Šiaulių apygardos teismo nutartis

| Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7; 3.4.1.12.3; 3.4.1.12.7. (S)

2026 m. lapkričio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sanosta“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Skolininkė UAB „Sanosta“ 2026 m. liepos 7 d. pareiškė prieštaravimus dėl 2026 m. birželio 15 d. priimto teismo įsakymo.

2026 m. liepos 9 d. kreditorei išsiųstas pranešimas, kad per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateiktų teismui CPK 135 straipsnio numatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį ir primokėtų trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta teismo įsakymą panaikinti kreditorei per nustatytą 14 dienų terminą nepareiškus ieškinio ir kreditorės pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti kreditorei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius, esant galimybei, naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 434 straipsnis).

Teismo įsakymas įsiteisėja, jei per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas nustatytu terminu pareiškia prieštaravimus, atsiranda procesinės pasekmės, nustatytos CPK 439 straipsnyje: kreditorius įgyja teisę per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Jeigu kreditorius šia teise pasinaudoja ir ieškinį pareiškia, teismas nutartimi, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, panaikina teismo įsakymą. Jeigu kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, jog teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

CPK 439 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kreditorius per nustatytą terminą nepateikia teismui tinkamai įforminto ieškinio, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pagal kreditorės UAB „Refta“ pateiktą pareiškimą 2026 m. birželio 15 d. išdavė teismo įsakymą dėl 375,10 Eur skolos, 5 Eur kompensacinių palūkanų, 10,15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. birželio 15 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 174,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininkės UAB „Sanosta“. Skolininkė UAB „Sanosta“ 2026 m. liepos 7 d. pareiškė prieštaravimus dėl 2026 m. birželio 15 d. priimto teismo įsakymo.

2026 m. liepos 9 d. teismas kreditorei UAB „Refta“ išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, kad 2026 m. liepos 8 d. priėmė skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, bei kad kreditorė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį (įskaitant teismingumo taisykles) bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). Per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio nepateikus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas, o 2026 m. birželio 15 d. teismo įsakymas bus panaikintas (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Pranešimas kreditorės atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - ir LITEKO II) duomenų matyti, kad pranešimas kreditorės atstovei įteiktas 2026 m. rugpjūčio 3 d.

Iš apeliantės atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės pateiktų EPP išrašų matyti, kad iki 2026 m. liepos 31 d. apeliantės atstovės paskyroje pranešimų, susijusių su skolininke UAB „Sanosta“, nebuvo gauta.

Pažymėtina, kad 2026 m. birželio 1 d. pradėjus veikti atnaujintai Lietuvos teismų informacinei sistemai LITEKO II ir atsižvelgus į kilusius LITEKO II bei Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt veikimo sutrikimus, Teisėjų taryba viešai buvo išplatinusi (pateikusi) rekomendacijas, kuriomis, siekiant užtikrinti nepertraukiamą teisingumo vykdymą, sklandų teismų darbą ir tinkamą paslaugų teikimą visuomenei, buvo rekomenduojama, jog tuo atveju, jeigu dėl EPP veiklos sutrikimų nėra galimybės pateikti procesinių dokumentų teismams per portalą EPP, rekomenduojama naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą https://epristatymas.lt. Teisėjų taryba taip pat rekomendavo teismams, sprendžiant klausimą dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, įvertinti EPP veiklos sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus. Esant sutrikimams, teismai atitinkamai taip pat turėjo naudoti kitus teisės aktuose numatytus dokumentų įteikimo būdus: E. pristatymo sistemą; elektroninį paštą; dokumentų siuntimą paštu; dokumentų įteikimą teisme; kitus teisės aktuose numatytus įteikimo būdus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2026 m. liepos 9 d. teismo pranešimo kreditorei UAB „Refta“ siuntimo metu bylos dalyviai, advokatai bei patys teismai susidūrė su itin dideliais LITEKO II ir EPP veiklos sutrikimais ir įvertinęs aplinkybes, kad LITEKO II duomenimis pranešimas kreditorės atstovei buvo įteiktas tik 2026 m. rugpjūčio 3 d., kitų duomenų, kad pranešimas buvo siųstas apeliantei (jos atstovei) kitais teisės aktuose numatytais dokumentų įteikimo būdais (elektroniniu paštu, paštu ir kt.), išskyrus EPP, byloje nėra, taip pat į tai, kad nėra duomenų, paneigiančių apeliantės nurodomas aplinkybes dėl pranešimo negavimo EPP sistemoje, daro išvadą, jog tikėtina, kad dėl techninių kliūčių teismo siųsto pranešimo apeliantė negavo.

Paminėtina, kad pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam, yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Remiantis nurodytu bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino priimtą teismo įsakymą bei kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, nustatant, jog kreditorė UAB „Refta“ per 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos turite teisę pateikti teismui CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį (įskaitant teismingumo taisykles) bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). Išaiškintina, kad jei per nustatytą terminą tinkamai įformintas ieškinys nebus pateiktas, kreditorės pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas, o 2026 m. birželio 15 d. teismo įsakymas bus panaikintas (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Refta“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos turi teisę pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį (įskaitant teismingumo taisykles) bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Išaiškinti, kad jei per nustatytą terminą tinkamai įformintas ieškinys nebus pateiktas, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas, o 2026 m. birželio 15 d. teismo įsakymas bus panaikintas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.