Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-954-650/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
e2S-954-650/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13406-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės (duomenys neskelbtini), Š. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Zurich Corp“
Pareiškėjas
AB SEB bankas
Ieškovas
SEB bankas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-954-650/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13406-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės (duomenys neskelbtini) „ZURICH CORP“ ir Š. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., antstolė A. S., Š. K., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „ZURICH CORP“, V. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėja AB SEB bankas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama: 1) panaikinti antstolio R. V. 2026 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) skelbti pirmąsias pakartotines varžytynes dėl negyvenamosios patalpos–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su poilsio nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sargo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kieno statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba) (toliau kartu – ir Turtas); 3) skelbiant pirmąsias pakartotines varžytynes laikyti, kad skolininkas Š. K. nepasinaudojo teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją ir nesuteikti skolininkui naujo termino prieš pirmąsias pakartotines varžytynes siūlyti savo pirkėją.

Pareiškėja nurodė, kad antstolė A. S. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. vykdomąjį raštą

Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja yra išieškotoja, o Š. K. – skolininkas. Skolininko atžvilgiu taip pat užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškojimą iš skolininkui priklausančio Turto vykdo antstolis R. V.. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis skyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti. 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. S. prisijungė prie antstolio R. V. vykdomo išieškojimo. 2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymu antstolis R. V. informavo apie teismo ekspertizės aktu nustatytas Turto rinkos vertes: sodybos rinkos vertė – 159 000 Eur, parduotuvės rinkos vertė – 378 000 Eur. 2026 m. kovo 18 d. buvo paskelbtos varžytynės dėl sodybos (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduotuvės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, tačiau antstolis R. V. 2026 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė varžytynes, kuriose buvo pardavinėjama sodyba, nurodydamas, kad skolininko pasiūlyta pirkėja UAB „ZURICH CORP“ raštiškai išreiškė valią, jog sutinka pirkti sodybą už 161 000 Eur sumą. Be to, antstolis 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė ir varžytynes, kuriose buvo pardavinėjama parduotuvė, nurodydamas, kad skolininko pasiūlyta pirkėja UAB „ZURICH CORP“ raštiškai išreiškė valią, jog sutinka pirkti parduotuvę už 380 000 Eur sumą. Pareiškėjos vertinimu, abiejų varžytynių atšaukimas ir sprendimas parduoti Turtą UAB „ZURICH CORP“ yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos, kaip išieškotojos teises, nes skolininkas teisę pasiūlyti savo pirkėją turi iki tol, kol nėra paskelbtos turto varžytynės. Šiuo atveju skolininkas savo pirkėją pasiūlė jau paskelbus Turto varžytynes specialiame interneto tinklalapyje. Be to, pareiškėjos nuomone, tokie antstolio veiksmai pažeidė skolininko ir jo kreditorių turtinių interesų pusiausvyrą, nes varžytynės buvo atšauktos likus keletui dienų iki jų pabaigos, kai jose buvo pateikti kainų pasiūlymai, o varžytynių eiga rodė, kad Turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, nei pasiūlė UAB „ZURICH CORP“. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolio R. V. nurodyta aplinkybė, kad skolininkas nebuvo atstovaujamas jokio atstovo ir nėra įrodymų, kad procesiniai sprendimai nebuvo jam faktiškai įteikti, nesudarė pagrindo atšaukti varžytynes, nes aplinkybę, kad skolininkas žinojo, jog jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas, patvirtina paties skolininko prašymai stabdyti teismo sprendimo vykdymą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Antstolis R. V. 2026 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje neturi nei vieno įrodymo, kad bent koks pranešimas apie turto įvertinimą būtų buvęs įteiktas skolininkui, o būtent su šios informacijos realiu sužinojimu sietina yra skolininko teise siūlyti pirkėją už nustatytą turto rinkos vertę. AB SEB bankas neginčijo teismo eksperto ekspertizes aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatytos turto vertės, o savo skundą grindžia menama prezumpcija, kad varžytynių dalyviai būtų pasiūlę didesnę kaina, nors vykstant varžytinėms nei vienas jų to realiai nepadarė. Kadangi teismo eksperto nustatyta rinkos verte šaliu nėra kvestionuojama, kokia kaina ir kieno esą buvo hipotetiškai ruošiamasi sumokėti nėra teisiškai reikšminga aplinkybe, nes egzistuojant realiai galimybei skolininkui ginčyti varžytynių rezultatus ir turto pardavimo iš varžytynių aktą, ir esant varžytynėms nepasibaigusioms, tolimesnis varžytynių vykdymas ir jo pabaiga galėtų suponuoti sąžiningų trečiųjų asmenų (varžytynių laimėtojų) lūkesčius, už kuriuos atsakingas būtų antstolis, jeigu išieškotojo ar skolininko iniciatyva turto pardavimo procesas būtų teismo tvarka pripažintas neteisėtu.

