Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. K., išieškotoja M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį teismui.

Antstolė patvarkyme nurodė, kad dėl 177,82 Eur sumos grąžinimo skolininkas teigia, jog nurašytos lėšos sudaro socialinę pašalpą, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas. 2026 m. balandžio 2 d. gautas išieškotojos pranešimas, kad skolininkas nemoka išlaikymo, todėl buvo atliktas išlaikymo paskaičiavimas ir pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. 2026 m. balandžio 2 d. parengtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuriuo areštuotos skolininko banko sąskaitos išlaikymo įsiskolinimo sumai. Patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą buvo nustatyta, kad skolininkui nėra paskirta išmoka, taip pat buvo patikrintas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras, kuriame taip pat nebuvo duomenų apie skolininkui paskirtą išmoką. Iki parengto nurodymo priverstinai nurašyti lėšas vykdomojoje byloje taip pat nebuvo duomenų apie skolininkui paskirtą išmoką, iš kurios negalimas išieškojimas. Skolininko vardu atidarytos trys banko sąskaitos. Kadangi nebuvo nustatyta duomenų, kad skolininkas gauna išmokas, iš kurių negalimas išieškojimas, vienai iš skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų, t. y. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 468 Eur minimali neišieškoma suma. Nuo skolininko banko sąskaitų buvo nurašyta: 2026 m. balandžio 7 d. – 7,83 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. balandžio 14 d. – 362,22 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. balandžio 27 d. – 4,11 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininko skunde nurodyta 179,72 Eur suma 2026 m. balandžio 2 d. nurašyta nebuvo. 2026 m. balandžio 7 d. skolininkas kreipėsi dėl neišieškomos sumos padidinimo ir lėšų grąžinimo. Skolininkas buvo informuotas, kad dėl gaunamų lėšų jis turi pateikti duomenis. Skolininko laiškas su dokumentais buvo gautas tik 2026 m. balandžio 15 d. Iš skolininko pateikto banko išrašo už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 12 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. nustatyta, kad 2026 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija į skolininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 652,40 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: Socialinės pašalpos. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2026 m. balandžio 16 d. buvo parengtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neišieškoma suma padidinta nuo 468 Eur iki 652,40 Eur, ir atliktas 184,40 Eur sumos grąžinimas iš nurašytų lėšų. 2026 m. balandžio 21 d. skolininkas pateikė banko išrašą nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 18 d., pagal kurį skolininkas į banko sąskaitą 2026 m. balandžio mėnesį nebuvo gavęs daugiau lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, nei nustatyta neišieškoma suma. Banko išraše matoma, kad skolininkas iš 2026 m. kovo mėnesio į savo banko sąskaitą persikėlė 179,72 Eur sumą. Skolininkas iki šios dienos nepateikė duomenų, kad šios lėšos yra lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas. Nuo skolininko banko sąskaitos 2026 m. sausio mėnesį buvo nurašyta visa suma, reikalinga įsiskolinimui padengti.

Antstolė pažymėjo, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas 514,73 Eur atlygis antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vykdomojoje byloje buvo paskaičiuotas antstolės atlygis nuo 4289,40 Eur sumos (12 procentų), kas sudaro 514,73 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punktas). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atliko visus įstatyme numatytus privalomus pradinius vykdymo veiksmus; vykdomosios bylos administravimas, procesinių dokumentų rengimas, informacinių sistemų naudojimas, arešto taikymas ir išieškotojos interesų užtikrinimas sudaro antstolio atlygio pagrindą; antstolio atlygis 514,73 Eur apskaičiuotas griežtai laikantis galiojančių teisės aktų ir neprieštarauja protingumo bei proporcingumo principams.

Išieškotoja M. S., pagal įstatymą atstovaujama motinos M. S., per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pritaikius bendrąjį nurodymą PLAIS sistemai, visose pareiškėjo sąskaitose (įskaitant „Revolut“ sąskaitą, iš kurios nurašyti paskutiniai 8,85 Eur, ir pagrindinės sąskaitos 179,72 Eur likutį) prieinamas likutis tapo 0 Eur; lėšų rezervavimas sukelia tas pačias pasekmes kaip ir nurašymas, todėl teismo teiginys, kad nurašymo nebuvo, yra formalus ir neatitinkantis tikrovės.

