- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-313-744/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08536-2025-4
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- N. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. N., R. K.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-744/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08536-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14.2; 2.4.6.1
2026 m. lapkričio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei (vaizdo konferencijos ryšiu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
N. Š. nuspręsta pripažinti recidyvistu.
Iki nuosprendžio vykdymo nuspręsta N. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš N. Š. priteista civilinio ieškovo M. N. naudai 100 Eur žalos atlyginimui.
Iš N. Š. priteista civilinės ieškovės R. K. naudai 430 Eur žalos atlyginimui.
Nuosprendžiu taip išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
N. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2025 m. vasario 20 d. apie 2.46 val., įsibraudamas į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 5-ame aukšte esančią, pakabinama spyna rakinamą bendro naudojimo patalpą, iš kurios slapta pagrobė svetimą, M. N. priklausantį, turtą: laidinį perforatorių „Bosh“ 90 Eur vertės ir du 120 litrų talpos šiukšlių maišus su tuščia tara bendros 10 Eur vertės, po to tuo pačiu metu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsukdamas pakabinamos spynos laikiklio varžtus, įsibrovė į šalia esantį R. K. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: įrankių dėžę su joje esančiais įrankiais – perforatoriumi, grąžtais ir skeltuvais, bendros 80 Eur vertės, elektrinį laidinį tiesinį pjūklą 60 Eur vertės, plastikinę dėžę su joje esančiu „AEG“ akumuliatoriniu suktuku su dviem baterijomis ir pakrovėju bendros 100 Eur vertės, žiedinių raktų komplektą, susidedantį iš įvairių dydžių šešiakampių galvučių ir 2 vnt. terkšlių, 50 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį 50 Eur vertės, įrankių dėžę su joje esančiais įrankiais: įvairaus dydžio raktais, plaktuku, replėmis, bendros 20 Eur vertės, žvejybos įrankių dėžę su joje esančiais žvejybos įrankiais: kabliukais, švinais, šėryklėle, rite, signalizatoriumi, plūdėmis, bendros 70 Eur vertės, tai yra, iš viso pagrobė R. K. priklausantį turtą už 430 Eur ir M. N. priklausantį turtą už 100 Eur.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Š. prašo pakeisti Telšių apylinkė teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendį, teisingai kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką ir paskiriant jam kitą bausmės rūšį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija yra neteisinga. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad spyna ir jokie užraktai nebuvo sugadinti, todėl teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip įsilaužimą. Nuosprendyje minimos durys buvo rakinamos paprasto varžto užsukimu. Be to, patalpa buvo visų žmonių bendrai naudojama, niekas neturėjo teisės savintis šių patalpų. Todėl, nuteistojo nuomone, galima teigti, kad bendro naudojimo patalpa (sandėliukai) priklausė ir jam. Jis neneigia, kad išnešė nukentėjusiesiems priklausančius daiktus, tačiau tai nebuvo padaryta įsilaužimo į svetimą patalpą būdu.
Atsiliepimų į nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas Valdas Kairys prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, perkvalifikuoti pastarojo padarytą veiką į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, prokurorė Laisvida Sabaliauskienė prašė nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendį.
Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-387/2026, 2K-126-719/2026). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-25-387/2026).
Nuteistasis N. Š. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl N. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Nuteistasis N. Š. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija (dėl vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą) ir skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo N. Š. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl N. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Š. nurodo, kad byloje nustatyta, jog spyna ir jokie užraktai nebuvo sugadinti, be to, bendro naudojimo patalpa (sandėliukai) buvo visų žmonių bendrai naudojama, niekas neturėjo teisės savintis šių patalpų. Todėl, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip įsilaužimą į svetimą patalpą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais.
BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, tai yra padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2012, 2K-333-699/2016).