Skolininkas Š. K. pareiškėjos skundą prašė atmesti. Skolininko teigimu, apie ketinimą paskelbti varžytynes jis informuotas nebuvo, jam vykdomosios bylos dokumentai įteikti taip pat nebuvo. Post factum sužinojus apie jau paskelbtas varžytynes, buvo kreiptasi į antstolį, su prašymu atšaukti paskelbtas varžytynes ir parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Esminė aplinkybė yra ir ta, kad su tokiu prašymu ir jo motyvais sutiko ir ginčo vykdomosios bylos išieškotojas. AB SEB bankas nepateikia jokių įrodymų, kad skolininkas apie galimybę pasinaudoti savo teise pasiūlyti pirkėją realiai žinojo, ir dėsto tik įvairias prielaidas, kad esą skolininkas apie tai turėjo žinoti, tačiau tokių AB SEB bankas prielaidų vykdomosios bylos medžiaga nepatvirtina. Skolininko teigimu, jei antstolis nebūtų tenkinęs prašymo, jis būtų kreipęsis į teismą, be kita ko, su prašymu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti turto realizavimą, o jei turto realizavimas nebūtų sustabdytas arba teismas nespėtų iki varžytynių pabaigos tokio prašymo išspręsti –neabejotinai būtų ginčijęs tokių varžytynių rezultatus kaip neteisėtus ir prašęs panaikinti neteisėtų veiksmų rezultatus, t. y. turto realizavimo procesas galėjo užsitęsti ilgą laiką, tad varžytynių atšaukimas, be to, kad ir taip antstoliui privalomas to prašant abejų ginčo vykdomosios bylos šalių, buvo ir ekonomiškiausias ir racionaliausias sprendimas šioje situacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 28 d. nutartimi: pareiškėjos AB SEB bankas skundą tenkino – panaikino antstolio R. V. 2026 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo antstolį R. V.skelbti pirmąsias pakartotines varžytynes dėl negyvenamosios patalpos–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su poilsio nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sargo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kieno statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)13, laikant, kad skolininkas Š. K. nepasinaudojo teise iki pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją; priteisė suinteresuotam asmeniui V. K. iš antstolio R. V. 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas pažymėjo, kad turtas gali parduodamas skolininko nurodytam pirkėjui tik griežtai laikantis CPK nustatytos tvarkos. Turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui reglamentuoja CPK 704 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Taigi prašymas turtą parduoti skolininko surastam pirkėjui gali būti teikiamas tik iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šiuo atveju toks prašymas pateiktas jau po varžytynių paskelbimo internete, likus nedaug laiko iki varžytynių pabaigos, taigi toks pavėluoto prašymo pateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad varžytynės negali būti vykdomos toliau CPK nustatyta tvarka, todėl ir nesuteikia teisės antstoliui atšaukti paskelbtas varžytynes CPK 703 straipsnio pagrindu.

Teismo vertinimu, tai, kad skolininkas neturi atstovo vykdymo procese taip pat netrukdo tęsti paskelbtų varžytynių. Teismas pažymėjo, kad skolininko Turtas antstolio areštuotas dar nuo 2018 m., taigi skolininkas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis įvairius patvarkymus vykdomojoje byloje skolininkui siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jo turimo turto adresais, elektroniniu paštu. Taigi vien tai, kad antstolis neturi duomenų apie siųstų dokumentų faktinį įteikimą skolininkui, savaime nesuteikia skolininkui teisės teikti prašymą dėl turto pardavimo jo surastam pirkėjui nesilaikant CPK 704 straipsnyje įtvirtinto termino. Nors prašymą atšaukti varžytynes pasirašė ir išieškotojas S. S., tačiau skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, todėl vieno kreditoriaus sutikimas su tokiu turto pardavimu nereiškia, kad nebus pažiesti kitų išieškotojų interesai. Tai, kad skolininko surastas pirkėjas pasiūlė aukštesnę kainą nei varžytynių dalyvis taip pat nepateisina antstolio veiksmų, nes, atšaukus varžytynes joms dar neapsibaigus, nėra aišku, ar už Turtą nebūtų pasiūlyta dar didesnė kaina, ypač jei skolininko rastas pirkėjas pats būtų dalyvavęs varžytynėse.

Teismas pažymėjo, kad išnagrinėdamas bylą iš esmės teismas turi priimti tokį sprendimą, kuris sukeltų realias teisines pasekmes. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį teismas, patenkinęs skundą, turi teisę antstolį įpareigoti atlikti ir tam tikrus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad antstolis įpareigojamas skelbiant pirmąsias pakartotines varžytynes dėl Turto pardavimo, laikyti, kad skolininkas Š. K. nepasinaudojo teise iki pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją. Netenkinus tokio pareiškėjos reikalavimo, susidarytų situacija, kai šio ginčo išnagrinėjimas būtų iš esmės beprasmis.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas (apeliantas) Š. K. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos AB SEB bankas 2026 m. gegužės 5 d. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmesti kaip visiškai nepagrįstą; pirmojo prašymo netenkinus - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nutarties rezoliucinė dalis „laikyti, kad skolininkas nepasinaudojo teise iki pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją“ neatitinka CPK 513 str. 1 d. imperatyvios formuluotės ir sąlygos antstolio elgesį ultra vires pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką.