Skundžiamos nutarties 17 punkte teismas konstatuoja faktą, kad antstolė 2026 m. balandžio 2 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą PLAIS sistemai. Tačiau nutarties 18 punkte, teismas daro nepagrįstą išvadą, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog iki 2026 m. balandžio 14 d. apeliantui būtų taikomi apribojimai naudotis šiomis lėšomis.

Antstolė nepateikia jokių techninių PLAIS sistemos įrašų, kurie parodytų momentinį lėšų rezervavimo faktą, įvykusį 2026 m. balandžio 2 d.

Jeigu antstolė nuo 2026 m. balandžio 2 d. būtų tinkamai užtikrinusi laisvai disponuojamą sumą ir leidusi pareiškėjui naudotis kovo mėnesio likučiu (179,72 Eur), pareiškėjas šias lėšas būtų išleidęs būtiniausioms reikmėms iki balandžio 13 d.

Teismas nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė skolininkui. Pareiškėjas el. laiškais nuo pradžių aktyviai bendradarbiavo su antstole ir informavo, kad yra paliktas su 0 Eur likučiu, prašydamas užtikrinti laisvai disponuojamą sumą, o ne socialinės pašalpos statusą (nes pašalpa dar nebuvo gauta). Antstolė, veikdama kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalėjo reaguoti į skolininko pranešimus apie pinigų sąskaitose nebuvimą ir nedelsiant patikslinti PLAIS nurodymus, o ne laukti balandžio 14 d., atlikti neteisėtą nurašymą ir tik vėliau taisyti klaidą daliniu grąžinimu.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino registrų duomenis ir neįvertino pačios antstolės padaryto CPK 689 straipsnio pažeidimo. CPK 689 straipsnio prasme skolininko teisė į minimalią neišieškomą sumą yra absoliuti - asmeniui vienu metu per visus bankus turi būti užtikrintas minimalus pragyvenimo krepšelis.

Tai, kad antstolė balandžio 2 d. turėjo teisę avansu į PLAIS sistemą įrašyti visą 514,73 Eur atlygį kaip besąlygiškai nurašomą sumą, reiškia vykdymo išlaidų išieškojimą avansu. Be to, teismas pats pripažįsta, kad 3133,90 Eur yra įšaldyti depozitinėje sąskaitoje ir nėra paskirstyti, nes byla sustabdyta dėl skundo. Kadangi šios lėšos teisiškai dar nėra išieškotos išieškotojo naudai (ginčas nesibaigė), antstolė neturėjo jokios teisinės teisės generuoti naujų nurodymų PLAIS ir nurašinėti papildomus 177,82 Eur iš einamojo mėnesio lėšų tam, kad pasidengtų savo būsimą atlygį. Teismas supainiojo vykdymo išlaidų paskaičiavimą (kuris įrašomas patvarkyme) su realiu jų išieškojimu (kuris galimas tik proporcingai realiems rezultatams).

Teismas neatsižvelgė į tai, kad banko ir PLAIS operacijų kaštai atsirado išimtinai dėl antstolės padarytos klaidos (neteisingo pradinio ribojimo, vėlesnio nurašymo ir dalinio grąžinimo).

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatuoja, kad antstolė 2026 m. balandžio 2 d. patikrino SPIS ir Sodros registrus. Tačiau byloje nėra jokio objektyvaus techninio įrodymo – sistemos sugeneruoto išrašo ar žurnalo – patvirtinančio, kad tokia užklausa balandžio 2 d. fiziškai buvo atlikta ir koks buvo gautas oficialus atsakymas.

Iki parengto Nurodymo priverstinai nurašyti lėšas vykdomojoje byloje nebuvo duomenų apie skolininkui paskirtą išmoką, iš kurios negalimas išieškojimas.

Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje yra ir pateiktos 2026 m. balandžio 2 d. užklausos, todėl apie duomenų nebuvimą skolininko teiginiai neteisingi.

