Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 ir suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, SUA2, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Antstolis Giedrius Jonauskas 2026 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-26-91-1240 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su elektronine vykdomąja byla Nr. 0091/25/02111 perdavė teismui.

Antstolis nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2025 m. gruodžio 18 d. buvo gautas advokato padėjėjo J. K. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 65 105,68 Eur žalos išieškojimo iš skolininko PRS1. Prie prašymo buvo pridėtas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. e2-295-513/2025 „Dėl vykdomojo rašto pateikimo“, kuriame aiškiai nurodyta, jog vykdomasis dokumentas išduodamas advokato padėjėjui J. K. Vykdymo veiksmai buvo pradėti teisėtai, pagrindo jų panaikinimui nėra.

BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratorius PRS1, prašo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. BUAB „Laugina“ nurodė, kad 2025 m. gruodžio 18 d. prašymą antstoliui dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti pateikė advokato padėjėjas J. K., kuris Klaipėdos apygardos teisme atstovavo ieškovą SUA2, bet ne išieškotoją BUAB „Laugina“. Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, antstolis turėjo atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas yra įvykdytas. Antstolis, būdamas savo srities profesionalu, nebuvo tiek atidus ir netikrino informacijos, todėl nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

iškėlus bankroto bylą, įmonė yra atstovaujama paskirto nemokumo administratoriaus. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimu iš dalies patenkinus netiesioginį ieškinį BUAB „Laugina“ naudai iš PRS1 buvo priteista žala, savaime nepanaikina (neapriboja) PRS1 statuso kaip BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus ir vienintelio įmonės atstovo;

teismui priteisus iš PRS1 BUAB „Laugina“ naudai žalą, tai tapo įmonės reikalavimo teise (turtu), kurį pagal įstatymą valdo, naudoja ir juo disponuoja nemokumo administratorius. Nepriklausomai nuo to, kad nemokumo administratorius yra ir įmonės skolininkas. Nemokumo administratorius yra profesionalus subjektas, kuris neturi jokio pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo;

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje BUAB „Laugina“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-7-555/2026), konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas yra įvykdytas;

išieškotoja BUAB „Laugina“ nėra suteikusi jokių įgaliojimų advokato padėjėjui J. K. veikti jos vardu. J. K. atstovauja SUA2, kuris taip pat neturi įgaliojimų veikti BUAB „Laugina“ vardu, nepriklausomai nuo to, kad yra įmonės akcininkas. Išieškotoja yra BUAB „Laugina“, kas aiškiai nurodyta vykdomajame rašte. Įmonę atstovauja tik jos nemokumo administratorius PRS1. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nesuteikia teisės kreditoriui, kurio netiesioginis ieškinys buvo iš dalies patenkintas, automatiškai veikti bankrutuojančios įmonės vardu vykdymo procese;

Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 dalyvavo nemokumo administratoriaus PRS1 draudikas, vadinasi BUAB „Laugina“ interesai užtikrinti ir skolininko civilinės atsakomybės draudimu. Į bylą pateikti duomenys, kad dar iki vykdomojo rašto išdavimo, 2025 m. lapkričio 28 d. raštu BUAB „Laugina“ kreipėsi į nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės draudiką. Tai patvirtino, kad administratorius nevengia vykdyti teismo sprendimo;

jeigu teismo sprendimas yra įvykdytas, tai nei BUAB „Laugina“, nei PRS1 antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimo įvykdyti teismo sprendimą panaikinimas nesukels jokių teisinių padarinių. Nei PRS1, nei BUAB „Laugina“, atstovaujama PRS1, neprašė nutraukti ar užbaigti vykdomąją bylą, toliau tęsia šį ginčą apeliacinės instancijos teisme. Tokie PRS1 veiksmai nėra racionaliai paaiškinami, nes jeigu jis būtų teismo sprendimą įvykdęs, tai turėtų nebelikti ir ginčo. Tik dėl PRS1 neveikimo ir geranoriško teismo sprendimo nevykdymo buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas;

PRS1, vienu metu būdamas ir BUAB „Laugina“ vienasmeniu valdymo organu ir skolininku, visais įmanomais būdais, pasinaudodamas jam suteiktais valdingais, valstybės tarnautojui prilyginamais įgalinimais, bando išvengti išieškojimo iš jo paties jo administruojamos įmonės naudai, kas nėra sąžiningas elgesys ir šią bylą nagrinėjantis teismas turėtų priimti atskirąją nutartį – informuoti apie jo tokius interesų konflikte esančius veiksmus bankroto bylą nagrinėjantį teismą, priežiūros institucijas, ir skirti baudą BUAB „Laugina“ ir jos nemokumo administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą, privalant suprasti, kad jo išnagrinėjimas nesukels jokių teisinių pasekmių;

SUA2 yra ne tik BUAB „Laugina“ kreditorius, tačiau ir savininkas. SUA2 yra suinteresuotas, kad BUAB „Laugina“ nemokumo proceso administravimo išlaidos būtų kuo mažesnės, o turtas būtų realizuotas už kuo didesnę sumą. PRS1 neatsakė į SUA2 paklausimą, ar jis geranoriškai vykdys teismo sprendimą, kas ir nulėmė priverstinio teismo sprendimo vykdymą SUA2 iniciatyva. Pati netiesioginio ieškinio instituto prigimtis reiškia aktyvų kreditorių (ar šiuo atveju – akcininko) veikimą, kai savo teisių negina pats skolininkas;

vykdymo procesas yra pradinės civilinės bylos baigiamoji stadija, todėl būtų nelogiška ir neatitiktų teisingumo principo turinio tokia situacija, kai teismo sprendimas byloje negalėtų būti vykdomas tik dėl to, kad skolininkas piktnaudžiauja savo įgaliojimais tuo pačiu metu eidamas ir išieškotojo įstatyminio atstovo pareigas. Toks PRS1 elgesys yra nesuderinamas su sąžiningos dalykinės praktikos principais, pažeidžia įstatyme įtvirtintą draudimą nemokumo administratoriui neturėti suinteresuotumo bylos baigtimi;

atskirojo skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, yra nepagrįsti. Jei laikytume, kad visos 2026 m. vasario 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 26/8 nurodytos paslaugos buvo susijusios su atsiliepimo į prašymą (DOK-7411) parengimu, tai už tokį procesinį dokumentą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus rekomenduotina priteisti suma yra 776,83 Eur, tuo tarpu visa sąskaitos darbų suma (įskaitant ir atsiliepimą) yra 472,97 Eur. Kitaip tariant, jei laikyti, kad visi sąskaitoje esantys darbai yra sudėtinė atsiliepimo parengimo dalis, tai vis tiek sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų bendra suma yra arti Rekomendacijose nustatyto vidurkio. 2026 m. vasario 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 26/8 nurodyti du darbai – atsiliepimas (DOK-7411) ir kompleksinis procesinis prašymas (DOK-4192), į kurio parengimą įėjo ir minėtas informacijos rinkimas, kuris nėra atskirai nei įkainotas, nei apmokėtas, o yra sudėtinė būtent to prašymo dalis – už kiekvieną iš jų pagal Rekomendacijas rekomenduojama priteisti 776,83 Eur;

atskirojo skundo argumentai, jog rašytinius paaiškinimus (DOK-11754) SUA2 pateikė savo iniciatyva, todėl išlaidos už šio dokumento parengimą neturėjo būti priteistos, nepagrįsti. Rašytiniai paaiškinimai buvo atsiliepimas į BUAB „Laugina“ prisijungimą prie PRS1 skundo, kuriame buvo keliami nauji argumentai. Šis atsiliepimas buvo teismo priimtas, juo teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, todėl bylinėjimosi išlaidos už šį procesinį dokumentą priteistos pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartimi išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą priteistos nepagrįstai, stokoja faktinio pagrįstumo, kadangi minėtu prašymu buvo ne tik prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau rinkta ir aptarta teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai jas apmoka trečiasis asmuo, taip pat atkreiptas dėmesys į PRS1 neteisėtus veiksmus bylinėjantis BUAB „Laugina“ lėšomis, į ką teismas atsižvelgė, BUAB „Laugina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisdamas iš PRS1. Šis prašymas nebuvo įprastinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už ką paprastai ir nėra rašomos sąskaitos). Pagal dokumento apimtį ir turinį jis atitinka Rekomendacijose nurodytą kitą prašymą ir išlaidos už šį prašymą buvo priteistos pagrįstai. Be to, BUAB „Laugina“ naudai iš PRS1 priteistos bylinėjimosi išlaidos atskiruoju skundu neginčijamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolis Giedrius Jonauskas 2025 m. gruodžio 19 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-91-43345 pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0091/25/02111. Vykdomoji byla pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-295-513/2025 dėl 756,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (skolos), 65 105,68 Eur žalos atlyginimo išieškojimo ir palūkanų skaičiavimo iš skolininko PRS1 išieškotojos BUAB „Laugina“ naudai.