Nenustatęs, ar apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teisę pasiūlyti pirkėją areštuotam turtui bei nevertęs, kad pirmiausia kompleksiniu prašymu buvo prašoma atšaukti varžytynes, ir tik po to parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai įsikišo į išimtinę antstolio kompetenciją nuspręsti, dėl kokių aplinkybių jis gali atšaukti jo paties paskelbtas varžytynes.

Apeliantas faktiškai pasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise ir 2026 m. balandžio 15 d. bei 2026 m. balandžio 16 d. pateikė bendrus prašymus su išieškotoju S. S. ir pirkėju UAB „ZURICH CORP“, kuris sumokėjo didesnę nei eksperto nustatyta rinkos vertė kainą, o toks apelianto elgesys atitinka CPK 704 str. 1-2 d. reikalavimus.

d. Net jei apelianto prašymas būtų vertinamas kaip pavėluotas, pagal kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-7-69-313/2021 išaiškinimus, CPK 704 str. teisė atsinaujina kiekvienų varžytynių atžvilgiu – todėl apelianto teisė pasinaudoti teise iki būsimų (pirmųjų pakartotinių) varžytynių pasiūlyti pirkėją jo turtui negali būti paneigta.

Dokumentų įteikimo prezumpcija nėra absoliuti, o apelianto veiksmai rodo, kad jis nebuvo sąmoningai vengiantis atsiimti dokumentų, o tik neturėjo realaus susipažinimo galimybės. Apelianto ankstesnis vykdymo proceso etapas (2018–2025 m.) būdingas sudėtingomis proceso situacijomis (kreipimasis į kasacinį teismą, EŽTT ginče su AB SEB bankas) ir tai patvirtina apelianto aktyvumą pagal CPK 644 str. 1 d. 4 p.– ne pasyvumą ir sudėtingi ginčai su AB SEB bankas akivaizdžiai užėmė daug laiko ir sąnaudų bei nesudarė prielaidų kasdien domėtis dar ir šio ginčo vykdomąja byla.

Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis vykdymo būdas, nes jis atitinka operatyvumo, ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principus pagal kasacinio teismo praktiką.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) UAB „ZURICH CORP“ prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje ir nutraukti bylos nagrinėjimą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti antstolį atlikti veiksmus ir laikyti, kad skolininkas nepasinaudojo teise; likusioje AB SEB bankas reikalavimų dalyje juos atmesti; aukščiau nurodyto prašymo netenkinus - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas formaliai panaikino skundžiamus patvarkymus, tačiau nekonkretizavo, kodėl atmetė apeliantės, kaip pagrindinio suinteresuoto asmens argumentus. Apeliantė buvo formaliai įtraukta į procesą, tačiau jos pozicija de facto liko neišklausyta ir de jure neaptarta.

Tik antstolio diskrecijai yra priskirtina, kada antstolis mano esant aplinkybių, dėl kurių varžytynės vykti nebegali. Šios funkcijos yra viešosios teisės funkcijos, pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. ir 3 str. 1 d. priskiriamos antstolio, o ne teismo kompetencijai.

Teismas gali arba panaikinti (jau atliktą veiksmą), arba įpareigoti atlikti (konkretų veiksmą). Trečiosios „alternatyvos“ – įpareigoti susilaikyti nuo būsimo veiksmo arba iš anksto nuspręsti dėl būsimų teisių įgyvendinimo – CPK 513 str. 1 d. nenumato ir tokiu būdu (išradus trečiąją, imperatyviai reglamentuoto vykdymo proceso normose, alternatyvą) pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CPK 513 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė yra sumokėjusi visą kainą (iš viso 541 000 Eur) į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantės sumokėta kaina pagal CPK 704 str. 2 d. kriterijus – pardavimo kaina didesnė nei teismo eksperto vykdomojoje nustatyta rinkos vertė ir AB SEB bankas nėra ginčijama. Nėra CPK 602 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu (jei toks būtų sudarytas). Skundžiama nutartis tiesiogiai lemia, kad apeliantė, kaip sąžininga įgijėja, bus netekusi savo teisėto lūkesčio – ir nors pirmosios instancijos teismas formaliai apribojo tik būsimus Antstolio veiksmus, tačiau tai padarė neteisėtai.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja AB SEB bankas prašo: atmesti Š. K. ir UAB „ZURICH CORP“ atskiruosius skundus; palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026m liepos 28 d. nutartį; iš Š. K. ir UAB „ZURICH CORP“ lygiomis dalimis priteisti AB SEB banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patvarkymai dėl Turto rinkos vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo buvo išsiųsti tiek Skolininkui, tiek kitiems prašymus dėl varžytynių atšaukimo pasirašiusiems asmenims (išieškotojui, jo atstovei ir pasiūlytam Turto pirkėjui UAB „ZURICH CORP“). Dar daugiau, skolininko atstovas dalyvavo vykusiose sodybos ir parduotuvės apžiūrose. Ši aplinkybė savaime patvirtina, kad skolininkas žinojo apie inicijuotą Turto priverstinio pardavimo procedūrą.