Skolininkas ne kartą buvo informuotas ir žinojo, kad nemokant išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir esant įsiskolinimui vykdomojoje byloje, bus pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės.

Skolininkas atskirajame skunde neteisingai supranta neišieškomos sumos nustatymą; skolininkas iš banko sąskaitos per balandžio mėnesį negali išsiimti daugiau nei buvo nustatyta 652,40 Eur. Kitoks situacijos interpretavimas sudarytų skolininkui situaciją piktnaudžiauti ir pažeistų kreditorių interesus.

Antstolė perduoda duomenis į PLAIS sistemą parengdama Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Jame nurodoma nustatoma neišieškoma suma, taip ir skolininko atveju buvo nustatyta minimali neišieškoma suma 468 Eur. Bankai gauna duomenis iš PLAIS sistemos ir juos pritaiko skolininkų banko sąskaitoms. Jei atsiranda situacija, kad negalima pasinaudoti neišieškoma suma kai ji nustatyta, turima kreiptis ne į antstolę o į banką, kad suteiktų informaciją kodėl negalima pasinaudoti neišieškoma suma.

Byloje nėra nustatyta antstolės neteisėtų veiksmų, susijusių su priverstiniu lėšų nurašymu iš skolininko sąskaitos per PLAIS, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui banko ar PLAIS mokesčius.

Skolininkas nepagrįstai teigia, kad antstolė apskaičiuotą vykdymo išlaidų dalį – atlygį antstoliui turėjo susieti su realiai iš skolininko išieškota suma. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punktą, kai išieškotina suma yra nuo 3200 iki 4400 Eur, atlyginimą antstoliui sudaro 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 416 Eur. Antstolės paskaičiuotas atlyginimas sudaro 12 procentų nuo 4289,40 Eur sumos ir yra 514,73 Eur. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad antstolės atlygis buvo paskaičiuotas avansu iš lėšų, kurios neliečiamos (socialinė pašalpa), nes šiuo atveju antstolio atlygis skaičiuojamas nuo išieškotinos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

Apeliantas prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centras, kaip PLAIS administratoriaus, Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Revolut banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) techninius sistemos žurnalus (logus). Apelianto teigimu, šie duomenys patvirtintų, jog beveik pusę mėnesio negalėjo disponuoti sąskaitoje buvusiais 179,72 Eur, nors tai sąskaitai buvo nustatyta 468 Eur neišieškoma suma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumui įvertinti, todėl apelianto prašymas išreikalauti iš VĮ Registrų centro PLAIS techninius žurnalus netenkinamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba prejudicinio sprendimo priėmimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir teismo proceso sustabdymo

Apeliantas prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 689 straipsnis ir susijusios vykdymo proceso normos, kiek jos nustato baigtinį saugomų pajamų sąrašą ir neužtikrina minimalios neišieškomos sumos prieinamumo realiu laiku iš bet kokių sąskaitoje esančių lėšų (santaupų, artimųjų paramos), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui (žmogaus orumo apsauga), 29 straipsniui (asmenų lygiateisiškumas) bei 38 straipsniui (šeimos apsauga ir solidarumas).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, apeliantas prašo vadovaujantis SESV 267 straipsniu, sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnis (Žmogaus orumas) ir Direktyvos 2014/92/ES nuostatos dėl teisės į pagrindinę mokėjimo sąskaitą turi būti aiškinamos taip, kad jos draudžia nacionalinį reguliavimą (CPK), kuris leidžia išieškojimo procese nurašyti asmens lėšas (santaupas ar artimųjų paramą), nepaliekant asmeniui disponuojamo likučio minimaliems biologiniams poreikiams (maistui, vaistams) patenkinti, vien dėl to, kad šios lėšos nepatenka į įstatyme numatytą baigtinį saugomų pajamų sąrašą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliantas taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normų konstitucingumu. Todėl toks apelianto prašymas atmetamas.

Taip pat pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę valstybių narių nacionalinės teisės aiškinimas nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Tačiau kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo galimas tuo atveju, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos Sąjungos teisę, arba susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ESTT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieš Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3A-871/2014).

Prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio). Pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui atsiranda tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo (žr., inter alia, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1584-803/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kilęs ginčas dėl antstolės veiksmų sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, o Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas nėra kilęs, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15412-592/2025 dėl išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 388,50 Eur nuo 2025 m. kovo 19 d. iki M. S. pilnametystės išieškotojos M. S. naudai.

Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad įvykdžius per PLAIS pateiktą antstolės nurodymą, disponuojamas likutis visose jo sąskaitose tapo lygus nuliui eurų, todėl dar iki nurašymo jis negalėjo panaudoti sąskaitose buvusių lėšų būtiniausiems poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Nustatyta, kad antstolė 2026 m. balandžio 2 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurašyti 1262,82 Eur iš D. M. visų turimų sąskaitų. Antstolės minėtame nurodyme aiškiai nurodyta, jog vienai skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 468 Eur suma, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Vertinant apelianto argumentus, svarbu nustatyti piniginių lėšų judėjimo eigą apelianto banko sąskaitose ir antstolės atliktus veiksmus: 1) apelianto banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2026 m. balandžio 1 d. sudarė 179,72 Eur; 2) 2026 m. balandžio 2 d. antstolė patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir nenustatė, kad pareiškėjas gauna išmokų, iš kurių negalimas išieškojimas; 3) 2026 m. balandžio 2 d. antstolei priėmus Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto minima 179,72 Eur suma nurašyta nebuvo; 4) 2026 m. balandžio 7 d. nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 7,83 Eur; 5) 2026 m. balandžio 7 d. apeliantas kreipėsi į antstolę padidinti laisvai disponuojamą sumą per mėnesį; 6) 2026 m. balandžio 7 d. antstolė apeliantą informavo apie poreikį pateikti dokumentus dėl gaunamų lėšų į banko sąskaitą iš kurių yra negalimas išieškojimas; 7) 2026 m. balandžio 9 d. apeliantas el. laišku informavo antstolę, kad šiuo metu neturi jokių lėšų; 8) 2026 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija apeliantui pervedė 652,40 Eur, nurodyta paskirtis „Socialinės pašalpos“; 9) antstolė 2026 m. balandžio 14 d. apeliantui nurodė, kad lėšų grąžinimui turi pateikti pilną mėnesio banko išrašą; 10) 2026 m. balandžio 14 d. nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 362,22 Eur; 11) 2026 m. balandžio 15 d. apeliantas antstolei atsiuntė banko išrašą; 12) 2026 m. balandžio 16 d. antstolė parengė Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padidinta neišieškoma suma iš 468 Eur sumos į 652,40 Eur sumą; 13) 2026 m. balandžio 16 d. antstolė apeliantui grąžino 184,40 Eur; 14) 2026 m. balandžio 27 d. nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 4,11 Eur.

Kaip matyti iš nustatytos eigos, susijusios su apelianto piniginių lėšų nurašymu, 2026 m. balandžio 1 d. sąskaitoje buvo 179,72 Eur, o balandžio 2 d. ši suma iš sąskaitos nebuvo nurašyta, o byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl antstolės nurodymo apeliantas negalėjo naudotis sąskaitoje buvusiais 179,72 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolės parengtame 2026 m. balandžio 2 d. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai buvo nurodytas apelianto sąskaitos numeris ir lėšų suma, kuria apeliantas gali disponuoti per kalendorinį mėnesį.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas iki 2026 m. balandžio 14 d. nurašymo antstolei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad į jo sąskaitą balandžio 13 d. pervesti 652,40 Eur buvo socialinė pašalpa. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė atliko patikrinimą registruose apie apelianto vardu gaunamas pašalpas ir nenustatė, kad apeliantui būtų paskirtos tam tikros išmokos. Taigi, nurašymo metu sąskaitai dar buvo taikoma anksčiau nustatyta 468 Eur neišieškoma suma, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pervedus išmoką, dalis sumos buvo nurašyta vykdant antstolės 2026 m. balandžio 2 d. nurodymą. Pabrėžtina ir į tai, kad apeliantas argumentuoja, kad 2026 m. balandžio 2 d. jo banko sąskaitose liko 0 Eur likutis, tačiau, kaip matyti, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) po to kai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervedė 652,40 Eur sumą, apelianto banko likutis buvo 830,10 Eur, tai rodo, kad apelianto sąskaitoje iki piniginių lėšų nurašymo ir išmokos gavimo buvo pinigų likutis. Akcentuotina, kad 2026 m. balandžio 15 d. gavusi pašalpos kilmę patvirtinantį banko išrašą, antstolė jau kitą dieną padidino neišieškomą sumą iki 652,40 Eur ir grąžino apeliantui 184,40 Eur, nes iki 2026 m. balandžio 16 d. buvo nurašyta 362,22 Eur suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolės patvarkymu neišieškoma suma buvo nustatyta vienai iš apelianto sąskaitų - sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank“. Iš kitose apelianto sąskaitose esančių lėšų galėjo būti vykdomas išieškojimas, o apeliantas neįrodė, kad iš banko Revolut sąskaitos nurašyti 7,83 Eur buvo lėšos, iš kurių pagal įstatymą išieškoti draudžiama.

Apeliantas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad banko ir PLAIS operacijų kaštai atsirado išimtinai dėl antstolės padarytos klaidos (neteisingo pradinio ribojimo, vėlesnio nurašymo ir dalinio grąžinimo).

CPK 689 straipsnio 8 dalis numato, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų antstolės veiksmų išieškant lėšas iš apelianto sąskaitų, sprendžia, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolę grąžinti PLAIS palaikymo mokestį (CPK 689 straipsnio 8 dalis).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad antstolio atlygis yra „sėkmės mokestis“ – antstolis turi teisę jį realiai gauti ir išieškoti tik proporcingai faktiškai išieškotai sumai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atskirti atlygio antstolei apskaičiavimą nuo jo faktinio išieškojimo. 2026 m. balandžio 2 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiuota 620,19 Eur vykdymo išlaidų – 102,85 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 514,73 Eur atlygis antstoliui ir 2,61 Eur pašto išlaidos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punktas numato, kad atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Antstolė nustatė, kad išieškotojos naudai išieškoma bendra 4289,40 Eur suma, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punktą, kai išieškotina suma yra nuo 3200 iki 4400 Eur, atlyginimą antstoliui sudaro 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 416 Eur. Taigi, antstolės paskaičiuotas atlyginimas sudaro 12 procentų nuo 4289,40 Eur sumos ir yra pagrįstai paskaičiuotas 514,73 Eur.

Atitinkamai Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkte yra numatyta, jog atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis.

Taigi, kaip matyti, antstolė pagrįstai apskaičiavo atlygį vadovaudamasi Sprendimo vykdymo instrukcijomis. Be to, iš apelianto banko išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 14 d. nurašyta 362,22 Eur, iš kurių 2026 m. balandžio 16 d. grąžinta 184,40 Eur, padidinus laisvai disponuojamą sumą. Taigi likusi 177,82 Eur nurašyta suma yra to paties 362,22 Eur atlikto nurašymo dalis, t. y. kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, į skolininko sąskaitą pervedus 652,40 Eur socialinę pašalpą, lygią neišieškomos sumos dydžiui, sąskaitoje esanti bendra pinigų suma per kalendorinį balandžio mėnesį viršijo šią sumą, viršijanti sumos dalis (177,82 Eur) galėjo būti nurašyta, ir tai buvo padaryta teisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos duomenimis, bendra išieškota 3 133,90 Eur suma iki skolininko skundo išnagrinėjimo yra laikoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kad šios lėšos ar jų dalis būtų paskirtos antstolės atlygiui, todėl apelianto teiginys, kad antstolė šią sumą išieškojo avansu savo atlygiui padengti, laikytinas nepagrįstu.

Teismas, įvertinęs apelianto argumentų visumą, sprendžia, kad apelianto teiginių dėl antstolės veiksmų neteisėtumo nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.