Antstolis Giedrius Jonauskas 2025 m. gruodžio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-91-43394 apskaičiavo 353,94 Eur vykdymo išlaidų bei 2025 m. gruodžio 22 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-25-91-43405 paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 65 862,08 Eur skolos (iš jų 756,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 65 105,68 Eur žalos atlyginimo), 5 proc. metinių palūkanų norma nuo 65 105,68 Eur skaičiuojama nuo 2024 m. spalio 22 d. ir 353,94 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 70 006,42 Eur. Skolininkui išaiškinta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas.

Pareiškėjas (skolininkas) PRS1 pateikė 2025 m. gruodžio 23 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2025 m. gruodžio 19 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-25-91-43345 ir 2025 m. gruodžio 22 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-91-43405, nurodydamas, jog antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti iš tokios teisės neturinčio asmens (viršijo savo įgaliojimus), antstolio veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, todėl vykdomoji byla pradėta nepagrįstai.

Antstolis Giedrius Jonauskas 2026 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-26-91-1240 skundo netenkino bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui, nurodydamas, jog vykdymo veiksmai buvo pradėti teisėtai, pagrindo jų panaikinimui nenustatyta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-7-555/2026 UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administratorė UAB „BankromaX“ atstatydinta ir nauju administratoriumi paskirtas V. R. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administratorius V. R. atstatydintas ir nauju bendrovės nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas pareiškėjas PRS1.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-295-513/2025 pagal ieškovų BUAB „Kontmena“ ir SUA2 netiesioginį ieškinį atsakovui PRS1 dėl 889 943,02 Eur žalos atlyginimo trečiojo asmens BUAB „Laugina“ naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė iš PRS1 likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ 65 105,68 Eur žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas.

Byloje yra SUA2 atstovo advokato padėjėjo J. K. 2025 m. lapkričio 26 d. prašymas, teiktas BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui PRS1, kuriuo buvo prašoma: iki 2025 m. lapkričio 28 d. pateikti informaciją apie tai, ar nemokumo administratorius PRS1 įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025, taip pat paprašyta BUAB „Laugina“ vardu jos atstovo imtis veiksmų ir ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 1 d. paprašyti vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 išdavimo dėl skolos išieškojimo iš PRS1 ir, vykdomąjį raštą gavus, nedelsiant pateikti priverstiniam vykdymui CPK nustatyta tvarka.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-295-513/2025, kuriame nurodyta: priteisti iš atsakovo nemokumo administratoriaus PRS1 BUAB „Laugina“ 65 105,68 Eur žalos atlyginimą; priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ iš atsakovo PRS1 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 65 105,68 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ iš ieškovų SUA2 ir BUAB „Kontmena“ bankroto administravimui skirtų lėšų po 4 788,50 Eur, iš atsakovo PRS1 – 756,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta BUAB „Laugina“, skolininku PRS1. Iš 2025 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo pranešimo „Dėl vykdomojo rašto pateikimo“ matyti, jog vykdomasis raštas išsiųstas (išduotas) ieškovo SUA2 atstovui advokato padėjėjui J. K. per EPP, pranešimo kopija išsiųsta atsakovui PRS1 per EPP.

Antstolio į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2025 m. gruodžio 18 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento Nr. e2-295-513/2025 pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui pateikė advokato padėjėjas J. K., kuris 2025 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 365, atliktu kredito įstaigoje „Swedbank“ AB, antstoliui Giedriui Jonauskui pervedė 359,46 Eur vykdymo išlaidų sumą.

Dėl sąlygų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti

Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto, išduoto Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, priėmimo vykdyti.

Vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti terminus, sąlygas ir tvarką reglamentuoja CPK 651 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydamas grąžinimo priežastis.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tai yra patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas).