Jokios CPK vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos nereikalauja, kad skolininkui būtų faktiškai įteikti visi patvarkymai. Skolininkas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą niekada neinformavo nei antstolio, nei išieškotojo.

Skolininkų teiginiai, kad faktiškai neįteikus antstolio patvarkymų neva pažeidžiama CPK 704 str. įtvirtinta skolininko teisė pasiūlyti savo pirkėją, atmetami kaip nepagrįsti nustačius aplinkybes, kad skolininkas žinojo apie turto areštą, atliekamą turto vertinimą. Teismai tokiose situacijose akcentuoja, kad egzistuoja ne tik skolininko teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 str.), bet ir skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (CPK 644 str. 4 d.).

Tiek CPK 704 str. 1 d. lingvistinė formuluotė, tiek paties CPK 704 str. pavadinimas suponuoja, kad skolininkas teisę pasiūlyti savo pirkėją turi tik iki tol, kol nėra paskelbtos turto varžytynės. Skolininkas, pažeisdamas CPK 704 str. 1 d. įtvirtintą terminą, pirkėją pasiūlė jau vykstant Turto varžytynėms. Dėl šios priežasties antstolis neturėjo teisės jau paskelbtas varžytynes atšaukti dėl to, kad skolininkas praleidęs CPK terminą pasiūlė Turto pirkėją.

CPK nuostatos nenumato antstolio pareigos varžytynes skelbti tik nustačius, kad skolininkui aktualūs patvarkymai būtų faktiškai įteikti. CPK nuostatos patvirtina, kad faktinis patvarkymų neįteikimas skolininkui CPK 703 str. 1 d. prasme nelaikytinas „tokia paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau CPK nustatyta tvarka.

Kaip patvirtina išieškotojo su skundu pateikti įrodymai, sodybos varžytynėse buvo užsiregistravę dalyviai, kurie už Sodybą planavo siūlyti ne mažesnę kaip 250 000 Eur kainą. Jų ketinimų realumą patvirtina tai, kad jie iš tiesų buvo užsiregistravę varžytynių dalyviais. Esant tokiai situacijai, kai varžytynėse aktyviai keliami kainos pasiūlymai (ir tai daroma didelėmis sumomis), varžytynių atšaukimas, UAB „ZURICH CORP“ sutikus sodybą įsigyti už vos 0,005 proc. už paskutinį pasiūlymą didesnę kainą, akivaizdžiai neatitiko visų skolininko kreditorių interesų. Už kuo didesnę kainą būtų parduotas turtas, tuo daugiau lėšų būtų paskirstyta visiems skolininko kreditoriams. Todėl varžytynių atšaukimas, suteikiant teisę turtą įgyti skolininko pasiūlytam pirkėjui, kai iš varžytynių eigos matyti, kad turtas galėtų būti parduotas už gerokai didesnę kainą, negu siūlo skolininko surastas pirkėjas, neužtikrina skolininko ir kreditorių teisių interesų pusiausvyros.

Atskirųjų skundų argumentai dėl tariamų teismo įgaliojimų ribų peržengimo susiję tik su teismo įpareigojimu antstoliui laikyti, kad skolininkas prieš pakartotines varžytynes nepasinaudojo teise pasiūlyti turto pirkėją, bet ne teismo įpareigojimu antstoliui skelbti pakartotines varžytynes. Tokiu būdu apeliantai pripažįsta, kad teismas vis dėlto turi teisę skirti įpareigojimus antstoliui.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi antstolį įpareigojo atlikti išimtinai tik tokius veiksmus, kurie susiję su vykdymo proceso atstatymu į tą padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Tokie įpareigojimai visiškai atitinka CPK 513 str. numatytų teismo teisių tikslą. Teismas neįpareigojo antstolio atlikti jokių veiksmų, kurie nesusiję su vykdymo proceso padėties atstatymu į iki pažeidimo buvusią padėtį. Todėl apeliantų argumentai apie tariamai peržengtus teismo įgaliojimus yra nepagrįsti.

Išieškotojas ginčijo konkrečius skundžiamus patvarkymus dėl varžytynių atšaukimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tam, kad skundas būtų tinkamai išnagrinėtas, teismas turėjo nustatyti: ar antstolis pateikė skolininkui informaciją apie teisę pasiūlyti turto pirkėją; ar skolininkas pirkėją pasiūlė iki varžytynių paskelbimo; ar buvo paaiškėjusios tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negalėtų būti vykdomos ir kurios sudarytų pagrindą atšaukti varžytynes. Kaip patvirtina nutarties tekstas, visas šias aplinkybes teismas aiškinosi ir nustatinėjo, taigi tinkamai motyvavo nutartį.

Antstolis R. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo patenkinti atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama teismo nutartis yra iš esmės ydinga bei peržengianti teismo kompetencijos ribas nutarties rezoliucine dalimi, kuria antstolis buvo įpareigotas skelbti pakartotines varžytynes „laikant, kad skolininkas Š. K. nepasinaudojo teise iki pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją“ ir toks įpareigojimas tiesiogiai užkerta kelią skolininkui ateityje realizuoti įstatymo jam suteiktą procesinę teisę pagal CPK 704 straipsnį. Tokia teismo nutarties konstrukcija prieštarauja imperatyviosioms CPK normoms, nukrypsta nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir jokiu būdu negali tapti teismų praktikos precedentu.

Kadangi aptariamu atveju tiek skolininko, tiek išieškotojo valia vykdomojoje byloje sutapo, be to, pirkėjas UAB „ZURICH CORP“ antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo visą 541 000 Eur sumą, kuri viršija teismo eksperto vykdomojoje byloje nustatytą turto rinkos vertę, antstolis negali veikti prieš vykdomosios bylos šalių interesus, nes tokiu atveju jis veiktų ultra vires. Atitinkamai, AB SEB bankas neginčijus teismo eksperto vykdomojoje byloje nustatytos turto rinkos vertės, kaip profesionalus juridinis asmuo, atstovaujamas tame tarpe ir profesionalių teisininkų, AB SEB bankas privalėjo suvokti, kad gali būti tokia situacija, kad skolininkas pasiūlys pirkėją savo areštuotam turtui ir tokiu atveju AB SEB bankas negali pagrįstai tikėtis gauti didesnę nei 537 000 Eur išieškotiną sumą sutinkamai su CPK 704 str. nuostatomis.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. S. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo tenkinti atskiruosius skundus ir priteisti išieškotojo S. S. naudai iš pareiškėjo AB SEB bankas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias pagrindžiantys dokumentai bus teismui pateikti iki atskirųjų skundų išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip buvo pažeisti pareiškėjo interesai šioje vykdomojoje byloje ir nepasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentų dėl savo teisės realizavimo (savalaikiškumo) esant ankstesniam pareiškėjo neveikimui.

Pareiškėjo skundo tenkinimas, o ne skundžiami antstolio patvarkymai, iš esmės pažeidžia vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą ir daro tiesioginę žalą išieškotojui: vietoje realaus, įvykdyto ir visiems kreditoriams naudingiausio atsiskaitymo išieškotojui primetamas neapibrėžtos trukmės, brangesnis ir mažesnę grąžą žadantis pakartotinis procesas, grindžiamas vien pareiškėjo prielaidomis. Teisė į teismo sprendimo įvykdymą per protingą terminą yra sudedamoji teisės į teisingą teismą dalis, todėl aštuonerius metus trunkančio išieškojimo tolesnis vilkinimas nepagrįstu vykdomojoje byloje nedalyvaujančio asmens skundu negali būti toleruojamas.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus antstolė A. S. prašo atskirųjų skundų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirųjų skundų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. V. vykdo skolos su palūkanomis ir notaro išlaidomis išieškojimą iš skolininko Š. K. išieškotojui S. S. pagal Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. vykdomąjį įrašą.

Š. K. atžvilgiu antstolės A. S. kontoroje vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose iš skolininko Š. K. išieškomos skolos kreditoriams V. K., UAB „ZURICH CORP”, AB SEB bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Antstolė A. S. 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie antstolio R. V. išieškojimo, vykdomo Š. K. atžvilgiu.

Vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis R. V., be kita ko, areštavo Š. K. priklausantį turtą – parduotuvę ir sodybą bei 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)paskyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti.

2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nustatė, kad areštuoto Turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, t. y. parduotuvė įvertinta 378 000 Eur, o sodyba – 159 000 Eur suma. Minėtame patvarkyme antstolis, be kita ko, nurodė, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, bei išaiškino, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, o tuo atveju, jei iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigu suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

2026 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. V. informavo, kad specialiame internetiniame tinklapyje www.evarzytynes.lt 2026 m. kovo 18 d. 9:53:56 val. yra paskelbtos pirmosios sodybos varžytynės (Nr. (duomenys neskelbtini)), pradinė pardavimo kaina – 127 200 Eur, numatoma varžytynių pabaiga 2026 m. balandžio 17 d. 9:53:59 val. Be to, specialiame internetiniame tinklapyje www.evarzytynes.lt 2026 m. kovo 18 d. 11:32:01 val. yra paskelbtos pirmosios parduotuvės varytynės (Nr. (duomenys neskelbtini)), pradinė turto pardavimo kaina – 302 400 Eur, numatoma varžytynių pabaiga 2026 m. balandžio 17 d. 11:32:59 val.