Šioje byloje esančiais duomenimis (nukentėjusiųjų M. N., R. K., M. K. ir liudytojų J. M., K. S. parodymais, vaizdo įrašuose, įvykio vietos apžiūros protokole, reikalaujamų ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis) nustatyta, kad N. Š., įsibraudamas į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, penktame aukšte, esančią pakabinama spyna rakinamą bendro naudojimo patalpą, iš jos slapta pagrobė svetimą, M. N. priklausantį, turtą, po to, tuo pačiu metu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsukdamas pakabinamos spynos laikiklio varžtus, įsibrovė į šalia esantį sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą. Nuteistasis N. Š., ginčydamas jo veikos kvalifikaciją, nurodo, kad patalpos, iš kurių jis pagrobė svetimą turtą, buvo visų namo gyventojų bendrai naudojamos, tad jis taip pat galėjo į jas teisėtai patekti, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties nuteistojo N. Š. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis gyvena tame pačiame daugiabučiame name, kaip ir nukentėjusieji, tačiau kitoje laiptinėje ir nukentėjusiųjų nepažįsta, jų gyvenamojoje laiptinėje nesilanko (t. 3, b. l. 32). Remiantis nukentėjusiųjų M. N., R. K., M. K., liudytojos J. M. parodymais (t. 1, b. l. 39-40, 64-66, 81-82, 112-113, t. 3, b. l. 22, 31-32, 53) nustatyta, kad bendro naudojimo patalpa, esančia daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės penktame aukšte, iš kurios buvo pagrobtas M. N. priklausantis turtas, naudojasi tik keturių butų, esančių toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukšte, savininkai (M. N., R. K., J. M., G. E.), kurie turi raktus nuo tos patalpos ir naudoja ją kaip sandėlį, kadangi patalpa yra rakinama į ją patekti gali tik asmenys, turintys raktą. Šalia esančiu sandėliuku, kuris taip pat rakinamas pakabinama spyna ir iš kurio pagrobtas R. K. priklausantis turtas, naudojasi tik R. K. ir M. K.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis N. Š. neturėjo teisės patekti į šias patalpas. Nuteistojo N. Š. nurodoma aplinkybė, kad jokios spynos ir užraktai nebuvo sugadinti, kvalifikuojant nuteistojo veiką, jokios reikšmės neturi.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes N. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. Š. kaltu dėl R. K. priklausančio turto ir M. N. priklausančio turto vagystės, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl N. Š. paskirtos bausmės
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo N. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam N. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas N. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams, tai yra paskyrė bausmę, ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę N. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, – į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis)), kaltės formą (nuteistasis veikė tyčia), taip pat į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), į tai, kad padarytos žalos nėra atlygintos. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad N. Š. anksčiau yra ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė N. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo N. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam N. Š. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti jos dydį ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę N. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. Š. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai įvertinęs. Tai, kad nuteistasis N. Š. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
Galimybę skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba skirti kitą BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį (baudą, laisvės apribojimą arba areštą) nagrinėjamu atveju taip pat paneigia duomenys apie praeityje nuteistojo N. Š. padarytas nusikalstamas veikas bei už jų padarymą skirtų bausmių poveikis tolimesniam nuteistojo elgesiui. N. Š. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas teistas net 10 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 77-87). Pažymėtina, kad nuteistajam N. Š. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės (areštas, trumpesnio termino laisvės atėmimas) ir net griežtesnės bausmės (ilgesnio termino laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo N. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad nuteistasis N. Š. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo neteisėtų ir pavojingų poelgių neanalizuoja. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad per pastaruosius 3 metus N. Š. už smulkias vagystes daug kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 99-113). Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus N. Š. švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. Š. švelnesnės bausmės už padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas suformuotų nebaudžiamumo jausmą. Tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuteistajam N. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš N. Š. valstybės naudai priteisti 133,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, į tai, kad nuteistasis N. Š. niekur nedirba (t. 2, b. l. 89), nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 95), byloje nėra duomenų apie jo pajamas ir realią turtinę padėtį, į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios jo galimybė užsidirbti bus suvaržyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą N. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo N. Š. neišieškoti.