauka nėra darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo originalas ir neturi rodomo atvaizdo metaduomenų. Programinės įrangos darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo dalis metaduomenų, gali būti vartotojo keičiama tiesiog informacijos lange. Nustatyti programinės įrangos darbalaukyje rodomo skaitmeninio atvaizdo padarymo vietą, datą ir laiką, skaitmeninio atvaizdo turinio ir formos keitimo, negalima. Todėl, tai nepaneigia fakto, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo metu galėjo ja nesinaudoti. Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad Pareiškėjo teiginiai, jog jis nusižengimo nepadarė, o jo automobilis nagrinėjamu atveju negalėjo būti minėtame kelyje yra neapgrįsti ir tėra APA1 gynybinė versija.

Skunde taip pat akcentuojama, kad vaizdo įraše neužfiksuoti nei pažeidėjas, nei ženklas (kurio reikalavimus pažeidė), nei automobilio valstybiniai numeriai, nei aiškios kitos minimalios būtinos nustatyti aplinkybės (pažeidimo data, laikas), taip pat neaišku ar tai nėra montažas, sumontuotas iš kelių vaizdo įrašų, o pats įrašas neatitinka nei vieno reikalavimo, kurie viešai nurodyti e.Policija.lt elektroniniame puslapyje (turi aiškiai matytis valstybinis numeris, kartu matytis ir automobilis ir pažeistas kelio ženklas ir t. t.). Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. ANK 569 straipsnyje vaizdo įrašai yra įtvirtinti kaip įrodymų šaltinis, o duomenų rinkimo priemonių sertifikatai yra būtini tais atvejais, kai šiomis priemonėmis renkami duomenys, susiję su matavimais. Šiuo atveju vaizdo įrašu nėra įrodinėjamos jokios su matavimais reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju, kaip nurodė liudytojas LUD1, jis fiksavo pažeidimą savo automobilyje įrengtu asmeniniu vaizdo registratoriumi. Iš liudytojo parodymų nustatyta, jog automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi jis naudojosi asmeniniais interesais, o ne specialiai APA1 pažeidimui fiksuoti. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas, apie jo padarymo aplinkybes apklaustas liudytojas LUD1. Nenustatyta, kad jis būtų padarytas įstatymo draudžiamu būdu, juolab, kad net ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys neaiškumai dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo laiko taip pat yra pašalinti apklausus liudytoją LUD1, todėl teismas sprendžia, kad LUD1 pateiktas vaizdo įrašas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ANK 569 straipsnio prasme.

Teismo vertinimu, išklausius Pareiškėją, jo atstovą, Institucijos atstovą, liudytojus, susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu ir nuotraukomis bei kita bylos medžiaga, nustatyta, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei teigiama skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių APA1 kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, todėl naikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjas bei jo atstovas akcentuoja ir tai, kad tyrėja Jurgita Survilaitė, atlikusi nusižengimo tyrimą ir surašiusi dar vieną administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88-ANR_P-639-2025, su administraciniu nurodymu iš esmės pradėjo naują administracinę teiseną už tą patį administracinį nusižengimą, už kurį jau 2023 m. gruodžio 27 d. yra surašytas nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2021-2023 ir kurio pagrindu buvo pradėta, vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi atnaujinta ir dar nebaigta administracinio nusižengimo teisena, todėl naujos teisenos pradėjimas, naujo protokolo surašymas bei jo pagrindu priimtas Skundžiamas nutarimas yra neteisėti bei naikintini. Nurodė ir tai, kad naujai pradėtoje teisenoje, naujai surašyto protokolo pagrindu priimtas naujas nutarimas, numatantis tą pačią bausmę už tą patį pažeidimą, pažeidžia ANK 2 straipsnio 5 dalį ir joje įtvirtintą non bis in idem principą. Šis skundo argumentas vertintinas kritiškai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus nustatyta, kad už 2023 m. gruodžio 1 d. administracinį nusižengimą (ROIK: 23227384908) 2023 m. gruodžio 27 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu negalioja, o 2024 m. kovo 18 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti AN protokolus. Pažymėtina, jog priešingai, nei teigia Pareiškėjas bei jo atstovas, toje pačioje administracinėje teisenoje (ROIK: 23227384908) 2025 m. gegužės 15 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kuris yra negaliojantis, kadangi 2025 m. liepos 16 d. priimtas Skundžiamas nutarimas. Teismas sutinka ir su Institucijos atstove, kad administracinis nusižengimas yra vienas ir tas pats, jis turi tą patį registracijos numerį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pradėta viena administracinė teisena, 2023 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjo atžvilgiu surašytas nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2021-2023 negalioja, o 2024 m. kovo 18 d. nutarimas yra panaikintas, todėl negalima vertinti, kad Pareiškėjas už tą patį administracinį nusižengimą buvo nubaustas antrą kartą, juolab ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones įvykdė, nes po 2024 m. spalio14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo 4 mėnesius nevairavo transporto priemonių. Byloje esančiame AB ,,Regitra” rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad Administracinio nusižengimo registro duomenimis APA1 atimta teisė vairuoti nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. vasario 13 d. Rašte taip pat nurodoma, kad APA1 2025 m. vasario 17 d. AB ,,Regitra” pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. AB ,,Regitra” priėmė sprendimą asmeniui grąžinti teisę vairuoti A (79.03), AM, B1, B kategorijų transporto priemones, APA1 teisė vairuoti grąžinta 2025 m. vasario 17 d. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė teismo pasisakyti dėl teisės atėmimo, nes Pareiškėjas yra įvykdęs atėmimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Skundžiamu nutarimu APA1 paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams laikyti įvykdytu, nes APA1 teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. vasario 13 d., pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimą faktiškai buvo atimta (ROIK: 23227384908), o APA1 teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo grąžinta 2025 m. vasario 17 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad APA1 pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, todėl naikinti Skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

APA1 skundą atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17126-2025 (ROIK: 23227384908) palikti nepakeistą, nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, laikyti įvykdytu, nes APA1 teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. vasario 13 d., pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimą faktiškai buvo atimta (ROIK: 23227384908), o APA1 teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo grąžinta 2025 m. vasario 17 d. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis