Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teikimas Nr. T-188-1058/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00034-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Daliaus Traigio prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į sumokėtą užstatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-365/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-365/2025 A. R. (A. R.), be kita ko, pripažintas kaltu pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 000 MGL dydžio (50 000 EUR) bauda; BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas 900 MGL dydžio (45 000 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. skirta subendrinta bausmė – 1 200 MGL dydžio (60 000 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (šešiolika parų), kas atitinka 32 MGL dydžio baudos dalį, ir A. R. nustatyta galutinė 1 168 MGL (58 400 EUR) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – 10 000 EUR užstatas, skirtas A. R., palikta galioti iki pilno nuosprendžio įvykdymo. Nuosprendį įvykdžius, kardomąją priemonę – užstatą – nuspręsta panaikinti ir užstato sumą (10 000 EUR) grąžinti užstato davėjai – A. R. sutuoktinei T. R..

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-1243/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į A. R. paskirtą subendrintą bausmę – 1 200 MGL dydžio (60 000 EUR) baudą, įskaitytas A. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (šešiolika dienų) ir nustatyta galutinė 1 104 MGL dydžio (55 200 EUR) bauda.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. birželio 26 d. gautas antstolio D. Traigio prašymas dėl leidimo nukreipti išieškojimą į sumokėtą užstatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-365/2025, kuris įmokėtas kaip kardomoji priemonė, o ši palikta galioti iki pilno nuosprendžio įvykdymo.

Prašyme nurodoma, kad yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 55 200 EUR išieškojimo iš skolininko A. R. trečios eilės išieškotojo, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes bei duomenis apie skolininko turtinę padėtį VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ir kitus aktualius duomenis, nustatyta, jog skolininko vardu atidarytų sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose nenustatyta, jokio kito turto vykdomojoje byloje, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą taip pat nenustatyta.

Pažymima, kad vykdomojoje byloje taip pat nustatytos aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 22 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir nusprendė kardomąją priemonę – 10 000 EUR dydžio užstatą už A. R., įmokėtą T. R. vardu, palikti galioti iki pilno nuosprendžio įvykdymo; nuosprendį įvykdžius, panaikinti ir užstato sumą grąžinti užstato davėjai – sutuoktinei T. R.. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 28 d. nuteistojo A. R. prašymą dėl jo atžvilgiu paskirtos kardomosios priemonės – 10 000 EUR užstato – panaikinimo nuosprendžiui įsiteisėjus, pripažino nepagristu ir jam paskirta ši kardomoji priemonė palikta galioti iki pilno nuosprendžio įvykdymo.

Antstolio nurodymu, vykdymo proceso eigoje nesant galimybės išieškoti paskirtos baudos iš kito skolininkui priklausančio turto, tikslinga spręsti klausimą dėl galimybės išieškojimą nukreipti į teismo sprendimais paliktą saugoti užstatą, sumokėtą už A. R.. Tokiu būdu bent iš dalies būtų padengtas ar sumažintas skolininko turimas įsiskolinimas pagal įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą. Nurodoma teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. e1-439-1145/2023, kur kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, siekiant užtikrinti jam skiriamos bausmės – baudos – įvykdymą, paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – nuspręsta perduoti paskirtos baudos ir dalies patirtų proceso išlaidų išieškojimui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 7 dalis, 139 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. BPK 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Teismas atkreipia dėmesį į BPK 133 straipsnio 7 dalyje numatytą nuostatą, jog kardomąją priemonę – užstatą – baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Taigi, galimybė panaudoti užstatą baudai sumokėti priklauso nuo to, ar yra užstato davėjo ir įtariamojo sutikimas. Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi A. R. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis, be kita ko, 10 000 EUR dydžio užstatu, kurį sumokėjo T. R. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (t. 17, b. l. 15–18, 35–41). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant skundą dėl nuteistajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, buvo pateiktas T. R. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kuriame nieko nenurodyta apie sutikimą sumokėtą užstatą nukreipti į galimos baudos sumokėjimą. Tokio sutikimo T. R., atitinkamai ir nuteistasis A. R., neišreiškė ir baudžiamojo proceso metu duodami parodymus, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl nuteistajam taikytų kardomųjų priemonių terminų pratęsimų. Kartu pastebėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant A. R. tuo metu taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo klausimą, nuteistasis buvo nurodęs, jog tikisi, kad viskam išsisprendus sumokėtas užstatas bus grąžintas, nes tam, jog jis būtų įmokėtas, žmona skolinosi iš giminaičių (t. 17, b. l. 79). Įvertinęs nurodytą reglamentavimą bei apartus, baudžiamojoje byloje esančius, duomenis, teismas sprendžia, kad nenustatyta, jog nuteistasis A. R. ar užstato davėja T. R. būtų davę sutikimą panaudoti užstatą baudai sumokėti. Tai reiškia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog baudžiamojoje byloje nebuvo aiškiai išreikšto sutikimo užstatą panaudoti teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti. Todėl tokiu atveju, kai nėra sutikimo, sumokėta užstato suma negali būti panaudota paskirtai baudai sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-788/2025). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolio D. Traigio prašymas dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą yra nepagrįstas, todėl jis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 , 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti antstolio Daliaus Traigio prašymo. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.