- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-05
- Bylos Nr.
- eAN2-314-1034/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00506-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Felikso Miliučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-261-1196/2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2026 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2026 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) A. K. (toliau ir – Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nutarime nurodyta nusižengimo esmė – „2025 m. lapkričio 15 d. reido metu nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 15 d. A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovu medžiojo, organizavo ir vykdė varyminę medžioklę (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio medžioklės lapo. 2025 m. lapkričio 15 d. A. K. medžioklės metu turėjo du negaliojančius medžioklės lapus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus (duomenys neskelbtini) būrelio (duomenys neskelbtini), kuriuose nebuvo nurodyta, kam leidžiama organizuoti medžioklę ir medžioti ir nebuvo nurodytas medžioklės lapo galiojimo laikas (nurodyta galiojimo metai ir mėnuo, bet nenurodyta diena nuo kada ir iki kada galioja medžioklės lapas). A. K. būdamas medžiotoju MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu ir medžioklės vadovu 2025 m. lapkričio 15 d. organizavo medžioklę, jai vadovavo ir medžiojo, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo. Turėdamas negaliojančius medžioklės lapus neturėjo teisės organizuoti medžioklę ir medžioti. Pildydamas medžioklės lapus A. K. neteisingai nurodė medžioklės datą (medžioklė vyko 2025 m. lapkričio 15 d., lapuose nurodyta medžioklės data 2025 m. spalio 15 d.). Neteisėtos medžioklės metu buvo sumedžiotas briedžio jauniklis.“ Minėtu nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė 650 Eur nuobauda ir specialios teisės atėmimas (teisės medžioti) 1 metų terminui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Feliksas Miliutis (toliau – ir pareiškėjo atstovas) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą pakeisti ir pareiškėjui neskirti ANK 290 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos – baudos bei ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatytos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo netaikyti arba paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 290 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, netaikant ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundas tenkintas iš dalies. Pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2026 dalyje dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – sumažintas baudos dydis iki 400 Eur bei sutrumpintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminas iki 6 mėnesių. Pripažinta pareiškėjo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Pareiškėjo atstovas apeliaciniu skundu prašo sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, taip pat panaikinti skundžiamą nutartį, A. K. neskirti ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos bei administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje. Skunde nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog A. K. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį buvo atliktas tinkamai. Šioje normoje numatyto nusižengimo sudėties pagrindu atsakomybė gali kilti tik medžiotojui, o ne medžioklės vadovui. A. K. padarytas nusižengimas tinkamai kvalifikuotinas tik pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už medžioklės vadovo pareigų netinkamą vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovo teigimu, medžioklės taisyklių nuostatos prieštarauja Medžioklės įstatymo ir LR civilinio kodekso nuostatoms. Teismas turėtų sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar medžioklės taisyklių 19, 19.1 ir 20 punktų nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.
Apelianto teigimu, iš medžioklės lapų turinio ir kitų aplinkybių buvo galima nustatyti, kas medžioklei vadovauja, kada ši medžioklė vyko ir kad ji vyko teisėtai. Nors medžioklės lapuose buvo klaidingai nurodyta medžioklės data, nenurodyti medžioklės vadovo vardas ir pavardė, šie trūkumai vertintini kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo tokį medžioklės lapą laikyti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma pozicijos, jog ne už kiekvieną medžioklės lapo trūkumą dėl jo galimo išimtinio formalumo medžioklės lapas laikomas negaliojančiu, nurodoma Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-654-493/2017.
Administracinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta ne kaip medžiotojui, o kaip medžioklės vadovui, tą patvirtina ir tai, jog kitiems dvylikai medžioklėje pagal tą patį negaliojantį medžioklės lapą dalyvavusių asmenų nebuvo taikoma.
Tiek departamento patikrinimo, tiek nusižengimo nagrinėjimo departamente ir apylinkės teisme metu nekilo abejonių, kad pareiškėjas organizavo medžioklę turėdamas tam būrelio suteiktus įgaliojimus. Net konstatavus formalius medžioklės lapų trūkumus įgaliojimo sandoris buvo patvirtintas būrelio veiksmais. Susiklosto teisės požiūriu absurdiška situacija, kad A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis medžioklės lape nebuvo įvardintas medžioklės vadovu.
