- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-368-953/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15090-2026-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Domeikienė, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- D. B.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, D. B. skirta subendrinta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. gegužės 13 d., 18.42 val. iki 2026 m. gegužės 14 d., 14.39 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad yra atlikta 1 laisvės atėmimo diena. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tada, kai D. B. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. B. pripažintas recidyvistu.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
D. B. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2026 m. gegužės 13 d., apie 18.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest-7510, Nr. ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2444910) jam buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokiais savo veiksmais, D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones (penkeriems) metams, kurios jis privalėjo laikytis iki 2030 m. gruodžio 10 d., tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2026 m. gegužės 13 d., apie 18.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką neteisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas, skirdamas bausmę, nuosprendyje pažymėjo tik neigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, nesiaiškino ir netyrė nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, todėl netinkamai parinko bausmės rūšį.
3.2. Pažymi, jog nors ir yra teistas, tačiau išgėręs vairavo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teisme apeliantas paaiškino, kad vairavo neblaivus, kadangi jį „pavedė“ pažįstamas, kuris turėjo vairuoti apelianto automobilį. Nurodo, jog labai gailisi dėl šio neatsakingo savo poelgio, tačiau pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, nors ir pripažino apelianto parodymus teisingais, o jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.3. Supranta ir sutinka, kad padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, kad apeliantas niekam nesukėlė pavojaus, nepadarė žalos, automobilį saugiai vairavo namo, nes nenorėjo palikti jo gatvėje. Policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad yra neblaivus bei sutiko su alkotesterio parodymais. Mano, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, motyvus ir tikslus, stadiją, padarinius, yra gerokai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam galėtų būti paskirta švelnesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda arba areštas.
3.4. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir kitas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę. Nuteistasis turi šeimą, su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos jis išlaiko. Paskyrus arešto (turėtų būti – laisvės atėmimo) bausmę, šeima netektų apelianto paramos ir dėl to nepagrįstai nukentėtų. Jie nepadarė jokio nusikaltimo, todėl neturėtų nukentėti dėl apeliantui paskirtos bausmės. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad apeliantas yra įregistravęs individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, turi šeimą, kurią privalo išlaikyti, nusikaltimu žalos nepadarė, jo padaryta veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
3.5. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio. Jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas, paskiriant įpareigojimus, kadangi, kaip minėta, apeliantas yra dirbantis bei nepilnamečius vaikus išlaikantis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo D. B. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos bausmės – laisvės atėmimo - paskyrimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl nuteistajam D. B. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta.
Skundžiamu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Be to, D. B. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. B. pagal BK 243 straipsnį skyrė 30 parų arešto bausmę. Minėtas bausmes pirmos instancijos teismas subendrino pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatas ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir D. B. paskyrė galutinę sumažintą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vertinant D. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 strapsnyje, paskirtų bausmės rūšių ir dydžių pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, jog D. B. padarė vieną, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą, nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (243 straipsnis, 12 straipnsis). Teismas pagrįstai nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat pirmos instancijos teismas skirdamas bausmes atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs, 5 metų laikotarpiu 2 kartus baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Be to, asmuo nusikalto būdamas teistas 5 kartus, iš jų paskutinius du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik vienam mėnesiui po paskutinio - 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio paskirtos arešto bausmės atlikimo, teistumui neišnykus. Nagrinėjamu atveju D. B. nustatytas neblaivumas – 2,65 promilės, daugiau nei šešis kartus viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,41 prom.) bei ženkliai viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog D. B. sistemingai ir piktybiškai daro nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes, bei nustatė tinkamą bausmių dydį atsižvelgdamas į nuosprendyje išdėstytas aplinkybes.
Įvertinęs nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtas bausmes, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai nurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, taip pat buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pritaria.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Nagrinėjamu atveju D. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas D. B. padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus, iš jų du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be to, jas padarė praėjus tik mėnesiui po arešto bausmės atlikimo. Be to, asmeniui už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau asmuo vis tiek toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų D. B. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad, nagrinėjamu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. lapkričio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11 ir 14.3.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 85,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už D. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Aptariama pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta po teismo posėdžio, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už D. B. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.