2026 m. balandžio 15 d. antstolis R. V. gavo skolininko Š. K. prašymą, pasirašytą taip pat ir išieškotojų UAB „ZURICH CORP“ ir S. S., kuriame prašoma atšaukti paskelbtas sodybos varžytynes ir sodybą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „ZURICH CORP“ už 161 000 Eur. Prašyme nurodyta, kad iš viešo skelbimo skolininkas sužinojo, kad yra paskelbtos man priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės už 127 200 Eur pradinę kainą, tačiau iki varžytinių pabaigos likus vos kelioms darbo dienoms – yra pasiūlyta tik iš esmės artima pradinei kaina. Skolininko pasiūlytas pirkėjas UAB „ZURICH CORP“ sutinka nupirkti už ženkliai didesnę kainą.

Antstolis, vadovaudamasis CPK 730 straipsnio 1 dalimi, 2026 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas sodybos varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Š. K. priklausančią sodybą už 161 000 Eur parduoti UAB „ZURICH CORP”.

2026 m. balandžio 16 d. antstolis R. V. gavo skolininko Š. K. prašymą, pasirašytą taip pat ir išieškotojų UAB „ZURICH CORP“ ir S. S., atšaukti parduotuvės varžytynes ir parduotuvę parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „ZURICH CORP“ už 380 000 Eur. Prašymas grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir 2026 m. balandžio 15 d. gautas prašymas.

Antstolis, vadovaudamasis CPK 730 straipsnio 1 dalimi, 2026 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas parduotuvės varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Š. K. priklausančią parduotuvę už 380 000 Eur parduoti UAB „ZURICH CORP”.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

CPK 703 straipsnyje reglamentuota antstolio teisė atšaukti varžytynes. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti; patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, 22, 23 punktai; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 40 punktas).

Nors pačiame CPK 703 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai) nėra nurodyta, kad varžytynės gali būti atšauktos tik joms nepasibaigus, tačiau, aptartą įstatymo nuostatą aiškinant loginiu metodu, darytina išvada, kad tiek aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos, tiek antstolio patvarkymas atšaukti varžytynes turi būti priimtas iki jų pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-701/2023).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmuo, teikdamas antstoliui pagrįstą prašymą dėl varžytynių atšaukimo ir siekdamas, kad antstolis įgyvendintų CPK 703 straipsnio 1 dalyje šiam suteiktą teisę, tokį prašymą, elgdamasis protingai, apdairiai ir rūpestingai, turi pateikti atsižvelgdamas į varžytynių pabaigos momentą taip, kad antstolis iki jų pabaigos disponuotų protingu terminu išnagrinėti prašymą bei priimti atitinkamą patvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas prašymus dėl varžytynių atšaukimo pateikė iki varžytynių pabaigos, o antstolis atšaukė varžytynes joms dar nepasibaigus. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju toks prašymas buvo pateiktas jau po varžytynių paskelbimo internete, likus nedaug laiko iki varžytynių pabaigos, todėl toks pavėluotas prašymo pateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad varžytynės negali būti toliau vykdomos CPK nustatyta tvarka, ir nesuteikia antstoliui teisės atšaukti paskelbtų varžytynių CPK 703 straipsnio pagrindu.

Skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją tvarka reglamentuojama CPK 704 straipsnyje. Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjo suteikta teisė skolininkui išvengti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurių metu jis negali turėti jokios įtakos kainos nustatymui ar pirkėjo parinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos. Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

Nagrinėjamu atveju antstolis R. V. patvarkymus atšaukti varžytynes motyvavo tuo, skolininkas byloje iki šiol nebuvo atstovaujamas jokio atstovo, byloje nėra įrodymų, kad visi ankstesni byloje priimti procesiniai sprendimai buvo jam faktiškai įteikti, todėl skolininko CPK 704 str. įtvirtinta teise negali būti paneigta, ypač kai turtas jo siūlomas parduoti už didesnę kainą, nei teismo eksperto byloje nustatyta jo rinkos vertė ir ši kaina yra realiai jau sumokėta į antstolio depozitinę sąskaitą (kai turto realizavimas varžytynėse jose pasiūlytos kainos pilno sumokėjimo neužtikrina daugiau, nei dalyvių sumokėtas 10 proc. pradinės kainos dalyvio mokestis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad antstolis R. V. nepagrįstai pasinaudojo CPK 703 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise atšaukti varžytynes. Nors tiek vykdomojoje byloje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog skolininkui buvo faktiškai įteiktas antstolio siųstas 2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išaiškinta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, bei kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau pagal CPK 604 straipsnį, antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Taigi vadovaujantis CPK 604 straipsniu, antstolio išsiųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Be to, ir pats skolininkas atskirojo skundo negrindžia aplinkybe, kad procesiniai dokumentai įteikti nesilaikant civilinio proceso ar kitų dokumentų įteikimą reguliuojančių teisės normų, kad dokumentai siųsti netinkamu adresu (CPK 178 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis įvairius patvarkymus vykdomojoje byloje skolininkui siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jo turimo turto adresais, elektroniniu paštu, todėl vien tai, kad antstolis neturi duomenų apie siųstų dokumentų faktinį įteikimą skolininkui, savaime nesuteikia skolininkui teisės teikti prašymą dėl turto pardavimo jo surastam pirkėjui nesilaikant CPK 704 straipsnyje įtvirtinto termino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas neturėjo realios galimybės ir tinkamai įgyvendinti CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Kartu pažymėtina, kad tai, jog skolininkas buvo senyvo amžiaus ir vykdymo procese neturėjo atstovo, savaime nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme nustatytos vykdymo proceso tvarkos ir neatleidžia skolininko nuo CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos domėtis vykdymo proceso eiga ir aktyviai įgyvendinti jam priklausančias procesines teises. Kadangi skolininkas turto pirkėją pasiūlė akivaizdžiai praleidęs CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, antstolio veiksmai atšaukiant varžytines ir priimti sprendimai parduoti turtą UAB „ZURICH CORP“ negali būti laikomi teisėtais.

Be to pažymėtina, kad nors skolininko pasiūlytas turto realizavimo būdas buvo realus ir ekonomiškai naudingas, nes turtą buvo siūloma parduoti už 541 000 Eur, t. y. didesnę kainą, nei teismo eksperto nustatyta jo rinkos vertė, o visa nurodyta suma jau buvo sumokėta į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į suinteresuoto asmens UAB „ZURICH CORP“ dvejojo statuso vykdomajame procese, būnant tiek išieškotoja, tiek ir skolininko pasiūlyta pirkėja, turėjimą. Kaip jau minėta, antstolė A. S. 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie antstolio R. V. išieškojimo, vykdomo Š. K. atžvilgiu. Skolininko Š. K. atžvilgiu antstolės A. S. kontoroje vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose iš skolininko Š. K. išieškomos skolos kitiems kreditoriams, įskaitant ir kreditorei UAB „Zurich Corp“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).

Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė), asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Nors skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, tačiau turtas gali parduodamas skolininko nurodytam pirkėjui tik griežtai laikantis CPK nustatytos tvarkos. Todėl skolininko siekis parduoti turtą išieškotojai UAB „ZURICH CORP“ negali būti laikomas nei kaip atitinkantis tokią specialią turto realizavimo tvarką, nei sąžiningas kitų prisijungusių išieškotojų atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, kad skolininko turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas tik įstatyme nustatytu būdu ir tvarka. CPK 700 straipsnyje yra įtvirtintos trys specialios vykdymo procese taikytinos procesinės turto realizavimo formos: turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių ir turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Šie trys skolininko turto pardavimo vykdymo procese būdai yra alternatyvūs ir savarankiški, o jų vykdymo tvarka ir sąlygos yra imperatyviai reglamentuotos CPK nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025, 12 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skolininkas turėjo procesinę teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją iki skelbiamų varžytynių, bet ne išieškotoją UAB „ZURICH CORP“, o antstolis R. V. privalėjo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) ir daugiau nesudaryti teisiškai ydingos situacijos, leidžiant skolininko pasiūlytu pirkėju tapti priešingai (konkuruojančiai) vykdymo šaliai – išieškotojai UAB „ZURICH CORP“ . Todėl antstoliui, pritariant pateiktiems skolininko prašymams dėl varžytinių atšaukimo ir parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui UAB „ZURICH CORP“, bei užskaitant į depozitinę sąskaitą pervestas UAB „ZURICH CORP“ kaip pirkėjos 541 000 Eur pinigines lėšas ir priimant skundžiamus patvarkymus dėl varžytinių atšaukimo ir turto pardavimo UAB „ZURICH CORP“, buvo privalu atsižvelgti į visas šias aplinkybes bei užtikrinti, kad tokiu sandoriu nebūtų pažeista nei viešoji tvarka, nei kitų išieškotojų interesai.

