Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) nesiimti priemonių sutuoktiniams IES1 ir ATS1 sutaikyti;

3) panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą ieškovei IES1 palikti santuokinę pavardę „O.“, atsakovui ATS1 – prigimtinę pavardę „O.“;

4) atsakovo asmenines skolas pripažinti jo asmeninėmis ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas -114 Eur žyminio mokesčio, o pasinaudojus advokato paslaugomis, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas (b.l.1-2 dok-32198).

Šalių santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos - sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko, gyvena atskirai. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Sutuoktiniai gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl santuoka nutrauktina.

Ieškovė įvykdė privalomąją mediaciją, todėl yra įvykdytos visos privalomos sąlygos kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.64 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. Teismo pareiga imtis priemonių šalims sutaikyti nagrinėjant šeimos bylas įtvirtinta ir CPK 376 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovės nuomone, nėra jokios galimybės jai ir atsakovui vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovė neketina santuokinio gyvenimo atkurti, kadangi tolesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje iš esmės prieštarautų ieškovės ir atsakovo teisėtiems interesams ir lūkesčiams, todėl darytina išvada, jog šalių santuoka iširusi negrįžtamai.

Taigi, ginčo atveju, sutuoktinių sutaikymui nėra jokių galimybių, kadangi termino sutuoktiniams susitaikyti skyrimas iš esmės pakenktų šalių interesams, nes, kaip minėta, ieškovės ir atsakovo bendras šeiminis gyvenimas tapo negalimas.

Konstatuotina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, nes atkurti ieškovės ir atsakovo šeimos jau nebeįmanoma.

Teismui įstatymo suteiktos galios sutaikyti sutuoktinius savo tikslų nepasiektų, nes, kaip minėta, ieškovės apsisprendimas panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą yra tvirtas ir gerai apsvarstytas, todėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašas panaikintinas ir terminas susitaikyti nenustatytinas.

Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas, todėl į dalintino turto balansą netrauktinas.

Ieškovė neturi asmeninių prievolių kreditoriams. Turtinių prievolių kreditoriams ieškovė ir atsakovas, solidariai kaip sutuoktiniai, taip pat neturi. Atsakovo asmenines skolas pripažinti jo asmeninėmis.

Panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę „O.“, o vėliau nurodė palikti ikisantuokinę pavardę -S., atsakovui - prigimtinę pavardę „O.“.

Atsakovas ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą el. paštu, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, pateikė atsiliepimą el. paštu, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu (duomenys neskelbtini). 5 dok-173480).

Teisminio nagrinėjimo metu (2026-06-02) atsakovas sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad jokios galimybės susitaikyti su ieškove nėra, nes šalys apie vienerius metus gyvena skyriumi, skirtingose valstybėse, netvarko bendro ūkio, santykiai iširo.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Bažnyčioje, įrašytą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalys nepilnamečių vaikų santuokoje neturi.

Atsakovas su ieškiniu teisminio nagrinėjimo metu sutiko.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme šalių paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu šalys apie vienerius metus gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai ilgą laiką nebendrauja, atsakovas gyvena kitoje valstybėje ((duomenys neskelbtini), išvykimą deklaravęs nuo 2024-06-11 d.), o ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų santuokoje neturi. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas (prieštaravimų nepareiškė).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, šalys virš metų gyvena skirtingose šalyse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-01-06 teismo paskirtu dviejų mėnesių susitaikymo terminu nepasinaudojo ir per šį terminą nesusitaikė (b.l.11), todėl pakartotinai terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Bažnyčioje, įrašytą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę -S., atsakovui palikti prigimtinę pavardę – „O.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodytą prašymą palaikė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčo dėl pavardžių nėra, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „S.“, o atsakovui – „O.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto ir kreditorinių įsiskolinimų padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendrų sutikimu.

Bylos duomenimis, šalys bendro nekilnojamojo bei kilnojamojo, kito turto, bendrų kreditorių neturi.

Teisminio nagrinėjimo metu (2026-06-02 d.) atsakovas nurodė, kad šiuo metu jokių bendrų ir asmeninių skolų, įsipareigojimų neturi, nes jei jų ir turėjo, juos padengė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovė patyrė 114 Eur žyminio mokesčio išlaidų už reikalavimą nutraukti santuką. Duomenų apie kitas patirtas išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

Atsakovas nurodė teismui, kad bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.

Vertinant, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių (57 Eur žyminio mokesčio); iš atsakovo priteistina 57 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 79 str., 80 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,40 Eur, byla elektroninė. Patenkinus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių lygiomis dalimis (po 2,20 Eur) į valstybės pajamas nepritiesiamos, nes nesudaro 8 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Panaikinti ieškovės IES1 a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo ATS1 a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Bažnyčioje, įrašytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 a.k. (duomenys neskelbtini), palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui ATS1 a.k. (duomenys neskelbtini), – prigimtinė „O.“ pavardę. Priteisti iš atsakovo ATS1 a.k. (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio ieškovės IES1 a.k. (duomenys neskelbtini), naudai. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.