Apeliantas PRS1 teigia, jog antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, kaip pateiktą tokios teisės neturinčio asmens (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Minėta, jog nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą antstoliui pateikė advokato padėjėjas J. K., kuris atstovavo suinteresuoto asmens SUA2 interesus civilinėje byloje (kurioje ir buvo išduotas vykdomasis raštas), pradėtoje pagal ieškovo SUA2 ir BUAB „Kontmena“ netiesioginį ieškinį atsakovui PRS1 dėl 889 943,02 Eur žalos atlyginimo trečiojo asmens BUAB „Laugina“ naudai. Pažymėtina, jog būtent advokato padėjėjui J. K. Klaipėdos apygardos teismas ir išdavė vykdomąjį raštą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio, kuriame pateiktas netiesioginio ieškinio apibrėžimas, 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

Netiesioginio ieškinio institutas yra skirtas apsaugoti kreditoriaus interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju išieškotojos BUAB „Laugina“ vardu prašymą antstoliui dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pateikęs ir pasirašęs BUAB „Laugina“ kreditoriaus ir akcininko (pareiškusio netiesioginį ieškinį bendrovės vardu) atstovas J. K. turėjo įgaliojimus tokiam veiksmui atlikti. Pažymėtina, jog SUA2 įgaliotas atstovas advokato padėjėjas tik pateikė antstoliui prašymą dėl priėmimo vykdyti vykdomąjį dokumentą, tai yra tik inicijavo vykdymo procesą.

CPK 650 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. CPK 599 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti CPK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 57 straipsnyje yra reglamentuotas tik atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas. Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, kai antstoliui pateikia vykdomąjį dokumentą vykdymui išieškotojo atstovas, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdymui tik nustatęs, ar išieškotojo atstovas turi įstatymo nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą (CPK 57 straipsnio 1 dalis, 599 straipsnio 1 dalis, 650 straipsnio 1 dalis).

Iš antstoliui kartu su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą pateikto SUA2 atstovo advokato padėjėjo J. K. dokumentų matyti, kad šie dokumentai atitinka reikalavimus. Byloje yra 2017 m. vasario 2 d. atstovavimo sutartis, 2024 m. lapkričio 20 d. advokato J. S. sutikimas/leidimas dėl advokato padėjėjo atstovavimo, 2018 m. kovo 20 d. Lietuvos advokatūros pažyma dėl vienerių metų ataskaitos patvirtinimo. Šie dokumentai patvirtina, kad advokato padėjėjas J. K. atstovauja SUA2, kuris yra BUAB „Laugina“ trečios eilės kreditorius, taip pat kartu yra ir BUAB „Laugina“ savininkas, valdantis 100 proc. BUAB „Laugina“ akcijų.

Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad dėl skolos išieškojimo vykdomąjį raštą būtų teikęs išieškotojos BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius PRS1, kuris antstolio pradėtoje vykdomojoje byloje tuo pačiu yra ir skolininkas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju SUA2, kaip kreditorius, atstovaujamas advokato padėjėjo J. K., turėjo teisę, gindamas savo ir kitų BUAB „Laugina“ kreditorių interesus, tai yra priverstinai įgyvendindamas skolininko reikalavimo teisę, pateikti antstoliui vykdymui vykdomąjį raštą Nr. e2-295-513/2025, yra pagrįsta.

Apeliantas teigia, jog vykdomoji byla buvo pradėta neteisėtai, nes Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas yra įvykdytas.

Vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi tuo atveju, jeigu po vykdomojo dokumento priėmimo antstolis nustato, jog vykdomasis dokumentas neturėjo būti priimtas vykdymui (nagrinėjamu atveju dėl to, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas), antstolis nutraukia pradėtą vykdyti vykdomąją bylą kaip neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolio skundžiamų patvarkymo priėmimo metu (2025 m. gruodžio 19 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d.) teismo išduotas vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus PRS1, kuris kartu yra ir skolininkas vykdomoje byloje, pateikė antstoliui 2026 m. sausio 8 d. prašymą Nr. 26/01 dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuriame nurodė, jog išieškotojai BUAB „Laugina“ priverstinis dokumento vykdymas nėra reikalingas, nes tarp bendrovės ir skolininko egzistuoja abipusės prievolės (neišmokėtas atlyginimas už administravimą), taip pat skolininkas savo civilinę atsakomybę yra apsidraudęs privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, bendraujama su jo draudiku. Administratorius nurodė, jog išieškotoja BUAB „Laugina“ atsisako išieškojimo, todėl priverstinis vykdymas nesant išieškotojo valios (ar prieš jos valią) nėra galimas. Šis dokumentas nepatvirtina tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Byloje esantis BUAB „Laugina“ 2025 m. lapkričio 28 d. prašymas Nr. 25/16, adresuotas UADBB „Colemont draudimo brokeris“, kuriame nemokumo administratorius PRS1, veikdamas BUAB „Laugina“ vardu, prašo pervesti iš PRS1 priteistas sumas į bendrovės banko sąskaitą, pats savaime (nepateikiant mokėjimo pavedimo kopijos) taip pat nepatvirtina teismo sprendimo tinkamo vykdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstolis Giedrius Jonauskas 2025 m. gruodžio 22 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-25-91-43405 ne tik paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytas sumas, bet ir nurodė nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip minėta, įrodymų, kurie patvirtintų visišką vykdomojo dokumento įvykdymą, teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra.

Į nagrinėjamą civilinę bylą yra pateikta 2026 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 286 kopija, kuri patvirtina, jog PRS1 2026 m. sausio 20 d., tai yra jau po to, kai vykdomoji byla antstolio kontoroje buvo pradėta, atliko 69 920,04 Eur sumos pavedimą į BUAB „Laugina“ sąskaitą (mokėjimo paskirtis: priteistos sumos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimų vykdymas yra pagrįstas vykdomojo rašto, į kurį yra perkeliama teismo procesinio dokumento rezoliucinė dalis, išdavimu. Pareiškėjas, teigdamas, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių paaiškinimų dėl 2026 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimu bendrovei pervestos sumos apskaičiavimo, kuri yra mažesnė nei antstolio 2025 m. gruodžio 22 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-25-91-43405 nurodyta suma (iš viso 70 006,42 Eur). Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad šiuo atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas pradėtas vykdyti (įvykdytas) tik po to, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir užvedė vykdomąją bylą, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog vykdomoji byla buvo pradėta neteisėtai.

CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, jog antstolis galėtų užbaigti vykdomąją bylą gavęs patvirtinimą, jog piniginės lėšos užskaitytos išieškotojo sąskaitoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš PRS1 priteisė 966,97 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui SUA2.

Skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys byloje turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi ir, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti išspręstas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš PRS1 968 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Laugina“ naudai bei 966,97 Eur bylinėjimosi išlaidų SUA2 naudai. Atskirajame skunde kvestionuojamas tik bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš PRS1 suinteresuotam asmeniui SUA2 dydis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ginčo šalių klausimą, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš PRS1 suinteresuotam asmeniui SUA2, dydžiu.

Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr.1R-77 „dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (teisines paslaugas) maksimalius dydžius į kuriuos turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo SUA2 pirmosios instancijos teisme patyrė 966,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (2026 m. vasario 17 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 26/8 ir 26/9), kurias už SUA2 apmokėjo UAB „Euromisa“ (2026 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymas ir 2026 m. vasario 18 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1208261).

Byloje yra 2026 m. vasario 17 d. advokato padėjėjo J. K. SUA2 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 26/8, kurioje nurodyta, jog 472,97 Eur sumą sudaro: 130 Eur informacijos rinkimas Klaipėdos apylinkės teisme dėl PRS1 skundo registravimo, 2026 m. sausio 16 d. kompleksinio prašymo dėl prieigos prie el. bylos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-991/2026 projekto parengimas ir 342,97 Eur atsiliepimo į prašymą / pareiškimą / skundą DOK-7411 civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-991/2026 rengimas.

Į bylą taip pat pateikta ir 2026 m. vasario 17 d. advokato padėjėjo J. K. SUA2 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 26/9, kurioje nurodyta, jog 494 Eur sumą sudaro: 370,83 Eur atsiliepimo į prašymą / pareiškimą / skundą DOK-11754 civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-991/2026 rengimas bei 123,17 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-991/2026 projekto parengimas.

Pareiškėjas nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos už sąskaitoje faktūroje Nr. 26/8 nurodytas paslaugas, susijusias su informacijos rinkimu, prašymo dėl prieigos prie el. bylos kortelės parengimu (130 Eur), negalėjo būti priteisiamos. Dėl sąskaitoje faktūroje Nr. 26/9 nurodytų teisinių paslaugų išlaidų (494 Eur) pareiškėjas teigia, jog rašytinius paaiškinimus DOK-11754 SUA2 pateikė savo iniciatyva, o prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas yra advokato pareiga, todėl išlaidos už šių dokumentų parengimą neturėjo būti priteisiamos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2026 m. vasario 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 26/8 nurodytą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, konstatuoja, jog pirmoje sąskaitos eilutėje išvardytos paslaugos, susijusios su informacijos rinkimu ir prašymų rengimu, turėtų būti vertinamos kaip antroje sąskaitos eilutėje nurodytų paslaugų, susijusių su procesinio dokumento (atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų DOK-7411) parengimu, sudėtinė dalis. Be to, nagrinėjamoje byloje SUA2 atstovas dar iki atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pateikimo buvo pateikęs ir argumentuotą prašymą dėl SUA2 įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu bei matomumo el. bylos kortelėje nustatymo DOK-4192. Minėtoje sąskaitoje šis procesinis dokumentas nėra atskirai įkainotas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijose nurodytus advokato (advokato padėjėjo) užmokesčio dydžius sprendžia, jog bendra minėtoje sąskaitoje nurodyta 472,97 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos už tokio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas, 7 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2026 m. vasario 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 26/9 nurodytą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, konstatuoja, jog pirmoje sąskaitos eilutėje nurodytas procesinis dokumentas DOK-11754 į bylą suinteresuoto asmens buvo pateiktas po to, kai pareiškėjas PRS1 teismui pateikė BUAB „Laugina“ atsiliepimą (prisidėjimą) prie pareiškėjo PRS1 skundo dėl antstolio veiksmų, išlaidos, nurodytos už šio dokumento parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių už tokio pobūdžio dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas iš pareiškėjo priteisė pagrįstai. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėtoje sąskaitoje Nr. 26/9 išskirta bylinėjimosi išlaidų suma, skirta prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (antra sąskaitos eilutė), pažymėtina, jog tai nebuvo įprastas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už kurio parengimą bylinėjimosi išlaidos paprastai nepriteisiamos. Nagrinėjamu atveju SUA2 atstovo į bylą pateiktame procesiniame dokumente DOK-12631 buvo ne tik prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, šiame dokumente pateikti teisiniai argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidas už byloje dalyvaujantį asmenį apmoka kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, taip pat pasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų BUAB „Laugina“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal SUA2 atstovo pateikto dokumento DOK-12631 apimtį ir turinį šis dokumentas atitinka Rekomendacijose nurodytą kitą prašymą ir sąskaitoje nurodyta suma už šio dokumento parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos (Rekomendacijų 8.16 punktas, 7 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien tai, kad suinteresuoto asmens SUA2 atstovo į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose pateiktas bylinėjimosi išlaidų pagrindimas nėra tikslus, nesudaro pagrindo išvadai, jog sąskaitose nurodytos išlaidos negali būti priteistos. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertinamas ne vien formaliai pagal sąskaitos detalumą, bet ir pagal realų suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos apimtį, sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas bei situaciją, kurioje tokios paslaugos buvo teikiamos. Bet kuriuo atveju teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Suinteresuotas asmuo SUA2 prašo skirti BUAB „Laugina“ ir PRS1 po 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę (500 Eur) baudos paskiriant SUA2 naudai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, šiuo atveju teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas skundu siekė ne savo teisių ar teisėtų interesų gynimo, kad, teikdamas skundą, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors tiek skundas dėl antstolio veiksmų, tiek atskirasis skundas šiuo atveju pripažinti nepagrįstais, tačiau byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantai savo procesinėmis teisėmis naudotųsi akivaizdžiai nesąžiningai.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

Suinteresuotas asmuo SUA2 prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti apie PRS1 veiksmuose esančių teisės normų ir interesų konflikto pažeidimų požymius BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą ir Nemokumo administratorių rūmus.

CPK 299 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašymas nėra pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo metu yra nustatyti pareiškėjo padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba kad nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą, todėl byloje priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką, taip pat ir apie bet kokį kitą teisės pažeidimą. Vadinasi, suinteresuotas asmuo (jo atstovas), manydamas, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti teisės pažeidimai, turi teisę pats kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne siekti perkelti tokio veikimo iniciatyvos teisę teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.