- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- e2-411-727/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24886-2024-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Atsakovas
- A. T., J. T.
- Ieškovas
- E. Ž.
- Kategorijos
atsakovų atstovui advokatui Arūnui Zeleckiui ir pačiam atsakovui A. T. 2026 m. gegužės 11 d. vykusio teismo posėdžio metu,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovams A. T. ir J. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. Ž. (toliau – ir ieškovas) 2024 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. T. ir J. T. (toliau – atsakovai, -as, -ė) dėl žalos atlyginimo. Po byloje atliktos ekspertizės patikslinęs ieškinį prašo išieškoti solidariai iš abiejų atsakovų 20253,93 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog ginčo šalys bendra nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso ½ jo dalis, abiems atsakovams, kaip sutuoktiniams, - taip pat ½ jo dalis. Pagal ilgą laiką faktiškai nusistovėjusią tvarką ieškovas naudojosi namo dalimi, kuri statinio kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksais 2-6 (įėjimo koridorius pažymėtas raudona spalva), I-1, I-4, I-7 (pažymėtas raudona spalva), I-6 ir I-7, atsakovai - namo dalimi, pažymėta indeksais I-2 ir I-3. 2024 m. balandžio 7 d. gyvenamajame name kilo gaisras. Gaisro kilimo epicentras buvo atsakovų namo dalyje, ką rodo fotonuotraukos ir tai, kad būtent atsakovų namo dalis yra visiškai išdegusi, o ieškovo namo dalyje jokio gaisro židinio nebuvo. Užsidegus atsakovų namo daliai užsidegė palėpė, išdegė visa pastogė ir visas stogas, o nuo šių – pradegė ir ieškovo dalies lubos, šiek tiek apdegė ir ieškovo namo dalis. Pradėjus namą gesinti ieškovo namo dalis buvo visa užlieta vandeniu, dėl ko iš esmės ir visiškai buvo sugadinta visa ieškovo namo dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2024 m. balandžio 16 d. išdavė pažymą Nr. 100.7-136 /2024(11.7.156 E), kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 7 d. gaisro metu sudegė namo stogas, liko dalis stogo konstrukcijų, vidus aprūkęs ir sulietas vandeniu, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Dėl to ieškovas mano, kad pareiga atsakyti dėl jam kilusios žalos tenka atsakovams. Ieškovas teigia, kad namo dalis, kurioje kilo gaisras, priklauso atsakovams, tik jie turi ir gali užtikrinti patekimą į savo namo dalį, tik jie gali ir privalo užtikrinti, kad jų namo dalies eksploatacija būtų saugi. Atsakovai nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovai privalėjo užtikrinti savo valdomo turto saugumą, taip pat pasirūpinti, kad dėl jų veiksmų nebūtų sukelta žala, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl yra atsakingi už kilusio gaisro padarinius ir privalo atlyginti žalą ieškovui. 2025 m. lapkričio 18 d. buvo gautas Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas Nr. 447, kuriame nustatyta, kad ieškovo namo daliai atstatyti dėl gaisro padarytų pažeidimų būtina 19183 Eur suma (pirminiame ieškinyje ši suma buvo 13761,37 Eur). Kilnojamam turtui, buvusiam ieškovo namo dalyje (įvertinus nusidėvėjimą) padaryta žala yra 770,93 Eur. Iš atsakovų taip pat turi būti priteisiamos išlaidos, susijusios su nuostolių paskaičiavimu, t. y. 300 Eur suma, kuri buvo sumokėta UAB ,,Smart Claims” už jos suteiktas paslaugas, t. y. už žalos paskaičiavimą šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino, prašė atmesti, nurodydami, jog konkrečios realiosios turto dalys pastate nėra nustatytos, todėl pastatas ginčo šalių valdomas per pusę. Pagal nusistovėjusią tvarką ieškovas naudojosi pastato dalimis, kurios kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 2-6, I-1, I-4, I-5, I-6 ir I-7 (38,4518 kv. m). Ieškovo naudojamose pastato dalyse buvo elektros instaliacija bei krosninis šildymas. Tuo tarpu atsakovai naudojosi pastato dalimis, kurios kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais I-2 ir I-3 (23,03 kv. m). Atsakovų naudojamose pastato dalyse gaisro metu nebuvo nei elektros instaliacijos, nei krosnies. Nepaisant nusistovėjusios naudojimo tokia dalimi tvarkos, esant nenustatytoms realiosioms turto dalims, nėra jokio pagrindo teigti, kad gaisras kilo atsakovams priklausančioje pastato dalyje. Kadangi žala kilo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui, sprendžiant dėl to, ar atsakovai turi prievolę atlyginti žalą, būtina įvertinti ir teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas valdant, naudojant bendrosios dalinės nuosavybės objektą, bei bendraturčių atsakomybės taikymo aspektus bendrų pareigų netinkamo vykdymo / nevykdymo atveju. Kadangi žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais pagal CK 6.263, 6.246-6.249 straipsnių nuostatas, vertinant visus pagrindus deliktinei civilinei atsakomybei kilti ir taikyti, o jų, atsakovų teigimu, nėra. Byloje nėra neginčijamų ir patikimų duomenų apie tai, kas lėmė gaisro kilimą. 2024 m. balandžio 16 d. Švenčionėlių PGT pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 100.7-136/2024 (11.7.156E) yra nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - neatsargus žmogaus elgesys. Gaisro tyrimo metui nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Tiksli gaisro vieta (židinys) nėra nurodoma, taip pat nėra kalbama apie tai, kad būtent atsakovų neteisėtas ar neatsargus elgesys sukėlė gaisrą. Atsakovų teigimu, gaisras galimai kilo dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi. Ginčo šalis siejo ta pati vienodai taikoma pareiga rūpintis tiek visu pastatu, tiek bendrojo naudojimo inžinerine sistema, juos prižiūrėti, kad dėl to nebūtų padaryta žala ne tik tretiesiems asmenis, tačiau ir vienas kitam, nuosavybės teise po lygiai (po 1/2 dalį) valdant visą pastatą. Todėl atsakomybė kyla vienoda visiems bendraturčiams, jų kaltė dėl gaisro bendra. Vienoda ir bendra kiekviena iš jų kaltė eliminuoja vienas kito kaltę. Atsakovai teigė nesutinkantys ir dėl žalos dydžio, ir dėl ieškovo prašomo nurodyto jos atlygintinumo metodo. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodytu atstatomuoju vertės metodu, nes jis, anot jų, reikštų prastos būklės, stipriai nusidėvėjusio ir sąlyginai labai mažos vertės iki gaisro buvusio turto esmingą pagerinimą. Manant, kad vis tik atsakomybė atsakovams taikytina, privalu atsižvelgti į nusidėvėjimą, kuris viršijo maksimalią 70 proc. ribą, į buvusį turto stovį, bendraturčių dalis bendrame turte. Atsakovų teigimu, nėra galimybės atkurti ieškovui tenkančią dalį turte, nes realiai ji nebuvo nustatyta, neįmanoma atkurti pusę sienų, pusę langų ir durų, kitų pusės pastato dalių, todėl visus su tuo susijusius ieškovo teiginius laiko nepagrįstais, o imant domėn tai, kad ieškovas negyveno ir labai retai atvažiuodavo, atkurti pastato neketina, remtis pastato atkuriamaisiais kaštais, neatsižvelgiant į nusidėvėjimą, atsakovų manymu, būtų nekorektiška. Mano, kad vertinti nuostolius pagal pastato atstatymo kaštus, kurie be kita ko ir neproporcingai dideli, yra neteisinga, nes prašant atkuriamosios vertės visiškai neatsižvelgta į nusidėvėjimą. Pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis ir eksperto išvadas pastatas buvo nusidėvėjęs ~70 proc., todėl atsižvelgiant į fizinį nusidėvėjimą ir turimą nuosavybės dalies proporciją galimi nuostoliai būtų 2877,45 Eur (19183 Eur : 2 – 70 proc.), o ne visą ieškovo nurodytą sumą (19183 Eur). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pastato rinkos vertė iki gaisro buvo 10075,23 Eur, o pastato rinkos vertės sumažėjimas dėl gaisro padarytų pažeidimų ir pasekmių yra 5256,84 Eur. Todėl vertinant nuostolius pagal pastato rinkos vertę ir jos sumažėjimą dėl gaisro bei atsižvelgiant į tai, kad pastatas lygiomis dalimis priklauso abiem ginčo šalim (ko ieškovas iš esmės nevertino savo skaičiavimuose), ieškovo nuostolius sudarytų pusė sumos, kuria sumažėjo pastato rinkos vertė dėl gaisro, t. y. 2628,42 Eur (5256,84 Eur : 2).
Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. 2026 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas A. T. teismui paaiškino, jog nė viena iš ginčo šalių nuolatos negyvena (duomenys neskelbtini), jis su sutuoktine pastato dalį įsigijo iš ieškovo brolio tik dėl žemės sklypo, kuris yra šalia jo tėviškės, savo pastato dalį, nors teisiškai ir neatidalintą, buvo kiek patvarkęs, bet naudojo labiau sandėliavimui. Pats ieškovas atvažiuodavo labai retai, tik vasarą. Namas buvo labai prastos būklės, be jokių patogumų, senas, labai nusidėvėjęs. Gaisrą pastebėjo jis pats, išvietė gaisrinę, gesino pats. Gaisras galimai galėjo kilti jo naudojamoje namo dalyje, bet nežino to priežasčių, nes elektros įvadų ten nebuvo. Ieškovo pusėje nuketėjo tik stogo dalis ir kaminas, kitka buvo užlieta vandeniu gesinant. Jis pirko plėvelę, kad nors kiek sumažinti gaisro padarinius, apsaugoti likusias sienas nuo lietaus ir vandens ir ieškovo naudojamoje dalyje. Ieškovas nedarė nieko, nepriėmė jo siūlymo sutvarkyti savo jėgomis stogą ir kaminą, savo turto po gaisro nesaugojo ir nebuvo atvažiavęs, šiuo metu plėvelė jau nudriskusi, viskas taip ir stovi. Nepripažįsta jokių ieškovo kaltinimų, kad nesaugojo ir nesirūpino turtu. Iš esmės prašė ieškinį atmesti arba tenkinti dalinai pagal advokato nurodytus kriterijus, nes namo vertė iki gaisro buvo labai maža, nurodomi atstatymo kaštai yra visiškai neprotingi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl civilinės atsakomybės už kilusio gaisro pasekmes bendrame nekilnojamame turte taikymo, pagrindų žalai atlyginti buvimo ir žalos dydžio.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, teismas mano, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrindu buvusių aplinkybių. Teismas nerado teisinių prielaidų sutikti su ieškovo pozicija ir argumentais ieškiniui tenkinti, priešingai - pripažįsta ir laiko teisinga bei pagrįsta ginčo atveju atsakovų išsakytą nesutikimo su ieškiniu poziciją. Savo išvadas teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str., kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusių asmenų elgesys. Pagal CK 6.246 str. 1 d. neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingu už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str.). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būna. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir jo kaltę.
Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
Šiuo atveju prašoma atlyginti žalą, kuri kilo ginčo šalių bendros nuosavybės teise valdomame nekilnojamame turte – pastate-gyvenamajame namo, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ½ dalis priklauso ieškovui, o kita ½ dalis – atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors šalys pripažino buvusią faktinę tarpusavyje nusistovėjusią naudojimosi konkrečiomis namo dalimis tvarką, teisiškai tokia naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių nebuvo nustatyta ir turto įsigijimo momentu ar vėliau raštiškai nebuvo apspręsta. Todėl laikytina, kad žala šiuo atveju kilo ginčo šalių bendrame turte, visiems bendraturčiams taikant vienodas sąlygas dėl tarpusavio teisių ir pareigų naudojimo ir valdymo bei bendrą bendraturčių atsakomybės taikymo aspektą jų bendrų pareigų netinkamo vykdymo / nevykdymo atveju.
Atsižvelgdamas į bendraturčių tarpusavio nuosavybės teisinių santykių ypatumus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, taikytini bendri žalos atlyginimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-243-1075/2022, 27, 29 punktai).
Teismas laiko, jog byloje neįrodyti bendrieji civilinės atsakomybės taikymo pagrindai.
2024 m. balandžio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išdavė pažymą Nr. 100.7-136 /2024(11.7.156 E) (toliau – Pažyma), nurodydama, kad ,,2024 m. balandžio 7 d. gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. Ž., kilo gaisras. Gaisro metu sudegė namo stogas, liko dalis stogo konstrukcijų. Vidus aprūkęs ir sulietas vandeniu. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Gaisro tyrimo metui nusikalstamos veikos požymių nenustatyta.“. Pažymoje nėra nurodoma nei tiksli gaisro židinio vieta, nei tiksli gaisro priežastis, nei atsakovų neatsargus elgesys.
Tiksli gaisro židinio vieta, gaisro priežastis, atsakovų neatsargus elgesys nekonstatuotinas ir iš kitų ieškovo pateiktų teikiant ieškinį duomenų. Teikdamas ieškinį teismui ieškovas savaip interpretuoja gaisro kilimo vietą ir savaip vertina galimą to priežastį, iš esmės paremtą tuo, jog atsakovai nebuvo rūpestingi valdydami savo turto dalį.
Abi ginčo šalys vienodai teigė, jog minėtu adresu esančiame bendrame turte nuolatos nėra gyvenama. Ieškovas neginčijo to, kad lankosi jame labai retai. Pareiškęs ieškinį kitiems bendraturčiams ir reikalaudamas žalos atlyginimo, ieškovas iš esmės kalba apie tai, kad atsakovai, nerūpestingai elgdamiesi su turima nuosavybe, neužtikrino galimybės kitiems asmenims nepateikti į pastatą, neprižiūrėjo turto, nesirūpino jo saugumu, todėl yra atsakingi už atitinkamai kilusius gaisro padarinius. Jokių įtikinamų to duomenų byloje nėra. Teismas laiko, jog tokie ieškovo teiginiai viso labo tėra jo hipotetinės prielaidos ir subjektyvūs vertinimai.
Byloje nėra jokių leistinų ir patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovai nevykdė jiems tenkančios pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai, buvo neatsargūs, atliko veiksmus ar neveikimą, kurių pasekmė kilęs gaisras. Nėra pagrindo teigti, kad dėl savo neatsargumo jie neužtikrino kitų asmenų patekimo į pastatą, kurie, ieškovo teigimu, galėjo sąlygoti gaisro kilimą.
Priešingai, iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad būtent atsakovas pastebėjęs gaisrą mėgino jį gesinti, iškvietė gaisrinę, savo lėšomis ir pastangomis mėgino sumažinti galimas gaisro pasekmes uždengdamas bendrai valdomo namo stogą plėvele, tuo mėgindamas apsaugoti bendrą turtą nuo gamtos stichijų, galimos trečiųjų asmenų veikos. Ieškovas iš esmės to neneigė ir neįrodinėjo (net nesirėmė jokiais faktais), kad panašius veiksmus būtų atlikęs pats, kaip pusės bendro turto turėtojas ar būtų kompensavęs dalį to išlaidų atsakovui. Ieškovas neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas jokia forma nesirūpino minėtu bendru turtu ar savo faktiškai naudota turto dalimi po įvykusio gaisro iki šiol.
Byloje nėra pagrindo teigti ir sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovai nesilaikė visų keliamų atidaus ir rūpestingo turto naudojimo reikalavimų, kurie galėjo būti ar buvo gaisro kilimo priežastimi. Akivaizdu, jog gaisras kilo dėl nenustatytų priežasčių, už kurias atsakovai nėra atsakingi.
Be to, abi ginčo šalis, kaip bendraturčius, siejo ta pati vienodai taikoma pareiga rūpintis teisiškai bendrai valdomu turtu su visa jo bendro naudojimo inžinerine sistema, juos prižiūrėti, saugoti. Bylą išnagrinėjusio teismo giliu įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad visi bendraturčiai vienas kito atžvilgiu buvo ir yra vienodai atsakingi. Sutiktina su atsakovų teiginiais, kad kaltė, galinti pasireikšti ir, ieškovo manymu, pasireiškusi dideliu neatsargumu, yra bendra ir šio konkretaus ginčo atveju negali būti diferencijuojama bei vertinama išskirtinai vieno bendraturčio – atsakovų – atžvilgiu ir viso labo hipotetinėmis prielaidomis.
Todėl, įvertinus tai ir sutinkant su atsakovų teiginiais būtų pagrįsta teigti, kad kiekvieno iš bendraturčių vienodo dydžio kaltė eliminuoja vienas kito kaltę, kaip sąlygą civilinei deliktinei atsakomybei vienas kito atžvilgiu kilti ir taikyti, ir dėl šios priežasties visi bendraturčiai, būdami vienodai atsakingi, turi prisiimti kiekvienam jų kilusias teisines pasekmes - žalos atsiradimą dėl galimo savo turto netekimo. Teismas ieškovo ieškinį laiko neįrodytu ir atmeta visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 - 185 str.).
Procesiniai klausimai.
Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant virš konstatuotam dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo šiuo padarytų išvadų.
Ieškinio atmetimo atveju atsakovui A. T. išieškotina 4982 Eur bylinėjimosi išlaidų – 3857 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 1125 Eur už ekspertizės atlikimą (CPK 98 str. 1 d., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 4982 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.