Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimui priimti nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J. ir akcinė bendrovė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. J. motina M. J., po mirusio sutuoktinio I. J. 2001 m. vasario 24 d. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Pareiškime nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. mirė pareiškėjos tėvas I. J. ir suinteresuoto asmens senelis. Palikėjo I. J. sutuoktinė M. J. iki savo mirties 2025 m. sausio 22 d. valdė butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja M. J. savo anūkei, byloje esančiai suinteresuotu asmeniu A. J. testamentu paliko minėtą butą. Po palikėjos mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kur notarė išdavė liudijimus patvirtinančius palikimo priėmimo faktus. Nurodė, kad M. J. po sutuoktinio I. J. mirties į notarų biurą nesikreipė, nes nežinojo paveldėjimo procedūrų ir terminų. Pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo priėmimą, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas 2026 m. birželio 10 d. nutartimi perskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. birželio 17 d. 14.00 val. rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina M. J. priėmė po savo sutuoktinio I. J. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1968 m. birželio 29 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. 485405 patvirtina, jog M. J. ir I. J. sudarė santuoką. 2001 m. vasario 24 d. mirties liudijimas patvirtina, kad I. J. mirė 2001 m. vasario 24 d., po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. 2025 m. sausio 22 d. M. J. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. 25-7570058). Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas M. J. vardu. K. M. J. ir I. J. santuoka sudaryta prieš nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl minėtas nekilnojamasis turtas ir žemės sklypas laikytinas bendrąja M. J. ir I. J. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje esantis M. J. mirties liudijimas patvirtina, kad M. J. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti mokėjimo pavedimo kvitai, tiek už butui tenkančias mokėti komunalines paslaugas, tiek už žemės sklypą mokėtinus sodo ir žemės mokesčius, patvirtina aplinkybę, kad po palikėjo I. J. mirties minėtu turtu rūpinosi pareiškėjos motina M. J.. Byloje nėra duomenų, kad po I. J. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 587 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jog palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis 2001 m. galėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po savo sutuoktinio I. J. mirties M. J. naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo, rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe, mokėjo su turto ir žemės išlaikymo susijusius mokesčius.

M. J., kaip sutuoktinė paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. J. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po sutuoktinio I. J. mirties M. J. naudojosi turtu ir žemės sklypu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per šešių mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) M. J. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. J. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos motina M. J. po sutuoktinio I. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2025 m. sausio 22 d., priėmė sutuoktinio I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. vasario 24 d., palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.