Pareiškėjo atstovo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra proporcingos A. K. padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad visa turima identifikuoti iš medžioklės lapo informacija medžioklės lape, pagal kurį A. K. medžiojo ir organizavo medžioklę, buvo pateikta, jo nusižengimo negalima laikyti atitinkančiu rūšinį ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jos apskritai neskiriant bei netaikant teisės medžioti atėmimo, nes A. K. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, o atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį jau yra pritaikyta, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
Nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonės. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės analogiški apylinkės teismui teiktame skunde, dėl jų pakartotinai nepasisakoma.
Institucijos nuomone, medžioklės taisyklių nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir LR CK nuostatų reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
Apeliantas nesutinka su Institucijos nutarimu, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, prašydamas jį pakeisti – administracinį nusižengimą kvalifikuoti tik pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, skundžiamą nutartį panaikinti ir neskirti A. K. nei baudos, nei administracinio poveikio priemonės. Alternatyvus prašymas – kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Padarius aptariamą nusižengimą, medžiotojams numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur.
ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Padarius šį nusižengimą, medžiotojams numatyta bauda nuo 600 iki 1 450 Eur, be to, pagal ANK 290 straipsnio 17 dalį už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai yra šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento, o kaltė pasireiškia ir tyčia, ir neatsargumu.
Medžioklės organizavimo, jos tvarkos bei kiti medžiojimo reikalavimai, draudimai detalizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Taisyklių 1 punktas).
Medžioklės taisyklių 16.2 punkte nustatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 20 punkte nurodyta, jog jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Medžioklės taisyklių 21 punkte numatyta, kad Prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas popieriniame medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo popieriniame medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas popierinį medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas popieriniame medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus popierinį medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo šio medžioklės lapo apačioje. Medžioklės taisyklių 24.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės taisyklių 24.2 punktą medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto nuostatas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.
Kaip matyti iš formuojamos teismų praktikos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-697/2022, 18 punktas). Medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Šiam dokumentui yra ne tik nustatyta pavyzdinė forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. DI-81), bet ir nustatyta išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16-21 punktai). Tai rodo, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą ir yra privalomas dokumentas turėti su savimi medžioklės metu.
Nagrinėjamu atveju iš 2025 m. lapkričio 15 d. apžiūros akto Nr. TVR-9834, 2025 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolo ir medžioklės lapų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos išdavė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) D. O., nustatyta, kad šie medžioklės lapai buvo išduoti A. K., kuris 2025 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete organizavo, vadovavo ir vykdė medžioklę, nors nebuvo nurodyta, kam leidžiama organizuoti medžioklę ir medžioti ir nebuvo nurodytas medžioklės lapo galiojimo laikas (nurodyta galiojimo metai ir mėnuo, bet nenurodyta diena nuo kada ir iki kada galioja medžioklės lapas), be to, viename lape A. K. neteisingai nurodė medžioklės datą (medžioklė vyko 2025 m. lapkričio 15 d., lapuose nurodyta medžioklės data 2025 m. spalio 15 d.). Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Taigi, galima teigti, jog A. K. organizavo ir vykdė medžioklę 2025 m. lapkričio 15 d., neturėdamas galiojančio dokumento, suteikiančio teisę medžioti. A. K., kaip medžioklės vadovas, turėjo pareigą pasirūpinti ir imtis veiksmų, kad 2025 m. lapkričio 15 d. medžioklė būtų vykdoma teisėtai (Medžioklės taisyklių 24.1, 24.2 punktai).