Darydamas tokias išvadas, teismas remiasi ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad aptariama CPK 704 straipsnio nuostata – tai speciali teisės norma, kurioje yra įtvirtintas specifinis vykdymo procese taikomas turto realizavimo būdas, todėl joje nustatytos taisyklės negali būti aiškinamos plačiai. Pagal aptariamą normą, teisė pasiūlyti antstoliui areštuoto skolininko turto pirkėją yra suteikta tik konkrečiam šioje normoje nurodytam subjektui, t. y. pačiam skolininkui, kuris, įgyvendindamas šią teisę, gali tiek pats surasti pirkėją, tiek ir pavesti tai atlikti kitam savo pasirinktam asmeniui. Taigi šio turto realizavimo būdo iniciatyvos teisė yra siejama išimtinai su skolininku. Be to šis skolininko turto pardavimo būdas yra laikomas atitinkančiu tiek išieškotojo interesus, nes, perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas ir išieškojimas vyksta operatyviau, tiek ir skolininko interesus, kadangi šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią jo paties interesus. Tačiau išieškotojo galimybės daryti įtaką skolininko turto realizavimui vykdymo procese yra ribotos. Kitaip nei skolininkui, išieškotojui CPK 704 straipsnyje nėra nustatyta teisė pasiūlyti galimą areštuoto skolininko turto pirkėją, kuriam skolininko turtas galėtų būti perleistas be varžytynių už aptariamame straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančią kainą. Tiek CPK 704 straipsnis, tiek ir anksčiau aptarta šio straipsnio paskirtis, juo siekiami užtikrinti socialiniai tikslai pagrindžia, kad šiame straipsnyje įtvirtinta būtent skolininko teisė pasiūlyti jam priimtiną savo areštuoto turto pirkėją. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė – tai speciali skolininkui, o ne išieškotojui ar kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims suteikta teisė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad perleidžiant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra paisoma išieškotojo intereso, jog vykdymo procese skolininko turtas būtų realizuotas už kainą, pakankamą įsiskolinimui padengti, arba bent už rinkos kainą atitinkančią pinigų sumą, taip sudarant sąlygas efektyviai ir kuo operatyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025).

Pažymėtina, kad CPK 719 straipsnis nustato turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmes ir sąlygas, kada skolininko turtas gali būti perduodamas išieškotojui. O CPK 720 straipsnyje numatyta, kad pareiškęs sutikimą paimti neparduotą iš varžytynių turtą, išieškotojas per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas vykdymo proceso nuostatas, konstatuoja, kad priverstinio turto realizavimo tvarkoje nenumatyta jokių išimčių nė vienam iš išieškotojų iki skelbtų varžytynių tapti skolininko pasiūlytu parduodamo turto pirkėju, kad ir kokiai išieškotojų eilei jis priklausytų. Juo labiau, kad ir 2005 m. spalio 27 d. Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (ginčui aktuali nauja redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 30 d.) 1 skyrius aiškiai įtvirtina tris procesinių dokumentų formas, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas areštuoto skolininko turto realizavimą, t.y. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (18 priedas); Turto pardavimo iš varžytynių aktą (19 priedas) ir Turto perdavimo išieškotojui aktą (19 priedas).

Nagrinėjamo ginčo atveju, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir naujausiais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis R. V., nesilaikydamas vykdymo procese taikytinos priverstinio turto realizavimo tvarkos imperatyvių nuostatų, CPK 704 straipsnyje nustatytas taisykles aiškino plačiai, todėl skundžiamais patvarkymais atšaukdamas varžytines ir areštuotą turtą parduodamas skolininko pasiūlytai išieškotojai UAB „ZURICH CORP“, be jokio teisinio pagrindo eliminavo turto pardavimo iš varžytynių procedūrą bei galimą tokio turto perdavimą išieškotojui (-jams) pagal CPK 719-720 straipsniuose nustatytą tvarką. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai panaikino skundžiamus antstolio patvarkymus.

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolį įpareigojo atlikti išimtinai tik tokius veiksmus, kurie susiję su vykdymo proceso atstatymu į tą padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-933/2025, 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-943/2024). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, skolininkui sudarius galimybę iš naujo siūlyti turto pirkėją prieš pakartotines pirmąsias varžytynes, ginčo išnagrinėjimas būtų iš esmės beprasmis, todėl yra pagrindas antstolį įpareigoti skelbiant pirmąsias pakartotines varžytynes dėl Turto pardavimo, laikant, kad skolininkas Š. K. nepasinaudojo teise iki pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją.

Kadangi kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su antstolio veiksmais vykdymo procese, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantų atskirieji skundai netenkinami (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Pareiškėja AB SEB bankas pateikė prašymą jos naudai iš suinteresuotų asmenų Š. K. ir UAB „ZURICH CORP“ lygiomis dalimis, t. y. po 605 Eur iš kiekvieno apelianto, priteisti pareiškėjos už atsiliepimo į atskiruosius skundus rengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos patirtas 1210 Eur išlaidas pagrindžia su prašymu pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini)). Netenkinus teiktų atskirųjų skundų, minėtos išlaidos priteisiamos pareiškėjos naudai iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 605 Eur iš kiekvieno apelianto.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, iš skolininko Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ZURICH CORP“, juridinio asmens kodas 306694506, 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė