Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) PRS1 atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) PRS1 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5169-399/2024 pagal ieškovės IES2 ieškinį atsakovei PRS1 dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, suinteresuotas asmuo IES1 .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Šis prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ir tuo, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5169-399/2024 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimas pareiškėjai nedalyvaujant turėjo tiesioginę įtaką teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nedalyvaujant teismo procese pareiškėja, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, savo pozicijos negynė – neteikė apeliacinio skundo, dėl ko nebuvo užtikrintas ne tik įstatymų reikalavimų laikymasis, bet tame tarpe ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pareiškėjos dalyvavimas teismo procese, nagrinėjant ieškovės ieškinį, būtų turėję tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ji būtų reikalavusi užtikrinti ir ieškovės dalyvavimą procese, o jai dalyvaujant – šiame prašyme nurodytos aplinkybės būtų paaiškėjusios teismo posėdžio metu.

Pareiškėjai nebuvo žinoma apie ieškovės tikrąją valią dėl ieškinio jos atžvilgiu pareiškimo, taigi šios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovė PRS1 neginčija nei to, kad ieškovė, priimant sprendimą už akių, turėjo 18 112,71 Eur dydžio reikalavimo teisę į ją, nei to, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų.

Nagrinėjamu atveju prašymas iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – rašteliu, ant kurio ranka surašytas tekstas: „Aš IES2 į Teismą nesikreipiau, su advokatais nebendravau. Apie bylą vykusią 2024 m. nieko nežinau. Iš PRS1 nieko nereikalauju. Bylos Nr. e2-5169-399/2024. 2025 m.02.05“. Raštelio autentiškumo patikrinti yra neįmanoma, todėl toks įrodymas akivaizdžiai neatitinka nei įrodymams keliamų reikalavimų, nei esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme) keliamų reikalavimų. Jeigu ieškovės IES2 valia šiai dienai iš tikrųjų būtų pasikeitusi, atsakovė galėjo gauti notarine forma patvirtintą, informatyvaus turinio dokumentą, tačiau to nepadarė, kas dar labiau sustiprina įtarimus dėl su prašymu pateikto raštelio (ne)autentiškumo. Galiausiai, įtarimus dėl su prašymu pateikto raštelio (ne)autentiškumo kelia ir tai, jog viena vertus raštelyje nurodyta, kad „Apie bylą vykusią 2024 m. nieko nežinau“, tačiau kita vertus, raštelyje yra įrašytas konkretus bylos numeris.

Šiai dienai ieškovė IES2 yra beveik 84 metų amžiaus. Jos sveikata nėra gera, todėl IES2 gyvena senelių globos ir slaugos namuose. Netgi tuo atveju, jei su prašymu pateiktas raštelis yra autentiškas, jis iš IES2 galėjo būti išgautas apgaulės būdu ir logiško paaiškinimo ieškovei IES2 atsisakyti 18 112,71 Eur dydžio reikalavimo teisės į atsakovę PRS1 nėra.

Lingvistiškai aiškinant raštelio tekstą „iš PRS1 nieko nereikalauju“, visų pirma atkreiptas dėmesys, kad ši pozicija išreikšta vartojant esamąjį laiką, todėl neįmanoma daryti vienareikšmiškos išvados, kad raštelis patvirtina tai jog ir tuo metu, kai buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-5169-399/2024, IES2 pozicija buvo tokia pati. Pažymėta, kad IES2 atlikti procesiniai veiksmai tiek iškeliant civilinę bylą Nr. e2-5169-399/2024, tiek ją nagrinėjant, tiek ją užbaigus, atitiko tikrąją IES2 valią.