Nors pareiškėjo atstovas teigia, kad administracinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta ne kaip medžiotojui, o kaip medžioklės vadovui, tą patvirtina ir tai, jog kitiems dvylikai medžioklėje pagal tą patį negaliojantį medžioklės lapą dalyvavusių asmenų nebuvo taikoma, su šiais argumentais sutikti negalima. Aukštesnysis teismas pažymi, kad už medžioklės taisyklių reikalavimų vykdymą pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą atsakingu yra būtent medžioklės vadovas, jo pareigos kyla iš imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, kad atsakomybė ANK 290 straipsnio 4 dalies normoje atsakomybė apibrėžta ir kilo už medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti (kai gyvūnas nesumedžiotas), kadangi medžioklės lapas buvo negaliojantis, taigi, medžiojimo teisės A. K. nesuteikė. Būtent tokia faktinė aplinkybė ir nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje. Nors skundžiamo nutarimo nustatomoje dalyje nenurodyti konkretūs medžioklės taisyklių punktai, kuriuos pažeidė A. K., jam inkriminuotos normos aiškiai nurodytos Institucijos 2026 m. kovo 10 d. nutarime Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2026, t. y. medžioklės taisyklių 16.2, 20-21, 24, 24.1, 24.2, 58.2.1 p.
Kaip minėta, kaltė dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo gali pasireikšti ir neatsargumu, taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad medžioklės lapo užpildymo trūkumai yra laikytini formaliais, o A. K. nepastebėjo šių trūkumų, kaip ir kiti medžiotojai, t. y. galima teigti, kad A. K. šį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neapdairumo, jo nuo atsakomybės už tokį grubų Medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės taisyklių 58.2.1 p.) neatleidžia ir nesudaro pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį. Tyčios apelianto veikoje nebuvimas skundžiama nutartimi buvo įvertintas, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numato įstatymas.
Nors pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde remiasi tiek Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-654-493/2017, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1197-1143/2023 (past. – skunde klaidingai nurodytas bylos Nr. 11-1197-1143/2023), aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo atstovo nurodytų bylų (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa. Be to, teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, o ne apygardos ar apylinkės teismai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors apylinkės teismas nutarties motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, kad yra pagrindas taikyti A. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelnino tiek paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, tiek administracinio poveikio priemonės terminą, tokio pagrindo nenurodė nutarties rezoliucinėje dalyje. Šis skundžiamos nutarties trūkumas laikytinas formaliu ir ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, atitinkamai patikslinant skundžiamą nutartį.
Teismų praktikoje duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021).
Nors pareiškėjo atstovas, be kita ko, nurodė, kad paskirta administracinė nuobauda ir poveikio priemonė yra neproporcingos, ir šie skundo argumentai atmestini. Už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta administracinė atsakomybė yra gan griežta, t. y. užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 290 straipsnio 17 dalis). Apylinkės teismas, vertindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, anksčiau A. K. nebaustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad jis nevengė bendradarbiauti, davė išsamius paaiškinimus, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažino tiek galutinės paskirtos nuobaudos – baudos dydį iki 400 Eur, tiek administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pareiškėjo administracinė atsakomybė individualizuota tinkamai ir jo atžvilgiu pritaikyta išimtinė norma (ANK 34 straipsnio 6 dalis), kurios pagrindu tiek nuobauda – bauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas paskirti mažesni nei sankcijoje numatyti minimalūs dydžiai. Dar labiau švelninti A. K. administracinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl, teismo vertinimu, A. K. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei ir pakankama, jog būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Nors pareiškėjo atstovas taip pat prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, medžioklės taisyklių nuostatos (19, 19.1 ir 20 punktai) neprieštarauja nei LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 17¹ punktui, nei LR CK 1.78 straipsnio 1 daliai. Papildomai pastebėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje numatytais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, tačiau LR CK 1.78 straipsnio 1 dalis bet kuriuo atveju nėra aktuali nagrinėjamai bylai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Felikso Miliučio apeliacinio skundo netenkinti. Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad A. K. paskirtos baudos dydis sumažintas iki 400 Eur (keturių šimtų eurų) bei sutrumpintas A. K. paskirtos galutinės paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminas iki 6 (šešių) mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.