Sprendimas už akių yra vykdomas priverstine tvarka, kas reiškia, kad IES2 valia dėl skolos išieškojimo iš atsakovės PRS1 nėra pasikeitusi. Jei IES2 valia šiuo metu (po sprendimo už akių įsiteisėjimo) ir būtų pasikeitusi, PRS1 pasirinko akivaizdžiai netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi išieškojimo procese pasikeitus kreditoriaus valiai, ją galima įforminti keliais būdais: 1) išieškotojui atsisakius išieškojimo (CPK 641, 629 straipsniai); 2) sudarius taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Vis tik galimybės atnaujinti procesą tais atvejais, kai pasikeičia išieškotojo pozicija dėl savo reikalavimo teisių (ne)įgyvendinimo, įstatymas nenumato.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne)egzistavimo

Apeliantės nuomone, jos pateiktas IES2 raštelis patvirtina, kad ji neturėjo valios pareikšti ieškinio teisme, kurio pagrindu priimtas 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5169-399/2024, bei kyla abejonės dėl tinkamo IES2 interesų atstovavimo ir teisinių paslaugų sutarties sudarymo aplinkybių, jos vertinimu, teisinių paslaugų sutartyje ne IES2 parašas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas). Antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

Pareiškėja kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateikė IES2 2025 m. vasario 5 d. raštelį, kuriame nurodoma, kad „Aš IES2 į Teismą nesikreipiau, su advokatais nebendravau. Apie bylą vykusią 2024 m. nieko nežinau. Iš PRS1 nieko nereikalauju. Bylos Nr. e2-5169-399/2024“. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskiruoju skundu, neginčija sprendimo už akių materialinio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ginčijama procesiniu aspektu dėl pačios ieškovės valios iškelti civilinę bylą egzistavimo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujai pateikti įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 29 - 30 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, o pateikto įrodymo – tariamo IES2 2025 m. vasario 5 d. raštelio, turinio nepatvirtino pati ieškovė, papildomai įvertina raštelio surašymo aplinkybes ir jo turinį.

Vertinant 2025 m. vasario 5 d. raštelio turinį, atkreiptinas dėmesys, kad būtina skirti šiame dokumente išreikštą vėlesnę ieškovės poziciją nuo objektyvios aplinkybės, kuri būtų egzistavusi ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu. Tiek, kiek raštelyje nurodoma, kad IES2 iš pareiškėjos šiuo metu nieko nereikalauja, toks pareiškimas savaime gali patvirtinti tik raštelio surašymo metu egzistavusią IES2 valią. Pažymėtina, kad pateiktas raštelis buvo surašytas jau po sprendimo už akių įsiteisėjimo. Vėlesnis asmens apsisprendimas nebereikalauti priteistos sumos ar pasikeitusi jo pozicija dėl anksčiau pareikšto reikalavimo nėra bylos nagrinėjimo metu egzistavusi naujai paaiškėjusi aplinkybė. Be to, raštelio turinys vertintinas kritiškai, nes jame kartu teigiama, kad IES2 apie bylą nežinojo, tačiau nurodytas konkretus bylos numeris, o pati IES2 teismo posėdyje nurodė tokio raštelio nerašiusi ir nepasirašiusi. Pati pareiškėja pripažino, kad diktavo IES2, ką rašyti. O tokią aplinkybę, kad pareiškėja nurodydavo, ką rašyti IES2, patvirtina ir vėlesni 2025 m. balandžio 10 d. įvykiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00270-25, kuriame apklaustos liudytojos patvirtino, kad pareiškėja nurodė ieškovei ką rašyti, bei pati pareiškėja apklausiama teigė, kad atsinešė paruoštą dokumentą dėl civilinės bylos aplinkybių paaiškinimo, kad IES2 perrašytų. Nagrinėjamu atveju IES2 pačiai neigiant ginčo raštelio pasirašymą bei nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji pritarė jo turiniui ar vėliau jį patvirtino kaip savo valios išraišką, visgi nėra pakankamo pagrindo jame išdėstytus teiginius laikyti patikima IES2 valios išraiška (CPK 185 straipsnis). Paminėtina, kad posėdžio metu IES2, paklausta dėl skolos, teigė nieko nenorinti ir nieko nereikalaujanti, kas labiau parodo šiuo metu egzistuojančią valią, bet ne buvusią civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėją siekia atnaujinti.

Paminėtina ir tai, kad jeigu IES2 šios bylos nagrinėjimo metu iki mirties iš tikrųjų nenorėjo iš pareiškėjos išieškoti teismo priteistos sumos, tam nereikėjo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo. CPK 641 straipsnyje nustatyta išieškotojo teisė atsisakyti išieškojimo, pateikiant rašytinį pareiškimą antstoliui, ar sudarius taikos sutartį, visgi tokios aplinkybės neįvyko, priešingai, vykdymo procese esantis išieškojimas iš pareiškėjos nebuvo nutrauktas. Abejotina apeliantės atskirajame skunde keliama versija, kad IES2 nežinojo apie vykdomą išieškojimą iš apeliantės, kadangi bylos duomenys, patvirtina, kad apeliantė ne kartą bendravo su IES2 dėl skolos.

Apeliantė taip pat kelia abejones dėl 2024 m. sausio 18 d. atstovavimo sutarties autentiškumo. Pažymėtina, kad byloje pateikta skenuota atstovavimo sutarties kopija, originalas į bylą nebuvo pateiktas, kadangi nei pas ieškovę, nei pas jos atstovą, jis nerastas. CPK 202 straipsnyje nustatyta, jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 34, 35 punktai). Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, 37 punktas).

Kaip minėta, byloje pateikta 2024 m. sausio 18 d. atstovavimo sutarties kopija, kas atitinka liudytoja apklaustos IES1 (šiuo metu suinteresuoto asmens) duotus parodymus byloje bei ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00270-25, t. y. ji paaiškino, kad buvo susisiekta su advokatu, kuris atsiuntė atstovavimo sutartį, kurią ji nunešė IES2, kuri sutartį pasirašė, o pasirašytą sutartį liudytoja nuskenavo ir persiuntė atstovui. Pati IES2 teismo posėdžio metu nurodė, kad su advokatu nebendravo, tačiau tokia aplinkybė, atsižvelgiant į atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nelaikytina įrodanti, kad IES2 nesiekė tuo metu skolos priteisimo, kad nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis, ar kad ji suklastota, kadangi bendravimas vyko per IES1 , kuri nurodė, kad esminių dokumentų turinį pranešdavo ieškovei.

Pažymėtina, jog apeliantės argumentas, kad sąskaitos už teisines paslaugas buvo apmokėtos ne iš IES2 banko sąskaitos, taip pat savaime nepaneigia nei teisinių paslaugų suteikimo jai, nei advokato įgaliojimų jai atstovauti. Paminėtina, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, o trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2024 m. sausio 18 d. atstovavimo sutartis būtų suklastota, ar kitų duomenų, kurie neabejotinai leistų vertinti, kad advokatas IES2 vardu veikė neturėdamas tam įgaliojimų, todėl vien abejonė sutarties autentiškumu nėra tapati įrodytai naujai paaiškėjusiai aplinkybei (CPK 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjos argumentai, kad ji, dalyvaudama byloje, būtų reikalavusi asmeninio ieškovės dalyvavimo ar dėl jos dalyvavimo teismas būtų kitaip aiškinęs materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės grindžiami hipotetiniu kitokios bylos eigos modeliu, o ne po sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjusia anksčiau objektyviai egzistavusia ir pareiškėjai negalėjusia būti žinoma aplinkybe.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, po sprendimo už akių įsiteisėjimo surašytas, savo turiniu prieštaringas ir pačios IES2 nepripažintas raštelis, nesant objektyvių duomenų, paneigiančių byloje esančia teisinių paslaugų sutartimi patvirtintus atstovo įgaliojimus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo metu egzistavo pareiškėjai nežinoma ir negalėjusi būti žinoma esminė aplinkybė, kuri, ją žinant, būtų lėmusi kitokį bylos rezultatą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo pagrindus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.